tvarkýti, tvar̃ko, tvar̃kė KBII176, K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; Q86, R, MŽ, N, LL266, L
1. tr. daryti tvarkingą, atitinkantį tvarkos reikalavimus: Tvarkýti kambarį NdŽ. Dabar marti mano tvar̃ko [kambarius], aš jau nebetropiju, žinai, kaip senas žmogus Rk. Kiemą tvar̃kė ir visus aviečių krūmus ištvarkė (išlaužė) Šmn. Dabar iš mokyklų veda vaikus kapų tvarkýt Krč. Tvar̃ko ne iš akių (rūpestingai) Pls. Laužus (senus namus) nurinko – tvar̃ko Klt. Čia gerai ir teip – ką jau čia tvarkýsi Jrb.
| refl.: Tvarkýkis, valykis, ka būt švara! Pv. Daba tik viską laužu po savęs, gaubu, i viskas, anksčiau tvarkýdavaus, švari buvau Yl. Jeigu da gali apie save tvarkýtis, tai labai gerai Šmn.
ǁ išdėlioti į reikiamas vietas: Tvarkýti savo daiktus NdŽ. Netrukus Paulius pramerkė vieną akį ir pamatė, kaip mama tvarko išmėtytus jo drabužius V.Bub. Blinkt, numetė viską, o man tvarkýt Dj.
| Ėmė kas drobužius tvarkýti (liesti), nėr muno bliuskos (iron.) Krš.
ǁ daryti geros išvaizdos, lygų: Ji baikščiai tvarkė iš po skarutės kyšančius žilų plaukų pluoštus J.Dov. Atsileidusius ryšius čeverykų tvarkýk, kol sutvarkysi, t. y. suvaržysi J.
| refl. tr. NdŽ: Izolda skubiai tvarkosi plaukus ir koketiškai šypsosi K.Saj. Gražintis, tvarkytis išvaizdą rš.
ǁ laikyti tvarkingą, prižiūrėti: Viena momelė yr, tai visą tvar̃ko namelį Smal. Tuos kapus tvar̃kė ji tę Jrb. Kitąsyk Nemunas labai tvar̃komas buvo PnmŽ.
2. tr. šalinti gedimus, trūkumus, taisyti, remontuoti: Namuose tvar̃kėm grindis, storu kardonu iškalėm Krs. Arbos buvo geros, geros, ka buvo tvar̃komos Kl. Patys [ūkininkai] išsidalydavo kelią ir tvarkýdavo Mšk. Pavasaris buvo, sniegą kasėm, kelią tvar̃kėm Pln. Juodu pasuka išrausta, nebaigta tvarkyti gatve J.Dov. Rūbus dar jos vaikui tvarkiaũ, pietus viriau, tai privargus, kaip sapnas vaikščioju Ant. Aš aną (suknelę) tvarkiáu, kur buvo praerdėjusi Lkv. Žinai, dyki nebuvom, nėrėm i skalbėm, lopėm, tvar̃kėm Lc. Jeigu tu netvarkai̇̃ [dangčio], aš einu apylinkėn Č.
| Vieną kartą arklį tą medinį tvar̃kėm, į miltus suardėm (iron.) Trk.
3. tr. daryti sveikesnį, gydyti, normalinti: Ramunelės kvepančios žmogų tvar̃ko dideliai – kosulį lengvina LKT79(Lpl).
| refl. tr.: Dantis tvarkáus Kv. Visas svietas susitvarkęs dantis – seniukai, bobuškėlės, o tu gi jaunesnis, tai tvarkýkis Mžš.
ǁ refl. darytis normaliam, imti normaliai veikti, gyti: Padarė operaciją, ale šlapumas nesitvar̃ko nieko Slm. Šantas, rūtas suvirins, medaus dės ir gers – gimda tvar̃kos Krž.
4. tr. gerinti reikalų padėtį: Tvarkýti apleistą ūkį NdŽ. [Dėdė] namus pradėjo tvarkýt: visokių trąšų priveždavo, mašinų pripirko, kertamą ir grėbiamą, – tai jau pradėjo šiaip teip gyvent Slm. Žmonims gyvenimą pradėjo biškį tvarkýti kiek jau padoriau End.
ǁ refl. įeiti į vėžes, gerėti: Po karo jau pradės viskas tvarkýties Žd. Mieste gyvenimas tvarkosi J.Dov.
5. tr. daryti tinkamą vartoti, naudoti; doroti, ruošti: Ant rudens vasarojų tvar̃kė Gd. Vakar miežius tvar̃kėm Kv. Daba pjaustau, tvarkáu, dedu į pastogę [malkas] Žlb. Jau du mėnesiai, kaip stovi malkos netvarkýtos Krs. Pjaut ejau, i šieno grėbot, tvarkýt, krūvõs dėt ejau Kr. Kaip turi laiko, apsižygiuoji, eiti̇̀ meisą tvarkýti Kl. Pusantros savaitės praverčiau tvarkýdama tuos slyvus Krs.
| prk.: Zuikiai tai jau tvar̃ko (graužia) žiemą medukus PnmŽ.
| refl.: Pardien abu dirbam, tai tik vakarais tegaliam su mėsom tvarkýtis Krs. Buvo nelengva tvarkytis su šlapiais oreliais Vlkv.
