tvãtyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) Rtr, DŽ, NdŽ, tvàtyti šnek.
1. tr., intr. I, Rtr, KŽ, Kv, Kl, Pgr, Lk smarkiai mušti, pliekti, talžyti: Tėvas vaiką tvãtijo, kad neklausė Ktč. Tvãtijau, kol ranka pradėjo skaudėti Vvr. Ka pradėjo vaikus tvãtyti, baisu žiūrėti! Krš. Nu, anie muni tvãtyti! Žd. O ta tvãty[ja], o ta tvãty[ja] – dvasios pasiklausydamos Grdm. Tvãtija par kuprą Up. Kuolą pasiėmė ir tvàtija arkliui par šonus Ar. Ona, suėmusi savo tvirta ranka katę už kūbrio, antra tvatijo ją be pasigailėjimo samčiu rš.
| refl. Tv: Niekas vaikų netvãtija, tai jie patys lazdom tvãtijas Paį. Tie pijokai ka prigėrė, ka pradėjo tvãtyties! KlvrŽ.
ǁ tr. negyvai mušti: Jau, vaikaliai, muškiat, tvãtykiat tas musis End.
2. tr., intr. daužyti; trankyti: Ėmė tuo basliu tvatyti į duris J.Ap. Tvãtyti būgną NdŽ.
3. tr., intr. Prk smarkiai dirbti kokį darbą: Su spragilu tvãtija, kulia, barškina Škn. Atsikels rykmetį kokią ketvirtą i tvàtys, duos su spragilais Grd. Tvãtysam linus liuob naktimis Jdr. Nū ryto lig vakaro medžius tvãtijau Vkš. Tėvas vinis į tvorą tvãtija Up. Šitiek su viena ranka tvãtyt (pjaunant rugius)! Grž. Rausi tus linus, apsiemi nurauti kokį plecių, na i tvàtysi Sd.
4. refl. šaudytis: Čia ilgai i tvãtijos – septynias savaites išstovėjo an vietos Šl.
5. tr., intr. smarkiai kūrenti: Tvàtijau tvàtijau, kaip nieko, teip nieko (nešyla troba) Sk.
6. intr. NdŽ smarkiai su triukšmu lyti: Kad tvãtija lietus! DŽ. Gal kur tvãtija, o pry mūso nė lašelio, džiūna viskas DūnŽ.
7. intr. NdŽ greitai eiti, bėgti, važiuoti: Kas ten keliu tvãtija? Up. Kad tvãtija, net kulnys į nugarą mušas! Kltn.
8. tr. KŽ, Rs godžiai valgyti, gerti: Tvàtija vaikai tus saldimus DūnŽ. Pridėjo mama pusbliūdį košės ir sako: – Tik tvãtykiat Yl. Ans visumet erbetą tik i tvãtija Slnt. Kepyrą tvãtijo, visą butelį ištvatijo Rdn. Ot tvàtija [alų], nespėji nešt Bsg.
aptvãtyti tr., intr. Š, Sk šnek. smarkiai apmušti, aptalžyti: Aptvàtyčiu tas bobas už liežuvį, žinotų Krš. Pareita, aptvãtija prysigėręs Šv. At paimčiau lazdą ir aptvãtyčiau Škn.
| refl. Trk, Paį: Apsitvãtijam [su vaikaičiu] kartais i vėl geruoju DūnŽ.
atitvãtyti šnek.
1. tr. smarkiai daužant atšipinti, atmušti: Kas tą kirvį atitvàtijo? Ll.
2. intr. kurį laiką smarkiai dirbti kokį darbą: Attvãtijau penkias valandas [talkoje] Rs.
3. refl. pakankamai atsigerti, išgerti: Vyrai … neiškentė neįlindę pas vieną pažįstamą šnapšės atsitvatyti TS1902,6.
įtvãtyti šnek.
1. tr., intr. Sd, Trk, Slnt, Kal, Bt smarkiai įmušti, įpliekti, įtalžyti: Įtvãtys tavi tėvas sugavęs Rdn. Kad įtvãtijo savo piemenį! Grd. Nusijuosė diržą, gerai įtvãtijo Krš. Už tokius darbus gerai anam įtvãtyk Šv.
2. Tr tvatijant įkalti: Kol vinį į gardą įtvàtijo, visus narius nusidaužė DūnŽ.
ištvãtyti tr. šnek.
1. G88, Š, DŽ smarkiai primušti, išpliekti, ištalžyti: Tas vaikas y[ra] dykas, reik anam kailį ištvãtyti KlvrŽ. Įeisi mun į trobą, ištvãtysu su vyte Krš. Ka ištvãtysu visus šonus, ta žinosi! Vkš. Ištvãtijo už liežuvių nešiojimą Krš. Ištvatijo šonus mano, ir sakyti gėda LTR(Erž). Aš tau, žalty, pati ištvãtysiu tą kramę! Trk.
| refl. tr. Vkš.
2. išdaužti, išmušti, iškulti: Duoda i duoda, duris išmuš, ištvãtys Trk. Ištvãtijo visus tris langus Lpl.
3. daužant, trankant atlikti kokį darbą: Ar ištvãtijai dalgį? Rdn. Ištvãtijai, išskalbei, i balti [marškiniai] Šv. Liuob visus drabužius motriškos su kultuvėms ištvãtys End. Reik tą kailį ištvãtyti i padėti ten Trk.
