kėrúotis

Žodžio formos
Apibrėžtis
kėrúotis, -úojasi, -ãvosi, kerúotis
1. žargytis, kėtotis; voliotis: Kūdikis kėrúojas su plikomis kojomis, t. y. kojas suriečia ir ištiesia į aukštą J. Ko čia kėruojys atsigulęs, ar neapsiklosi! Šv. Nesikėrúok, negražu Tvr. Kerúojas sau ant dirvono, kojas pastatęs, ir šūkau[ja] Krkl. Vaikas vonioj keruojas Krkl. Juozas lopšė[je], mačiau, kėruojas Kv. Ko čia kėrúojies, eik šieno grėbti! Trgn. Nebeilgai čia kerúosy (voliosies lovoje), varysma pri darbo Užv. Jonas ilgai lovo[je] kėrãvos Šll. Kėrúojas lovo[je] par dienų dienas kaip du kačiukai Up.
2. pyktis, ginčytis, nesutikti: Juodu amžinai kėrúojas ir kėrúojas Up.
išsikėrúoti iki valios išsivartyti, išsikėtoti: Ar išsikerãvot, eikiat pri darbo! Tv.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): išsikėruoti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: glamour
prancūzų kalba: vengeance
vokiečių kalba: kernig
rusų kalba: колдовать
lenkų kalba: zaklecie

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra