klapãtė sf. (2) K
1. girnų lentelė, į kurią įstatomas viršutinis milinio galas: Miegas ir taip saldus…, o čia dar ū ūūū girnelės, klebekš, klebekš klapatė Vaižg. Klapãtė kleba, negalima malt Pkr. Prikalki tvirčiau klapãtę KzR. Klapãtė palaiko milinį Srv. Pritvirtink klapãtę, kad neklibėtų Vlkv. Išsidilino klapãtė, išpuola milinys Skrd. Prikalk klapatę tep, kad skylė klapatės būtų ties girnų skyle Prn. Kai klapatė išsiklebetuoja, tai malant girdėt klapat, klapat Rm. Įkalk geriau klapatę, aš teip negaliu malt Pš. Suk girnas lygiai, netrūkčiok, ba klapatę nutrauksi Grl. Klapatai, klapatai ir klepsi milinio galas po klapatè palubėj Ps. Žiūria – gi juodas katinas, atsisėdęs ant klapatės LMD(Šlv). Klapãtė, arba leketas, aukštai, o gervė, arba skersis, žemai J. Milinys įkištas į klapãtę ir gervę J. Tu vakar lyg tyčia pririšai klapatėlę (ąsą miliniui) su supuvusia virve Šd.
^ Jo liežuvis – ne klapatė, reikalauja poilsio rš. Terška kaip malūno klapatė Blv.
2. prk. uodega: Duok katei per klapatę Grž. Pabučiuok katę į klapatę! Jnšk.
3. girnų rankena: Senųjų girnų klapãtė ranką labai spaudžia Pbr.
4. prie ratelio pakojos lazdelė, su kuria sukamas ratas, kalytė: Jonuk, nuvyk man virvutę – man nutrūko klapãtė, ir nebegaliu todėl verpti Brž. Užkabink klapãtę, mat, atsikabino Rm. Klapačiukė suka ratą Br.
5. dalgį plakant, ašmenyse padarytas nelygumas, plampa: Dalgę plakant, kartais išmuša klapatę Srv. Kas taip plaka dalgį – vienos klapãtės Pg. Paduok tokiam piemeniui dalgę plakti, tai tik klapãčių pridarys Srv. Pridarei klapačių – negalėsi nei pjauti Krkn.
6. Rs laikrodžio švytuoklė (?): Karalystė yra ziegorius su daug ratų, ratelių, plunksnelių, rodykle ir klapate Blv.
7. durų velkė: Padaryk gerą klapatę: dabar daug yra vagių! LMD(Švnč).
8. Grž kuliamosios mašinos stalo atsparos, paspyriai.