Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
káišioti
Apibrėžtis
káišioti, -ioja, -iojo Š; M iter. kišti:
1. kišti vieną po kito; smaigyti ką kur: Kaiščius káišiok ant pievos drausdamas, kad neganytum J. Ji ten smaigė smaigė, kaišiojo kaišiojo [smaigtus, kuolelius], gal kokį pusvarstį nusmaigė BsPII87.
2. artinti prie ko: Kaišiojo ji savo mažytį pirščiuką į įvairius nežinomus jai iki šiol daiktus rš.
3. kamšyti: Poviliukas, kaišiodamas skurlotus, apstabdė kraują M.Valanč.
4. prk. ankštai talpinti: Seniau káišiodavo mokyklas po trobales Grg.
5. dažnai užkišti ir vėl atkišti: Važiuotiems reikia karkles kilnoti, kišinį kaišioti rš.
6. kaišyti ką kuo puošiant: Vasarą klėties sienas mergos káišiodavo laukiniais kvietkais ir mėtom Slm.
7. rodyti ką (iškišant): Kaišio[ja] liežuvį kaip ragana kureklį Plt. Iš krūmų kaišiojo žvėrys galvas rš. Jis kaišiojo pro langą galvą rš. Tokius muitininkus visi pirštais kaišiojo ir laikė nusidėjusiais srš. Tarp savęs šnekėdami, visi pirštais kaišiojo srš. Tėvą špygom káišioja OG305. Ir šuniui špygos nekaišiok Šll.
| prk.: Ėmė vilkbalėj kaišioti iš vandens stiebus spalgenos ir bruknės rš.
8. refl. prk. lįsti, kištis: Jūs nekáišiokiatės į tą interesą, aš apsikaišiosu Šts.
9. M.Valanč davinėti, dalyti: Sveikindamasis kaišiojo jiems galus pirštų Vaižg. Káišioji visko, o negali prisiprašyt Gs.
| Jis žmogus skolas káišioja, tai gal visaip priseina pabūt Trgn. Kamgi man tuojau mokėti krūvą pinigų, kad aš galiu po nedaug kaišioti Vaižg.
ǁ siūlyti: Kaišioja mergiotę, mislia, kad paims Ds.
10. prk. prikaišioti, priekaištus daryti: Nekaišiok man tos Amerikos Žem. Jeigu kaip išeis, tai paskui ir káišiosi visą čėsą Sdk. To jiems niekas niekur ir nėra kaišiojęs rš.
◊ danti̇̀s (káltus) káišioti juoktis, šaipytis: Aš rimtai [kalbu], o jis dantis kaišioja sp. Nekaišiok čia savo kaltų (dantų), ba nesurinksi! Skdt.
liežùvį káišioti kalbėti be reikalo, kištis į kitų kalbą: Nekaišiok liežuvio kur nereikia Vkš.
nagùs káišioti vogti: Būtų geras vaikas, ale kad nagùs káišioja Jrb.
nósį káišioti lįsti, stengtis viską pamatyti, ištirti: Nósį káišioja visur Srv. Senis vaikščioja po kambarį ir visur nosį kaišioja rš. Ko tu čia vaikščioji, ko nekviesta nosį kaišioji? P.Cvir.
apkáišioti iter. apkišti.
1. apkaišyti, papuošti: Apkáišiojo duris Ut.
| refl.:
^ Apsikáišiojus kaip Sekminių karvė Ut.
2. apdalyti: Visus vaikus apkáišiojo obuoliais Vb.
atkáišioti iter. atkišti.
1. atidavinėti: Atkáišiojau jau didumą skolų Ds.
2. pakaišioti, padavinėti: Toks ten tavo ir šėrimas: ką pagavęs atkáišiojai atkáišiojai (pakaišiojai) Srv.
įkáišioti iter. įkišti; įkišti kur ne kur (sodinant): Ežių galuos įkáišiojau (įsodinau) po kelias pupeles Slm.
iškáišioti iter. iškišti.
1. suvartoti kaišiojant: Iškáišiojau visus virpčius, o da apvynių liko nevarpytų Slm.
2. BŽ482 sukišinėti; iškišinėti: Prikišo deglą prie pakulų ir tošių ryšulių, kurie buvo iškaišioti tarp dervuotų pušinių malkų rš.
3. išdalyti: Buvom nemaža prisikūlę pupelių, bet tai tam, tai tam po biškį ir iškaišiojom Jnšk.
4. refl. išlįsti, pasirodyti: Užteko jam suaižymo rankų, net kaulai išsikaišiojo rš.
nukáišioti iter. nukišti; nusmaigstyti: Biržėm dirva nukáišiota Slm.
pakáišioti iter. pakišti.
1. pakišinėti: Po stalo kojom pakáišiojau kaladėles, kad aukštesnis būtų Slm.
2. padalyti, padavinėti: Pakáišiojo visiem vaikam po riekelę pyrago Slm.
3. pasodinti ką, kišant į žemę: Kitais metais miežių vietoj reiks pakaišioti bulvių J.Balt.
