×vygiúoti, -iúoja, -iãvo (plg. vok. wiegen) tr. KII353, BzF198, NdŽ, KŽ, DrskŽ supti, čiūčiuoti: Vygiúok kūdikį vygioje, t. y. runcink J. Par visą naktį vygiúok ir vygiúok Klp. Mes vygiúosim savo mažesnius broliukus – mama lieps vis vygiúoti Plšk. Vygiuosva mudu abudu mažąjį vaikelį abudu RD167. Ant baltų rankų nešiota, margo[je] vygelė[je] vygiúota JD200. Kad mergytė darbus dirbs, aš vygę vygiuosiu N137. Oi ką tu vygiuosi margojoj vygelėj, oi ką tu guldysi naujojoj lovelėj? LMD(Rdm). Zuikis vaiką vygiãvo, bevygiúodams apsnūdo (d.) Krg. Vygužėlė[je] vygiuojamas miego nenorėjau JD550.

×įvygiúoti tr. KI362 vygiuojant užmigdyti: Jis iš miegūstumo būtų pabudintas, į kurį jis po Konstantinu apturėtame atilsėj įvygiuotas buvo pastojęs Kel1881,292.

×išvygiúoti tr. vygiuojant išauginti: Netiesa, berneli, netiesa, jaunasai, ją jau išvygiavo senoji močiutė d.

×pavygiúoti tr. kiek pasupti: Reik vaiką pavygiúoti Ktč. Eik, berneli, pavygiúok margąją vygelę (d.) Gr.

×privygiúoti tr. ganėtinai prisupti vygėje: Neprašau, bernyti, neprašau, jaunasis, gana privygiãvo mane motynėlė JD1178.

×užvygiúoti tr. Rsn, Nm, Gž
1. žr. išvygiuoti: Netiesa, berneli, tai netikri žodžiai, mane užvygiavo sena motinėlė BsO382.
2. užmigdyti supant: O ką guldysi į baltą lovelę, o ką užvygiuosi margojoj vygelėj LTR(Nmk).