ǁ ruošti atliekant parengiamuosius darbus: Tėvas išejo, ejo į jaują ratų tvarkýti Gršl.
| refl. tr.: Paulius apsižvalgė ir skubiai ėmė tvarkytis sau patalą rš. Paskiaus jau tvarkáis dešras daryti Kl.
6. refl. NdŽ dirbti namų ūkio darbus, atlikti ruošą, ruoštis: Ką tu ten tvarkéis su tais stotkais, ka i mes girdėjom? Trk. Reikėjo su gyvoliais numie būti, dirbti, tvarkýties Tl. Visi išvažinėję, tik aš viena likus po namus tvarkausi Krs. Prie nami tvarkos Ad. Dar jau šoksiu tvarkýtis Dg. Kas šlavė aslą, kas tvarkėsi aplink grūdų krūvas P.Cvir. Kristina tylutėliai tvarkėsi savo kambaryje J.Dov. Jis tvarkėsi ambulatorijoje, dėliodamas vaistus, rūšiuodamas ligų istorijas rš.
| Su buteliais kap tvarkýsies (gersi), pinigų nebus Klt.
7. tr. organizuoti tam tikra tvarka, rikiuoti: Jis (Sierakauskas) sutvarkė ir visą tą būrį, kaip tvarkoma tikra kariuomenė V.Myk-Put. Tvarkyti asmeninį gyvenimą rš. Tam geriau, kas pats tvarko savo likimą J.Mik.
| refl.: Kapgi čia visa kas tvar̃kos: tai ateina žiema, tai būna vasara? Pv.
8. tr. atlikinėti (reikalus): Visus namų reikalus tvarkė žmona rš. Paprastai tokių reikalų tvarkyti jis važiuodavo mašinėle rš.
9. tr. taisyti (klaidas), sutikrinti, sisteminti: Susiformavusi terminologija yra toliau tvarkoma, tikslinama ir tobulinama rš.
10. tr. LL214, NdŽ žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos; vadovauti kam: Brolis, mirus tėvui, neturi valios tvarkýt sesers dalios Grv. Dvarininkai laisvai tvarko savo žemę, laisvai ją perka ir parduoda rš. Dievas dav[ė] galvą, ir tvarkiaũ valcius ir visą malūną LKKXIII120(Grv). Močia po šiai dienai tebegyvena su užkuriu, namus tvar̃ko Pl. Ji dabar sandėlininkė, visus grūdus tvarko Vl. Juk tik aš visą laiką tvarkaũ dujas Jrb. Marti stalą tvar̃ko, stuomenis duoda Grž.
| refl. tr., intr. NdŽ: Motriškoms vienoms reik tvarkýties Rsn. Kol aš da tvarkiaũs, bitys ma[n] ėjo Jrb. O jau patys tėvai, ka jau atiduoda ūkį, anie nebtvar̃kės Trk. Geras gaspadorius buvo i paliko – tvarkýkis Sk. Pinigus aždirba, kad tvarkýtųs Klt. Mokyti pirmininkai, o nemoka ūky tvarkýtis Jd.
^ Gaspadorium namas laikosi, gaspadine – tvarkosi KrvP(Mrk).
ǁ refl. NdŽ veikti tam tikra tvarka: Tiktai dabar, išdirbęs „Raidėje“ beveik metus, sužinojau, kad ji tvarkosi lyg ir kooperatiniais pagrindais J.Balt. Įmonė turėjo tvarkytis rentabilumo principu rš.
ǁ NdŽ reguliuoti kieno veiksmus: Kazį tai boba tvar̃ko, duoda net per galvą Ob. Tvar̃ko ans tavi gražiai End. Lig numi̇̀ršti, juos (vaikus) tvarkai̇̃ Adm. Nei aš jos daugiau tvarkýsiu, nei sakysiu, tegu eina vėjais Skr. Karves tai, matai, pats užstovas te tvar̃ko Sb. Jaučiais ardavo be vadžių, tik su liežuviu ir botagu juos tvarkýdavo Zp. Skerdžius sėdėj[o] ir piemenis tvar̃kė Srj. Nėra kam namelių ramyti, nėra kam šeimynos tvarkyti LTR(Plv).
| Kareivis pavadžiais tvarko arklio eiseną rš.
| prk.: Grandis stebulę tvarko (tūri, kad neiširtų) J.Jabl.
ǁ intr., tr. kreipti įvykių eigą, valdyti: Iš karto buvo prasčiau, durniau tvarkė, dabar mo[ž]na gyvent Dgč. Po karo vokiečiai būtų viską kiteip tvar̃kę Plšk. Naujas direktorius griežčiau tvarki̇̀s Mžš. I nežinau, kaip čia anie tvarkýs dabar Slnt.
| refl.: Kad daba ka būčiu jauna, aš kitaip tvarkỹčios Klk. Tvarkýsimės, kaip mokam NdŽ.