4. refl. pasikelti; pasikaišyti (ilgą drabužį): Stovi pasraitojus, ateina paskaišiojus Lš.
5. refl. palandžioti, kištis su patarimais: Nepasikáišiosi pri gaspadinystės lovo[je] sirgdama Šts.
prikáišioti iter. prikišti.
1. prikišti ką pilną vieną po kito kaišiojant: Sienas kiminų prikáišiok, kad vėjas nepūstum J.
| Daugelis paskaitų per daug prikaišiotos nesuprantamų žodžių sp.
2. M prk. priekaištauti: Feuerbachas prikaišioja Kantui atsitraukimą nuo materializmo rš. Kas jam prikaišios: sūnaus neturi, Palmutė dar per jauna tėvui prikaišioti A.Vien. Ką čia dabar prikaišioji, reikėjo pirma sakyt! Srv. Tu mun daugiau nebeprikáišiok, o mun nepatinka Vkš. Ak jau tik prasikalsk kuo, visą amžį prikáišioja Dkš. Jį pradėjo badyti ne tiktai prikaišiojami, bet ir tiriami žvilgsniai I.Simon. Aš jam nieko nesakau, o jis man mano klaidas visada prikáišioja Žvr.
| refl.: Kas praėjo, užsimirškite, vienas kitam neprisikaišiokite, ir sugyvensite Vrb.
sukáišioti iter. sukišti.
1. kišti ką kur vieną po kito: Dairėsi į aprūkusias lubas, kur už sijų buvo Suvaizdžio sukaišiotos ramunių ir pelynų šluotelės rš.
2. suvartoti kaišiojant: Sukáišiojau tuos pagaliukus pievon Slm.
3. sustiprinti, sutvirtinti kaišiojant: Langas iš visų pusių skalelėmis susprangstytas, sukaišiotas rš.
užkáišioti iter. užkišti.
1. žymėti gairėmis ką draudžiant: Su kaiščiais užkáišiok pievas drausdamas, kad nebgintum J.
2. užkamšyti: Langus [prieš žiemą] užkáišiojom pakulom ir užklijavom popieriais Slm.
3. užkišti vieną po kito: Visos durys užrakinėtos, užkáišiotos Slm.
4. prk. atidavinėti (skolas): Daug visokių skylių (skolų) turim – kol užkáišiojam, ir mum nieko neblieka Jnšk.
1. kišti vieną po kito; smaigyti ką kur: Kaiščius káišiok ant pievos drausdamas, kad neganytum J. Ji ten smaigė smaigė, kaišiojo kaišiojo [smaigtus, kuolelius], gal kokį pusvarstį nusmaigė BsPII87.
2. artinti prie ko: Kaišiojo ji savo mažytį pirščiuką į įvairius nežinomus jai iki šiol daiktus rš.
3. kamšyti: Poviliukas, kaišiodamas skurlotus, apstabdė kraują M.Valanč.
4. prk. ankštai talpinti: Seniau káišiodavo mokyklas po trobales Grg.
5. dažnai užkišti ir vėl atkišti: Važiuotiems reikia karkles kilnoti, kišinį kaišioti rš.
6. kaišyti ką kuo puošiant: Vasarą klėties sienas mergos káišiodavo laukiniais kvietkais ir mėtom Slm.
7. rodyti ką (iškišant): Kaišio[ja] liežuvį kaip ragana kureklį Plt. Iš krūmų kaišiojo žvėrys galvas rš. Jis kaišiojo pro langą galvą rš. Tokius muitininkus visi pirštais kaišiojo ir laikė nusidėjusiais srš. Tarp savęs šnekėdami, visi pirštais kaišiojo srš. Tėvą špygom káišioja OG305. Ir šuniui špygos nekaišiok Šll.
| prk.: Ėmė vilkbalėj kaišioti iš vandens stiebus spalgenos ir bruknės rš.
8. refl. prk. lįsti, kištis: Jūs nekáišiokiatės į tą interesą, aš apsikaišiosu Šts.
9. M.Valanč davinėti, dalyti: Sveikindamasis kaišiojo jiems galus pirštų Vaižg. Káišioji visko, o negali prisiprašyt Gs.
| Jis žmogus skolas káišioja, tai gal visaip priseina pabūt Trgn. Kamgi man tuojau mokėti krūvą pinigų, kad aš galiu po nedaug kaišioti Vaižg.
ǁ siūlyti: Kaišioja mergiotę, mislia, kad paims Ds.
10. prk. prikaišioti, priekaištus daryti: Nekaišiok man tos Amerikos Žem. Jeigu kaip išeis, tai paskui ir káišiosi visą čėsą Sdk. To jiems niekas niekur ir nėra kaišiojęs rš.
