Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
kabaldúoti
Apibrėžtis
kabaldúoti, -úoja, -ãvo intr., kàbalduoti, -uoja, -avo
1. sunkiai eiti, krypuoti, vos vilktis: Tas arklys teip sunkiai kabaldúoja, matyt, senas Dgl. Avys kàbalduoja su branktais Šk. Supančiotas arklys kabaldúoja kabaldai, kabaldai Ukm.
2. šlubuoti, raišti: Raišas kabaldúoja Sb. Visiškai arkliukas kabaldúoja ant trijų kojų Lnkv.
3. kabėti nukarus; kabant judėti, spardytis, makaruoti, maskatuoti: Akmuo prie virvės pririštas kabaldúo[ja] J. Bepig gyventi: keli kumpiai ant gryčios kabaldúoja Šmn. Užmušus varną reikia pririšti prie karties, ir tegul kabaldúoja, tai kitos bijos lįsti prie viščiokų ir dangčių nedraskis Ds. Pašauta zuikiui koja visai kabalduoja Škn. Važiuoji ir nematai, kad virvė iš ratų kabaldúoja Kp. Tu be reikalo kojom kabalduoji rš.
| refl.: Jo automatas kabaldavosi ant kaklo vamzdžiu žemyn rš.
4. šuoliais, kabalda bėgti, liuoksėti, šuoliuoti: Kabaldavo ristele rš. Žiūrėkit, koks didelis vilkas kabaldúoja per pievas! Sv.
5. klibėti, judėti, krutėti: Mūsų širmei jau padkava kabaldúoja ant dešinės, reiks vesti į kalvę suvaržyti Jnšk. Kàbalduoja girnų klapatė, stiprios rankos sukama Krsn. Jo sunerta akėčia kabaldãvo iš pradžių, kol nepertaisiau Ds. Jie kabaldavo balnuose rš. Tu meluoji, net tau ausys kabalduoja Vb.
atkabaldúoti intr.
1. atšlubuoti: Atkiūtino, atkabaldãvo lazoms pasiramsčiuodamas Užv.
2. atjoti kabalda: Žiūrėkit, kas ten pas mus atkabaldúoja Srv.
3. atbėgti kabalda, atšuoliuoti: Atbėga vilkelis, atakabaldúoja Kp.
įkabaldúoti intr. Š sunkiai įeiti: Kerėbla įkabaldãvo į vidų Lnkv.
iškabaldúoti intr.
1. sunkiai, kerėpliškai išeiti, išsivilkti: Iškabaldãvo vienas Pl.
2. išjoti kabalda: Parlėkė be dvasios ant arklio ir vėl iškabaldãvo Srv.
nukabaldúoti intr.
1. sunkiai nueiti, nusivilkti; nušlubuoti: Man koją skauda, aš nenukabalduosiu Bsg.
2. nujoti kabalda: Jonas nukabaldavo į Juodžiūnus Ldk.
3. refl. J.Balt nusilpti einant.
pakabaldúoti intr. kabalduojant paeiti: Teip pavargo arklys, kad vos bepakabaldúoja Kp.
parkabaldúoti intr.
1. pareiti raišam, paršlubuoti: Pasimušė kojos, kano kaip aš čia ir beparkabaldúosiu namo Km. Arklys apšlubo kely, led led parkabaldãvo Všk.
2. parjoti: Rodos, kiek čia buvo parkabaldúot, o dėlto arklys po viena puta (labai sušilęs) Srv.
1. sunkiai eiti, krypuoti, vos vilktis: Tas arklys teip sunkiai kabaldúoja, matyt, senas Dgl. Avys kàbalduoja su branktais Šk. Supančiotas arklys kabaldúoja kabaldai, kabaldai Ukm.
2. šlubuoti, raišti: Raišas kabaldúoja Sb. Visiškai arkliukas kabaldúoja ant trijų kojų Lnkv.
3. kabėti nukarus; kabant judėti, spardytis, makaruoti, maskatuoti: Akmuo prie virvės pririštas kabaldúo[ja] J. Bepig gyventi: keli kumpiai ant gryčios kabaldúoja Šmn. Užmušus varną reikia pririšti prie karties, ir tegul kabaldúoja, tai kitos bijos lįsti prie viščiokų ir dangčių nedraskis Ds. Pašauta zuikiui koja visai kabalduoja Škn. Važiuoji ir nematai, kad virvė iš ratų kabaldúoja Kp. Tu be reikalo kojom kabalduoji rš.
| refl.: Jo automatas kabaldavosi ant kaklo vamzdžiu žemyn rš.
4. šuoliais, kabalda bėgti, liuoksėti, šuoliuoti: Kabaldavo ristele rš. Žiūrėkit, koks didelis vilkas kabaldúoja per pievas! Sv.
5. klibėti, judėti, krutėti: Mūsų širmei jau padkava kabaldúoja ant dešinės, reiks vesti į kalvę suvaržyti Jnšk. Kàbalduoja girnų klapatė, stiprios rankos sukama Krsn. Jo sunerta akėčia kabaldãvo iš pradžių, kol nepertaisiau Ds. Jie kabaldavo balnuose rš. Tu meluoji, net tau ausys kabalduoja Vb.
atkabaldúoti intr.
1. atšlubuoti: Atkiūtino, atkabaldãvo lazoms pasiramsčiuodamas Užv.
2. atjoti kabalda: Žiūrėkit, kas ten pas mus atkabaldúoja Srv.
3. atbėgti kabalda, atšuoliuoti: Atbėga vilkelis, atakabaldúoja Kp.
įkabaldúoti intr. Š sunkiai įeiti: Kerėbla įkabaldãvo į vidų Lnkv.
iškabaldúoti intr.
1. sunkiai, kerėpliškai išeiti, išsivilkti: Iškabaldãvo vienas Pl.
2. išjoti kabalda: Parlėkė be dvasios ant arklio ir vėl iškabaldãvo Srv.
nukabaldúoti intr.
1. sunkiai nueiti, nusivilkti; nušlubuoti: Man koją skauda, aš nenukabalduosiu Bsg.
2. nujoti kabalda: Jonas nukabaldavo į Juodžiūnus Ldk.
3. refl. J.Balt nusilpti einant.
pakabaldúoti intr. kabalduojant paeiti: Teip pavargo arklys, kad vos bepakabaldúoja Kp.
parkabaldúoti intr.
1. pareiti raišam, paršlubuoti: Pasimušė kojos, kano kaip aš čia ir beparkabaldúosiu namo Km. Arklys apšlubo kely, led led parkabaldãvo Všk.
2. parjoti: Rodos, kiek čia buvo parkabaldúot, o dėlto arklys po viena puta (labai sušilęs) Srv.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): atkabalduoti,įkabalduoti,iškabalduoti,nukabalduoti,pakabalduoti,parkabalduoti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: kabalti
prancūzų kalba: décolorés
vokiečių kalba: kabalant
rusų kalba: болтаться
lenkų kalba: kablowanie
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio kabaldúoti
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)