11. tr. drausminti, tramdyti; bausti: Pirma tai reikia tėvai tvarkýt Ppl. Ta ans ten i baudės tavi jau tatai tvarkýti Trk. Diena iš dienos girtas – i tokių nereik tvarkýti?! Trk. Ne tokius vyrus ana tvar̃ko, ne kaip tavi Trk.
ǁ refl. NdŽ darytis tvarkingam, drausmingam, padoriam: Tu veizėk tvarkýkias, o blogai baigsias Akm. Jei pats nestvarko, nieks iš šono nesutvarkis Ds. Nestvar̃ko svietas niekap Drsk.
ǁ refl. Snt būti tvarkingam, drausmingam, padoriam: Ji mergaitė tvar̃kosi (rimta) Prn.
aptvarkýti tr. Š, NdŽ, DŽ1, KŽ
1. Š, Slm padaryti kiek tvarkingesnį, gana tvarkingą, apšvarinti: Aptvar̃kė aptvar̃kė, suvažiuoja svečiai Bb. Žusmurzoję sėdim su diedu, duktė pamazgoja, aptvar̃ko Pls. Nei vaikui palelių išvelėja, nei aptvar̃ko, tai visa pirkia myžalais i prasmirdus Švnč. Aš aptvarkýtas apibūtas, ir ko daugiau reikia senatvėj Pl. Eik, padėk tėvą aptvarkýti, kunigą vežam Trk.
| prk.: Atvažiuoja vaikai, tai aptvar̃ko (iron.) Trgn.
| Ateina [vagys], girdėt, seniukus aptvar̃ko Ppl.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, Ds: Man visas linksmumas, ka da sveika: apsitvarkaũ, apsitarnauju Mžš. Visumet apsitvarkýsiam i lauksiam kalėdninkų Sd. Aš nebijau nieko, aš pati save apsitvarkáu Nmk. Jei savęs neapsi̇̀tvarkai, jei kitus vargini, geriau visai nereik [gyventi] Krš. Ben kiek apstvarkýk, kad biškį padabniau Rk.
ǁ refl. tr., intr. kiek pasigražinti: Nugi apsikirptų, apsipraustų, apsitvarkýtų Jon. Visada ana teip apstvar̃kius, susišukavus, nusprausus Slk. Grįžta kartą Povilas iš Prūsijos, gražiai apsirengęs, barzdelę apsitvarkęs A.Mišk.
2. Lb kiek pašalinti gedimus, trūkumus, pataisyti; geriau įrengti: Akminelius gausma, kame kalkių, numaliavosma, aptvarkýsma Lpl. Kai vaikai paaugo, namai jau buvo aptvarkyti A.Mišk.
| refl. tr.: Pirkelytę apsdarė, apstvar̃kė Slk.
3. kiek pašalinti (sveikatos) sutrikimus, apgydyti: Šiamet vaistai aptvar̃kė man galvą Lb.
4. kiek pagerinti reikalų padėtį, geriau aprūpinti: Šis reikalas buvo aptvarkytas rš.
| refl. tr.: Jis apsitvarkė ūkį ir ėmė, kiek aplinkybės leido, tikrai pavyzdingai gyventi I.Simon.
5. Vlk padirbti namų ūkio darbus, atlikti ruošą, apruošti: Jy gyvulius aptvar̃kė ir išėjo, vaikai jai nerūpi Mžš. Ar aptvarkéi, vaikali, tas kiaules? Rdn. I bekonus turi, i šeimyna reikia aptvarkýt Klt.
| Įdėjo žąsį pečiun ir gerai aptvar̃kė, kad keptų Kp.
| prk.: Miškas netoli, tai lapių ateina, višteles aptvar̃ko Upn.
| refl. tr., intr.: Viską apsitvarkiaũ: pieną išleidžiaù, sūrelį paspaudžiau – galiu pasėdėt Mžš. Nepagaliu, namie apstvarkaũ kur kiek i guliu Sug. Paskuo apsitvar̃kę pašoka kaime susirinkę Akm. Vaikai namuose, sako, apsitvarkė ir be jų (tėvų) Krs. Rytą vyrai užsikėlė, apsitvar̃kė ir eina kluonan, ag tai reikia iškult viską rankomi su spragelu Kpč.
| Su grūdais noriu apsitvarkýt, paskui eisiu art Gs.
| prk.: Tura piningų, apsitvar̃kęs (įsigėręs) pareita Pln.
ǁ refl. tr., intr. pajėgti, sugebėti prižiūrėti: Aš neapsitvarkaũ su tom bitėm, aš nemoku Ps. Kad karvę apstvarkýč, būč laiminga Lel.
6. sudrausminti, sutramdyti; nubausti: A neaptvarkýs tinginius, a neduos Dievas? Krš.
ǁ refl. pasidaryti tvarkingesniam, drausmingesniam, padoresniam: Buvo tokia išsižiovėlė, o dabar apstvar̃kius kiek Klt. Tegu ema (veda), kad jam tinka, galgi kiek apsitvarki̇̀s Mžš.
atitvarkýti
1. tr. padaryti vėl tvarkingą: Atvažiuoja, vėl visus namus atšveičia, atatvar̃ko On.