◊ danti̇̀s (káltus) káišioti juoktis, šaipytis: Aš rimtai [kalbu], o jis dantis kaišioja sp. Nekaišiok čia savo kaltų (dantų), ba nesurinksi! Skdt.
liežùvį káišioti kalbėti be reikalo, kištis į kitų kalbą: Nekaišiok liežuvio kur nereikia Vkš.
nagùs káišioti vogti: Būtų geras vaikas, ale kad nagùs káišioja Jrb.
nósį káišioti lįsti, stengtis viską pamatyti, ištirti: Nósį káišioja visur Srv. Senis vaikščioja po kambarį ir visur nosį kaišioja rš. Ko tu čia vaikščioji, ko nekviesta nosį kaišioji? P.Cvir.
apkáišioti iter. apkišti.
1. apkaišyti, papuošti: Apkáišiojo duris Ut.
| refl.:
^ Apsikáišiojus kaip Sekminių karvė Ut.
2. apdalyti: Visus vaikus apkáišiojo obuoliais Vb.
atkáišioti iter. atkišti.
1. atidavinėti: Atkáišiojau jau didumą skolų Ds.
2. pakaišioti, padavinėti: Toks ten tavo ir šėrimas: ką pagavęs atkáišiojai atkáišiojai (pakaišiojai) Srv.
įkáišioti iter. įkišti; įkišti kur ne kur (sodinant): Ežių galuos įkáišiojau (įsodinau) po kelias pupeles Slm.
iškáišioti iter. iškišti.
1. suvartoti kaišiojant: Iškáišiojau visus virpčius, o da apvynių liko nevarpytų Slm.
2. BŽ482 sukišinėti; iškišinėti: Prikišo deglą prie pakulų ir tošių ryšulių, kurie buvo iškaišioti tarp dervuotų pušinių malkų rš.
3. išdalyti: Buvom nemaža prisikūlę pupelių, bet tai tam, tai tam po biškį ir iškaišiojom Jnšk.
4. refl. išlįsti, pasirodyti: Užteko jam suaižymo rankų, net kaulai išsikaišiojo rš.
nukáišioti iter. nukišti; nusmaigstyti: Biržėm dirva nukáišiota Slm.
pakáišioti iter. pakišti.
1. pakišinėti: Po stalo kojom pakáišiojau kaladėles, kad aukštesnis būtų Slm.
2. padalyti, padavinėti: Pakáišiojo visiem vaikam po riekelę pyrago Slm.
3. pasodinti ką, kišant į žemę: Kitais metais miežių vietoj reiks pakaišioti bulvių J.Balt.
4. refl. pasikelti; pasikaišyti (ilgą drabužį): Stovi pasraitojus, ateina paskaišiojus Lš.
5. refl. palandžioti, kištis su patarimais: Nepasikáišiosi pri gaspadinystės lovo[je] sirgdama Šts.
prikáišioti iter. prikišti.
1. prikišti ką pilną vieną po kito kaišiojant: Sienas kiminų prikáišiok, kad vėjas nepūstum J.
| Daugelis paskaitų per daug prikaišiotos nesuprantamų žodžių sp.
2. M prk. priekaištauti: Feuerbachas prikaišioja Kantui atsitraukimą nuo materializmo rš. Kas jam prikaišios: sūnaus neturi, Palmutė dar per jauna tėvui prikaišioti A.Vien. Ką čia dabar prikaišioji, reikėjo pirma sakyt! Srv. Tu mun daugiau nebeprikáišiok, o mun nepatinka Vkš. Ak jau tik prasikalsk kuo, visą amžį prikáišioja Dkš. Jį pradėjo badyti ne tiktai prikaišiojami, bet ir tiriami žvilgsniai I.Simon. Aš jam nieko nesakau, o jis man mano klaidas visada prikáišioja Žvr.
| refl.: Kas praėjo, užsimirškite, vienas kitam neprisikaišiokite, ir sugyvensite Vrb.
sukáišioti iter. sukišti.
1. kišti ką kur vieną po kito: Dairėsi į aprūkusias lubas, kur už sijų buvo Suvaizdžio sukaišiotos ramunių ir pelynų šluotelės rš.
2. suvartoti kaišiojant: Sukáišiojau tuos pagaliukus pievon Slm.
3. sustiprinti, sutvirtinti kaišiojant: Langas iš visų pusių skalelėmis susprangstytas, sukaišiotas rš.
užkáišioti iter. užkišti.
1. žymėti gairėmis ką draudžiant: Su kaiščiais užkáišiok pievas drausdamas, kad nebgintum J.
2. užkamšyti: Langus [prieš žiemą] užkáišiojom pakulom ir užklijavom popieriais Slm.
3. užkišti vieną po kito: Visos durys užrakinėtos, užkáišiotos Slm.
4. prk. atidavinėti (skolas): Daug visokių skylių (skolų) turim – kol užkáišiojam, ir mum nieko neblieka Jnšk.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): apkaišioti,atkaišioti,įkaišioti,iškaišioti,nukaišioti,pakaišioti,prikaišioti,sukaišioti,užkaišioti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: surf
prancūzų kalba: chauffer
vokiečių kalba: Heizen
rusų kalba: нагревать
lenkų kalba: ogrzewanie
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)