kiaulė́ti, -ė́ja, -ė́jo tr., kiaũlėti, -ėja, -ėjo teršti.
apkiaulė́ti tr. apterlioti, suteršti: Numazgok, nepalik šit' apkiaulė́jęs Ml.
| Mūsų gimines apkiaũlėjai (apšmeižei) Kin.
atsikiaulė́ti atsitaisyti, pariebėti: Tu atsikiaulė́jai Ml.
iškiaulė́ti
1. tr. išvadinti kiaule: Išvadino, iškiaulė́jo, nežinau ir až ką Dkšt.
| refl. OG308.
2. refl. išaugti, išgražėti, išprusti: Matai, kaip išsikiaulė́jo, nei pažint nemožna Ktk. Jau tas tai išsikiaulė́jo, atrodo kap tikras bernas Švnč. Augdamas išsikiaulės Sdk. Regis, koks buvo kumeliokas ažususęs, ė dabar, matai, kad išsikiaulė́jo Lel. Pabuvo truputį mieste ir išsikiaulėjo Vj. Pirma išsikiaulė́k, tada su manim kalbėk Trgn.
3. refl. išsitaisyti, pasveikti: Koja nesveika, šlubuoja, ale palauk, gal da išsikiaulė̃s Lel. Tai nieko, išsikiaulė̃s jam šita liga Dglš. Regi, išsikiaulė́jo, ir sveikas Dglš. Išsikiaulėjo da tuo rozu, jau sakė, nieko nebus Skdt.
prasikiaulė́ti plg. iškiaulėti 3: Regis, jau niekam netikus, kai maža buvo, o prasikiaulė́jo Ds.
| Čia kas galvą susopo, misli[ja]u, apsirgsiu, ale prasikiaulė́jau, dabar nieko Mlt.
sukiaulė́ti
1. tr. subjauroti, sudarkyti, pagadinti: Ne visos gerai ir duoną moka iškept, kita tik sukiaulė́ja Trgn.
2. intr. pasidaryti kiauliškam, įgauti kiaulės ypatybių: Zidorius sukiaulėjo, arba pasekė gyvulių pėdomis P.Cvir. Ponas viršininkas, reikia pastebėti, irgi visai sukiaulėjo rš.