2. tr. pašalinti gedimus, trūkumus, atitaisyti: Namą suremontavom, atitvar̃kėm Zp. Lubikes [mašinos] įlaužė, septyni šimtai kaštavo, kol atitvar̃kė Užv.
3. refl. pasidaryti ankstesnės tvarkos: Dabar sukeitė tuos pamainas, kitą savaitę gal vė atsitvarki̇̀s Mžš.
4. intr. atvaldyti, atvadovauti: Tu, brolau, savo laiką atitvarkei, dabar tetvarko kiti rš.
5. tr. padaryti vėl drausmingą, padorų, sudrausminti: Gal kaip apsitvarkýs [žmones], ka pijokystą mestų Krš.
įtvarkýti tr.
1. pagerinti reikalų padėtį; gerai aprūpinti: Ūkis įtvarkýtas gerai Plv.
| refl. tr., intr.: Jis savo ūkį gražiai insitvar̃kė Alv. Instaisyta, instvarkýta – ir nėr kam gyvent Slk.
2. su pastangomis įkelti, įdėti ir pan.: Kap tik mes jį intvar̃kėm vežiman Nč.
ištvarkýti
1. tr. Slk padaryti tvarkingą, sutvarkyti: Ramutė atvažiav[o], tai ištvar̃kė visur kambarius Pv. Iššluotà, ištvarkýta – žiuba visi pašaliai Krš.
| Kol stalus ištvar̃kė, išnešiojo, ilgai dirbos Krš.
| refl. tr.: Išsitvarkiaũ viską, išsimazgojau Pv.
2. intr. Rtr, KŽ kurį laiką tvarkyti: Visą dieną ištvarkiaũ ir delto nepabaigiau tvarkyti Š.
| refl. Rtr, KŽ: Vakar visą dieną išsitvarkėm Š.
3. tr. Mžš, End įrengti: Kaip ištvarkýsma, pareis – turės kambariuką Krš. Nauja, tik neištvarkýta Rud. Tą kūtę ten ištvar̃kė, išbuvo jau, ištinkavo Yl.
4. tr. padaryti tinkamą vartoti, išdoroti, sudoroti, paruošti: Pririnko [grybų], liepė mun ištvarkýti Krš. I kviečiai, i rugiai kaip mūras, i vasarojus, tik paimt, ištvarkýt reikia Grnk.
| refl. tr.: Ten aš pati dirbau vėdarus, išsiploviau grobus, išsi̇̀tvarkiau – skaniai Lpl.
5. tr. Šmn, Dr tvarkant pašalinti, išnaikinti: Kab ištvarkýsit [glindas], tada leiskit [vaiką į darželį] Dg. Jei tų žolių neištvarkýsi, javai nueina žolėm Zp. Daba meliaracija ištvarkỹs tus krūmus Škt. Šiukšles visas ištvar̃kė, išvežė Jdp.
| prk.: Vos trejetui metų praslinkus, ne tiktai žmones, bet ir patį poną, brolyti tu mano, galutinai nukelnėję, laukan ištvarkė LzP. Jau tas vaikas ištvar̃kė šaukštus, ka nė vieno nerandu Rs. Gal apie dvidešim paukščių vienąnakt ištvar̃kė (papjovė) Sb.
6. tr. tvarkant (reikalus) ką išrūpinti: Anam pensiją ištvar̃kė Kl.
nutvarkýti tr.
1. padaryti tvarkingą: Nušluok anam gatvę, nutvarkýk Pln.
ǁ kiek pagražinti, apšvarinti: Nukirpo tus plaukus, nutvar̃kė kaimynė Eig.
| prk.: Eitum šiteip atlyginimą paėmęs, ir nutvarkýtų (apiplėštų) Slm.
| refl.: Vesias į virtuvę, nusiprausk, nusi̇̀tvarkyk Krt.
2. Š, DŽ1 tvarkant nurinkti, nuimti (ppr. nuo paviršiaus): Kai motina, stalą nutvarkius, ėjo per Vytuko kambarį, jis jau smagiai miegojo Mš. Panelė visa nutvar̃kė nuo stalo Tj. Sekmadienį bulbieną nutvar̃kėm, nuakėjom, išrinkom bulbas Krs.
3. padaryti tinkamą, nudoroti, paruošti: Nuplauni, nubūni, nutvarkai̇̃ juos (grybus) gražiai, išverdi Kvr. Grybus iškart reikia nutvarkýt Snt. Turi ilginius iškrėsti šiaudus, iškulti, nutvarkýti Skd. Rugiai nupjauti, nutvarkýti Rs.
| Įeisi į kūtę, avys jau nutvarkýtos (nukirptos) Vkš.
| refl. prk.: Nusitvar̃kė vyrai taip, ka į miliciją papuolė Krš.
4. tvarkant pradanginti, pamesti: Kažkas nutvar̃kė šukas DŽ1. Ji užsiima tvarkyt, tai ir mano skudurėlius nutvar̃ko, aš nerandu paskui Vlkv.