4. tvatijant, mušant išvaryti: Ištvatyk katę Jnš. Ištvàtijau vištas iš rasodnyko, ir vėl aplink draikiojas Sk. Katalikai ištvãtijo Mažeikių adventistą Šts.
5. DŽ, NdŽ godžiai išvalgyti, išėsti, išgerti: Ištvãtijau lėkštę makaronų i košės gumulą Rdn. Vaikas ištvàtyjo visą butelį pieno Jrb. O kaip ištvãtijai tą čėrkikę! DūnŽ. Kiaulė visą lovį ištvãtijo Vb.
nutvãtyti šnek.
1. tr. smarkiai apmušti, nupliekti, nutalžyti: Nutvãtys, numuš [pačią] – išbėgs pri tėvų, vėl tėvas atves pri vyro End. Kai gerai nutvãtys, tai žinos Trg. Nūtvãtiju, jei neklauso Vn. Nutvãtiju sugavęs kokį krupį, žinos vogti Krš. Nutvãtysu varlę mietu Užv.
2. tr. nušauti: Iš karto nutvãtijo zuikį Šauk.
3. tr. numesti, nusviesti: Ka aš nenutvãtiju radijo ant žemės Trk.
4. intr. Grz greitai nueiti: Tokius kelius nutvãtijau ir nėko negavau! Up.
patvãtyti tr. NdŽ šnek.
1. kiek pamušti, papliekti.
2. kurį laiką godžiai ėsti.
partvãtyti intr. šnek. greitai pareiti: Be reikalo tokį kelią nutvatijo ir partvàtijo Grz.
pratvãtyti tr. šnek. pragerti: I pratvãtijo visus piningus Lkv.
pritvãtyti tr. šnek.
1. Vp, Žv smarkiai primušti, pritalžyti: Pritvãtijo pačią prisisprogęs Rdn. Pritvãtytų, būtų kaip šventas Pp. Supykęs tėvas pritvàtijo vaiką, kad vos paeina Jnš. Teip pritvàtijo, kad kelias dienas iš lovos nesikėlė Žml. Negyvai pritvãtijo Užv.
2. Kair, Škn, Sk smarkiai daužant, trankant atlikti kokį darbą: Sviesto primuš, pritvàtys, ka pieno turės DūnŽ. Gerai pritvãtyk [vinį] Pgr.
| refl. tr.: Nuėjęs į girią, prisitvatijo daug virbų LTsIV368.
3. smarkiai prikūrenti: Pritvãtijo, prikūreno [krosnį], pasiusma naktį DūnŽ.
4. pripilti, prilieti: Nu, kad pritvãtyjai pilną bliūdą Užp.
| Karvė pelkikę ka pritvãtys (prišlapins), šildysamos kojas įlipusys End.
5. refl. tr. godžiai prisigerti: Ta aš liūbu to pieno prisitvãtysu, ka kliugės Pln.
sutvãtyti šnek.
1. tr. Šl smarkiai sumušti, sutalžyti: Sumušo vedu, sutvãtijo End. Mun kramę sutvãtijo Trk. Sakė, su branktu man galvą sutvatys sp.
| refl.: Gėrė gėrė i susitvãtijo KlvrŽ.
2. intr. suduoti, sutrenkti, sukirsti: Išpūtęs krūtinę, jis sutvatijo per ją kumščiu J.Mik. Ši (pati) į vieną ausį, į antrą ausį sutvãtijo anam (vyrui) Kl.
3. tr. sudaužyti, sukulti: Nu lempos eikiav šalin, sutvãtysiam cilindrį Trk. Kulkos ištaškė langų stiklus ir sutvatijo skardinį stogą rš.
4. tr. smarkiai daužant atlikti kokį darbą: Reik tą skilą sutvãtyti KlvrŽ. Tris vežimus medžių sutvãtijo (prikrovė) Vkš.
5. tr. godžiai suvalgyti, suėsti, išgerti: Da porą butelkų alaus sutvãtijo End. Pelės viską sutvãtijo Lk.
užtvãtyti šnek.
1. tr. NdŽ, DŽ1, Kv, Sk tvatijant užmušti, užpliekti: Belaisviai jį ir užtvãtijo, labai bjaurus buvo Gsč. Ko neužtvãtijo už dviračio vogimą Kal. Kas ten mušimas tų arklių, ans galia anus užtvãtyti KlvrŽ.
2. intr. NdŽ užduoti, užkirsti, sušerti: A nereiks tik užtvãtyti par šonus DūnŽ. Tokiam krupmaušiuo dar gal iš diržo užtvàtyti – paskiau neįveiksi Krš.
3. refl. tr. smarkiai prisikūrenti: Užsitvàtijam pečių, kaip šaltà, ka velniai kauka DūnŽ.
4. intr. smarkiai užlyti: Kad užtvãtijo lietus! DŽ1. Užlijo užtvãtijo, klanai stovėjo DūnŽ.
5. tr. užtvenkti: Užtvãtijo pylą ir apleido pievas su vandeniu Trk.
6. tr. NdŽ gerokai užvalgyti, išgerti.