5. Ser vadovaujant pabloginti padėtį, prastai sutvarkyti.
patvarkýti; Ser
1. tr., intr. Š, NdŽ, KŽ padaryti kiek tvarkingesnį, aptvarkyti: Truputį patvarkýsiu kambarius DŽ1. Jai tenuis patvarkaũ nuėjus Vlkv.
| refl.: Pasitvarkýkite, ateis svečių DŽ1. Du vaikai, imk i pasi̇̀tvarkyk tokia poni Rdn. Tau tiktai reiks numie pasitvarkýti Yl.
| prk.: Buvo anai įtaisęs vaiką, ka ana pasitvar̃kė (pasidarė abortą) End.
ǁ padaryti geresnės išvaizdos, pritinkantį: Nusmunka kelnės [vaikui], tai piemenys patvar̃ko, užmauna Dj.
2. tr. pašalinti gedimus, trūkumus, kiek pataisyti: Pirko butelką vedum, kad tus ratus patvarkỹtumiam Lnk. Reikėtų patvarkýt laitas Šmn. Buvo patvarkýtas tas šaltinis, mediniai grioveliai padaryti Kvr.
| refl. tr. Kpr: Šautuvui neveikiant, turėjai pats susiprasti šautuvą pasitvarkýti Plšk. Jau anie pasitvar̃kė viską, senų senas pastatas buvo Kl.
3. intr. Prn padirbti namų ūkio darbus, atlikti ruošą, apruošti: Čia patvarkai̇̃, te patvarkai̇̃, teip i praverčiu Mžš.
| refl.: Pasišersys, pasitvarkýsi šventą dieną, sau eik į šokį Brs.
ǁ Jrb prižiūrėti: Padeda mun bičiulauti, patvar̃ko bitis Pvn.
4. tr. padaryti tinkamą, apdoroti, paruošti: Aš liuobu važiuoti pri tos savo ponios tėvo medžių patvarkýti Kal.
| prk.: Jis tėvą patvar̃kė (nužudė) i vežė paslėpt Snt.
ǁ Bsg apdirbti: A jau patvarkéi daržą tai motriškai? Gršl.
5. tr., intr. LL328, NdŽ, DŽ1, Azr nurodyti, surikiuoti; lemti: Dangaus reikalų žmogus nepatvar̃ko Krš. Tep patvarkýta: jaunas gali, senas turi mirt – amžino nieko neyra Drsk. Reiktų kitaip patvarkýti: gyvenk ka i neilgai, bet be bėdų tiek i tiek metų, o paskiau virsk Krš. Dievo čia jau tep patvarkýta Vrn. O ką tu žinai žmogus, kas te patvar̃kė [žmogaus likimą] Slm.
ǁ intr. DŽ1 duoti potvarkį, nurodymą.
6. tr. Rdn, Jrb sudrausminti, sutramdyti; nubausti: Norėjo pačią patvarkýti, ka su kitais vyrais neduotųs Grd. Gera patvarkýt, kai vaikas klauso… Trgn. Jį jau patvar̃kė (pasodino į kalėjimą), daugiau neužkabinės žmonių Jrb.
ǁ refl. pasidaryti tvarkingesniam, drausmingesniam, padoresniam: Pastvar̃kęs būt gyvenęs, kam gėrė Klt. Nieko, pasitvarkỹs vaikas, apsens, surimtės KzR. Jis pats tai nieko nepasitvar̃ko, tik kitą kamanduo[ja] Jrb.
7. tr. kiek pagydyti, pataisyti: Mani patvar̃kė tie gydytojai (iron.) Jrb.
pértvarkyti tr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ, pertvarkýti; Ser
1. Plšk naujai sutvarkyti, pertaisyti, perdirbti: Buvom aplūžę, stogai gi seni, viską pertvar̃kėm, triobas – grindys ir tos dėtos, pečiai permūryti Kp. Buvo numuštas [bažnyčios] stogas, buvo sudaužyta, bet pártvarkė viską Skd. Pašarinių šakniavaisių lapams nupjauti tiks pertvarkyta šienapjovė sp.
| refl. tr. Š: Gali nusipirkę parsitvarkýt visą namelį: padlagai gi supuvę, parlindę Mžš.
2. kitaip, naujai perrikiuoti: Reikia pertvarkyti būrį taip, kad jis galėtų lengvai žygiuoti menkais kaimų keliais V.Myk-Put.
3. NdŽ kitaip, naujai suorganizuoti, pakeisti tvarką, reformuoti: Įstaigą pértvarkyti DŽ1. Buvo planas po karo kaimus ir ūkius pértvarkyti Plšk.
| refl.: Įmonė pérsitvarko pagal naujus reikalavimus DŽ1. Bet kuri sistema, veikiama išorės jėgų, taip persitvarko, kad mažiausiai nuo jų tenukentėtų K.Daukš.
pietvarkýti (dial.) žr. patvarkyti 2: Da tas vežimas laikys, tik reik pytvarkýti Rsn.
pritvarkýti tr.
1. pritvirtinti, pritaisyti: Nutrūko samčiu[i] galva, nėr kas pritvar̃ko Rz.
2. priruošti, prirūpinti: [Bitininkas] pritvar̃ko [žiemai] cukraus Šmn.
| refl. tr.: Kriautuvės[e] nėko nebuvo, žmonys patys grybus prisislėgė, bačkas prisitvar̃kė Vž.
3. Vlk padirbti namų ūkio darbus, atlikti ruošą, apruošti: Pritvarkýsiu gyvulius ir galėsiu važiuot Nč.
4. sudrausminti: Ka jau neškandalytumiat, tujau i barškina į langą, nu pritvar̃ko jau Jdr.
| prk.: Dar̃ pritvar̃kė degtinę, tai gerai padarė Vrn.
ǁ pažiūrėti (drausmės), pasaugoti: Aš likau vaikų pritvarkýt Rmš.
sutvarkýti K, J, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr. NdŽ, Brs padaryti tvarkingą, atitinkantį tvarkos reikalavimus: Barbė ka sutvar̃ko kambarius, ta visi pašaliai spinda i spragčio[ja] Pln. Klojimas yr sutvarkýta, laitas gražus, pašluota [linams minti] Kp. Tik viską buvau iššlavus, viską sutvarkius, o tu man vėl sujovei J.Balč. Jis tuojau eis atsigult – a čia pabus ilgai gražiai sutvarkýta [lova] Jrb. Tie kapai muno sutvarkýti, nuravėti jau yr Šts. Nėra kada ir namiepi sutvarkýt LKT363(Rdš).
| refl. tr., intr. NdŽ, Šts: Kai sustvarkai̇̃, ir kambarys atrodo didelis ir gražus Rk. Pirkia kai tvartas, reikia sustvarkýt Pv. Kambarį susi̇̀tvarkyk, kipše, gal sprandą nutrūkti End.
ǁ išdėlioti į reikiamas vietas: Aš sutvarkysiu kailius ir kilimus ant suolo, o tu pašluok grindis V.Krėv.
ǁ Dg padaryti geros išvaizdos, lygų: Nuvežė ir sutvar̃kė tuos siūlus, sudėjo kaip reikia aust Žl. Išbrauks [linus] dailiai, gražiai sutvarkýs ir išveš Als. Geriau sutvarkýt pjautuvu [rugius], pėdas liuckesnis Pst.
| Kelnių da nesutvar̃ko, o jau šokinė[ja] kas esąs! End.
| refl. tr., intr.: Užsisagstyk guzikus, sustvarkyk, negražu būt visas skaras atsilapojusiam Lš. Seseries sūnus ate[jo] murzinas, atsinešiau [v]andenio šilto, sakau, sustvarkýtum geriau GrvT134. Kristina nuėjo prie veidrodžio susitvarkyti plaukų J.Dov.
2. tr. LL267 pašalinti gedimus, trūkumus, sutaisyti, sureguliuoti: Sutvar̃kė tei[p] gerai ma[n] tuos akinius Vl. Ans buvo tiek sutvar̃kęs tą savo mašiną, tiek ejo kaip nauja Trk. Jeigu dalgė bus nesutvarkýta, tai nepapjausi nė kiek Ig. Šeimininkas toks apsileidęs buvo, nesutvarkýdavo jai (kumelei) nė tų pakinktų Mšk. Sakiau – sutvarkýsiu [vyro kelnes], tai dabar visą vasarą tvarkau Snt. Elektra gal uždegti, ka nesutvarkýta yr Kl.
| Sutvar̃kė arklį, buvo išsikinkęs Klt. Ir sutvar̃kė mano ranką, ir paleidė namo Trgn.
| refl. tr.: Mašiną susitvarkiáu ir ejau kulti, ir uždirbau Skd.
ǁ Jrb gerai įrengti: Pumpučio namai sutvarkýta gražiausia, kaip stiklinė, tik gyvent nėr kam Slk. Nėr ramiau, nėr gražiau kaip sutvarkytas vienkiemis Sdk.
| refl. tr., intr.: Buvo susitvarkýta mūs gražiai, ir kiemas aptvertas, ir kluonas Kpč. Dabar jau gryčią sustvar̃kė, nieko nebetrūksta Km. Noram susitvarkýti trobą ir pašventinti Lkv.
3. tr., intr. pašalinti (sveikatos) sutrikimus, sugydyti: Ašian ąžuolo šaką nupjoviau, nuplaudžiau, išviriau, sutvar̃kė [vidurius], ir nieko Rk. Baltos notnėrės motriškoms nu baltųjų, nepadoru sakyti, sutvar̃ko Yl. Jis neturi nė vieno danties burno[je], jo dantys nesutvarkýti Snt.
| refl. tr. Mžš.
ǁ refl. pasidaryti normaliam, imti normaliai veikti, sugyti: Veršis išdaužė tešmenį, i jis greit susitvar̃kė Jrb. Aš tikiu, kad mano nervai susitvarkys rš.
| Nesusitvarkė kitais dalykais liga, operaciją darė Sdb.
4. tr. padaryti gerą reikalų padėtį, gerai aprūpinti: Ūkį gerai sutvarkyti N.
ǁ refl. NdŽ įeiti į vėžes, pagerėti: In gyvenimo tai dabar sustvar̃kė Žl. Kol susitvar̃kė [padėtis po karo], nieko neleidė į mokyklę Sdb. Susitvarkius knygų prekybai ir lietuvių kalbos žodyno daugiau būtų išpirkta Amerikoje KlbXIV169(K.Būg).
ǁ refl. įsigyventi, įsikurti: Tep susitvar̃kęs, ale durnas Pv. Tavo tėvas atvažiavo anksčiau iš vainos, tai anas sustvar̃kė kiek Ml. Susitvar̃kę juodu buvo gražiai, galėjo gyvęt Jrb.
ǁ Grv padėti įsigyventi: Mergaitės jau sutvarkýtos – nu kam jie da te lekia an tuos darbus? Mžš. Vaikų daug turi, ale visi gražiai sutvarkýti Nm.
5. tr. Mšk, Btg, Msn padaryti tinkamą vartoti, naudotis, apdoroti: Šieną padeda žmonys sutvarkýt, i pasamdom, i patalkina KzR. Padeda sūnus, šieną sutvar̃ko Kvr. Tu tik sukis: ir pieną sutvarkýk, ir karves prižiūrėk Skdt. Vištą papjauni ar gaidelį, tai vis sutvarkai̇̃, suplėšai [plunksnas] Skp. Kelmų malka smalinga, gera, [tik] ką ją sutvarkýt sunku Pl. Visas malkas sutvarkiaũ, [lopšio] virvę až kojos ažsisukus Str. Oi, gi sustyra kvartukai, pakol kiaulę sutvarkai̇̃ Mžš. Sutvarkiaũ mėsą, susūdžiau Pv. Dabar žėdną uogelę sutvar̃ko, tai išverda, tai kompotą padaro, o seniau nieko Kp. Priuogaut greičiau, kaip sutvarkýt Mžš. Būs daržinės jau šiaudai sutvarkýti ir jau viskas būs apdirbtas Yl. Ruduoj užpuls, kol viską sutvarki̇̀s LKT370(Nmn). Mokėjo mūso tėvukas didliai linus sėti, sutvarkýti Žlb. Neatlieka niekas, nesupūsta, visa paemam, viskas sutvarkýta Slm.
| refl. tr., intr.: Sau iš lėto gražiai susitvarkiaũ bulveles Vlkv. Par du kartu bėrimo (vėtymo) susitvarkýs grūdus Všv. Žmogus rudenį sustvar̃kė obuolius, o kitų obuolių nesulaukė nei žiedų Pv. Nu, [reikia] eit pienas susitvarkýt i gult Mžš.
| Susitvar̃kėm su mėsom par vieną vakarą Krs. Su visais ūkės darbais jau susitvar̃kėm Krs. Dar nespėjo susitvarkyti su linais, o dėdė jau ėmė kalbėti apie kūlimą V.Myk-Put.
ǁ Trgn apdirbti: Visa žemė sutvarkýta, nesmato, kad gaspadoriaus nebėra Pl.
| refl. tr.: Kol vyšnes nuskynės, daržus kol sutvar̃kės, pavargos Krš.
6. sunaikinti, sudoroti: Žiūrėk, žvynė kur užlėks, tuoj šuva sutvar̃ko Šmn. Lapių daug buvo, visas vištas sutvar̃ko, surenka Bsg. Katrie Nemuno nebijo, tai jis juos visus sutvar̃ko (pražudo) PnmŽ. Gal jie patys jį i sutvar̃kė (nužudė), kad niekas jo daugiau nebematė Mžš. Būsi sutvarkýtas, ateisma kitą kartą Lpl.
| Aš misliju, ka pasikorė koks nors šėtonas, tada velniai mat laksto, kol dūšią sutvar̃ko ir sukelia vėją uodegom Dkk.
| Par savaitę liga jį sutvarkė Tr.
| Visos kaimo bobos varpais skalambija: Andrius sutvarkė (prigavo) mergą ir neima V.Bub.
ǁ Kpr, Vlk godžiai suėsti, suvalgyti, išgerti: Viską sutvar̃kė pelės, vien peliašūdžiai spintelėj Aln. Jei motina (katė) atneša, tai jie (kačiukai) sutvar̃ko [pelę] Bsg. Ar sutvarkei̇̃ blynus? Mžš. Tai jau sutvarkei̇̃, Algut, košę? Plm. Tėvas butelį sutvar̃kęs išskrido (išsiskubino) Aln. Surijo, suputo, viską sutvarkė šitie naktiniai svečiai J.Mik.
ǁ Č apiplėšti, apvogti: Plėšikai jį teip sutvar̃kė, kad nė siūlo galo neliko Rgv.
7. tr. padirbti namų ūkio darbus, atlikti ruošą, apruošti: Reik eiti ten, sutvarkýti gyvolius Trk. Misliu, kadgi aš arklius palikau nepririšęs, jie gi reikia sutvarkýt, nueis velniažin kur Č. Arklius sutvarkė ir suskūrė ugnį LTR(Slk).
| Bites reikia sutvarkýt žiemai Pš.
| refl. tr., intr.: Nu [reikia] eit, gyvulėliai susitvarkýt! Mžš. Nejau numie, kol visus gyvolius sutvarkiáus LKT78(Pln). Kol namuosa sustvarkai, tai kur jau saulė būna paejus Lš.
8. tr. PnmR suorganizuoti tam tikra tvarka, surikiuoti: Iš eilės taip sutvarkýti [darbai]: vieną pabaigei, kitą [pradėjai] Škt. A žinai, ka buvo taip suvarkýta, ka visims darbo buvo vakarais Lž. Pasaulyje viskas taip sutvarkyta, kad, darydamas gera vienam, būtinai padarysi bloga kitam J.Avyž. Gali būti blogų žmonių šimtas, ale jie gyvenimo nerazardis, ale vienas geras sutvarki̇̀s Smal. Kaip sutvarkýti savo gyvenimą – nežinojau, nesupratau I.Simon.
| Tujai žinosi, kaip sutvarkýt, kai aš numirsiu Skp.
| refl. tr.: A vienas teip i rūdėsi: susi̇̀tvarkyk savo gyvenimą, rask motrišką Pln. Tu tiktai susitvarkýk savo gyvenimą ir pasidirbk grabą Žeml.
9. tr. atlikti (reikalus): O tamstos reikalus kas sutvar̃ko? Krš.
| refl. tr.: Tai jau susitvarkei̇̃ miestely visus reikalus? Glv.
ǁ tinkamai įforminti: Aš tau padėsiu tus dukamentus sutvarkýti Yl.
| refl. tr., intr.: Su dokumentais sustvarkiaũ Vrn. Dėl ko nesusitvarkei̇̃ [dokumentų], kol tėvas buvo? Č. Susitvarkỹtumi, susimetrikuotumi, o dabar susidrėbęs [gyveni] Rdn.
10. refl. pajėgti atlikti kokį darbą: Kam jam padėjėjo, jis vienas sustvar̃ko Vrn. Rašytojas ne visada pajėgia susitvarkyti su gausia gyvenimiška medžiaga rš.
11. tr. ištaisyti klaidas, sutikrinti, suredaguoti, susisteminti: J. Jablonskis, sutikęs būti redaktoriumi, svajojo sutvarkyti ir išleisti visą A. Juškos žodyną LKV237. Tobulai sutvarkytoje terminologijoje kiekvienai sąvokai turėtų būti atskiras terminas rš.
12. tr. NdŽ suvaldyti, sudrausminti, sutramdyti: Motriška vyrą sutvar̃ko, į protą atveda, jei nora žmogus būti Rdn. Sutvar̃ko tas brolis, sutvar̃ko, pasiėmė pinigus, – i vė gatavas Sdb. Kas duotum mun valią, aš anus sutvarkỹčiu! Lk. Svietas platus – sunku sutvarkýt Mrc. Viso svieto nesutvarkýsi, ko čia draskais?! Krš. Eina kai aitivaras, nei tėvas, nei močia sutvar̃ko [vaiką] Klt. Razleisi vaikus, tada nesutvarkýsi, reikia iš mažutės diržiuku, diržiuku Ml. Kaip jau žmogus savo kūno nesutvar̃ko Pg. Kad ir apsiverki, vėl save sutvarkai, prisiverti, ir visi negerumai nueina kitu keliu rš. Karvė jauna, ana mane tvarko, aš jos negaliu sutvarkýt Kvr. Tai mat par sodą kaip sukė manę [arklys], nebepaspėjau aš jo sutvarkýt Kp.
| Nešvankius būdus sutvarkýti, patogesniais padaryti KI240.
| prk.: Gali lyt – ir ilgai, mes nesutvarkýsma oro Kvr.
| refl. tr., intr. J, Brb: Tas žmogus nesustvar̃ko K. Išvaryti vaikai į valias, i mokykla nebsusitvar̃ko Krš. Kaip dabar augina [vaikus], tai tiktai pikta, su vienu nesustvar̃ko Rk. Nevyriškas esi, ka teip savę nesusitvarkai̇̃ Vad.
| prk.: Bobuliukė su protu nebsusitvar̃ko ir apie save neapsižiūria Rd. Da nenukalba, susitvar̃ko su protu Kvr.
ǁ refl. pasidaryti drausmingam, padoriam, surimtėti: Važiuok, susitvarkýk, ir tada ženysiuos Slm. Jy jau sustvar̃kius, jau negeria Vrn. Jis tam sykiui susitvar̃kė, rimtas nebuvo i nebus Smln.
13. intr. Trk suduoti, sukirsti, smogti.
užtvarkýti
1. tr., intr. padaryti tvarkingą, lygų, sutvarkyti (ppr. vietoje konkretesnės reikšmės veiksmažodžio): Palik, aš čia užtvarkýsu Krš. Anudu tą duobę užtvar̃kė, pakrapijo Lnk. Anas nusikinkė arklius, ažtvarkė, pasdėjo, susėdo vakarieniautie DvP353. Kaip šį metą meliuracija ejo, visus užtvar̃kė (panaikino) kelius, užsėjo, i viskas Vkš.
| prk.: Tę pas jų viskas teip užtvarkýta, ka nieko nesužinosi Jrb.
2. tr. užgydyti: Dėkuo tims daktarams, kad anie mun teip aną (koją) nupjovė, teip užtvar̃kė Sd.
3. intr. užduoti, užkirsti, smogti: Vienam į kramę sutvarkė, i kitam į kramę užtvar̃kė Trk.