tiẽkti, -ia, -ė tr.
1. I, FrnW, KŽ aprūpinti kuo, duoti, teikti: Generatoriuje susidaręs darbinis garas tiekiamas į turbiną rš. Dailidės ėmė tiekti įvairiems trobesiams medžiagą Š. Lietuviams, kalnėnams ir žemaičiams, reikėjo kruviną prakaitą braukant duoną ir mitalą tiekti S.Dauk. Intendantūra kariuomenei tiekia aprangą ir kitus reikmenis rš. Tiekia šapelis prie šapelio medegą del mokslo apie praeitę A1884,74.
| prk.: Žvėrys tiẽkia žmogui mėsos, kailių, taukų NdŽ. Šuliniui vandenį tiẽkė šaltinis DŽ. Tas malūnas tiẽkė visam miestui miltų KŽ. Elektros energiją tiẽkia artimiausioji elektrinė BŽII152. Tiekti tinklui elektros VĮ. Mokykla tiekė mokiniams liūdesį, ne ką kitą M.Katk. Mokslą tiẽkė KŽ.
^ Balta tiekta, juodu siekta. Kas ją sodino, tas gerai žino (raštas) LTsV658(Rm).
| refl. NdŽ, DŽ1.
2. Rtr, NdŽ ruošti, gaminti, daryti, taisyti: Žolės nėr, vėl reiks tiẽkti Erž. Eita kiaulėms lapų tiẽkti Pj. Nebreik ne kinkymų betiẽkti gaspadoriuo tam Pln. Muno pačios tiekti̇̀ raiščiai išsibengė Dr. Iš tų pačių lunkų vijo teip pat virves ir numų padargą tiekė S.Dauk. Jei tokia duobė tiekama yra vienai tiktai žiemai, tad pašalius jos išstato mietais S.Dauk. Kamgi turi žmonės dėl ponų neapmokami už savo prakaitavimą tiekti ir taisyti kelius? A1883,219. Žydai jau taisės Jį (Jėzų) sugauti ir tiekė dėl Jo kryžių M.Valanč. Dėl to jau ne slapta, bet regėtinai Dovydui smertį tiekė S.Stan.
| refl. tr.: Padargus iš medžio tiẽkdavosi DŽ1. Vakarais vėjas šniūrus, tiẽkas šiokius netokius pabūklus BM306(Pvn).
3. NdŽ taisyti, siūti: Ana tiẽkė sau drabužius par žiemą J. Mama mun kailinius tiẽka Vkš. Senovė[je] kaip ir šiandien daugio[je] vieto[je] [motriškosios] pačios numie priedėvinį ir išeiginį drabužį sau tiekė S.Dauk.
4. DŽ, NdŽ ruošti (kraitį), kaupti, krauti: Savo dukterie kraitį tiekiáu KlvrŽ. Iš beržų ir klevų sulą leido, sakus, dervą ir degutą žiburiuo tiekė S.Dauk.
5. S.Stan, JI417, J.Jabl, Rtr, NdŽ, Grd, Rs, Rdn, KlvrŽ, Trk ruošti valgių, vaišių, virti, gaminti, taisyti: Nètiekiau daugiau valgio dėl svečių, tik pautienę J. Šeimininkė tiẽkia pietus DŽ1. Veselei iš paskutinės turi kuo geriau tiẽkti DūnŽ. Senoji vakarienę tiẽkė KŽ. Jovalą tiẽkti JI119. Mums reik ugnies sau valgius ir gėrimus tiekant S.Dauk. Jokio kito geresnio ar skanesnio valgio jis savo vaikams netiekdavo A.Vien. Ji svečių neišleido be vakarienės, kurią tiekė tarnai, valgomajame skambindami indais LzP. Kur tiekėma Velykas mokytojui ŽCh254.
^ Tiek (vaišink) žentą ragaišiu ST245.
| refl. tr., intr. NdŽ: Kitą kartą žmonys priš Kalėdas tiẽkės Yl. Kaip bengas užsakai, tiẽkas veselei Vkš. Tiekės į tą veselę abejūse numūse S.Dauk. Besergant dar ligonie, tiekės jau į budynę, darė alų, midų S.Dauk. Jau dideliai taip, kaip veselė[je] tiẽkės, tik spėti virti Lc. Tiẽkties nieko nètiekiaus, o jūso nelaukiau Slnt. Ką tu nori, tą tu tiẽkis Bt. Ta čia liūbam jau tiẽkties an tų devynių strovų Skd. O kas bagoti, tiẽksias: dirbs alų, keps pyragus Lpl. Gumbienė pradeda krikštynoms tiekties Žem.
6. NdŽ pirkti, įgyti, įtaisyti, parūpinti: Ko nora, to tiẽka, o tims (vaikams) ragai auga Krš. Ta močiuka skurlelio nė kokio tai siratai nètieka Žr. Elgdamos žmonių papročiu nė kurpių vaikui tiekė, nė naginių raukė M.Valanč. Daba gauni radiją tiẽkti Ms.
| prk.: Jau daugiau veizėkiat, nebtiẽkiat [vaikų] End.
| refl. tr. NdŽ, DŽ: Pernai tiekiáus karvikę, senąją vesu šalin Jdr. Pradėjo visi tiẽkties gelžinius daiktus Šv. Muno tas palitas po bieso, reiks tiẽkties naujį End.
| prk.: Noriat pykiat, noriat netiẽkiatės jų (vaikų) Krž.
7. refl. DŽ, NdŽ, KŽ, End rengtis, ruoštis, ketinti, žadėti ką daryti: Ana tiẽkės atnešti dešrų J. Ir aš tatai tiekúos virti [lapynės], bet vis neprisitieku Plt. Igaunis (pavardė) tiẽkias kirst tuos krūmus nuo mūsų griovio Jnš. Jis jau tiẽkias į Kauną važiuot pas daktarų Skr. Tiekiaus tiekiaus ir nenuvažiavau Kv. Tiekiáus tiekiáus vis nueiti i neprisitiekiau NmŽ. Vytautas tiekėsi Lietuvą vėl atskirti galutinai nuo lenkų A1883,109. Vytenis po savo iškėlimo visuotiniai tiekės lenkams atmonyti S.Dauk. Buvo lietuviai besitieką traukti iš visos galios priš miečeivius S.Dauk.
^ Tiẽkias kai varna į dausas Vdžg. Juo ilgiau tiekýs, juo sunkiau atrodo Vvr.
8. tykoti, taikytis, laukti; sekti: Pūčką užsiliodavęs vagius tiẽkęs (tekęs) KŽ.
| refl. TDrVII275, LTR(Klp): Katė tiekės, tiekės ir capt [pelę] Prk. O Juris jau tiekiasi prie mamuko lovos. Kaži, ką jis dabar nori pavogti I.Simon. Svetimasis tiekėsi jam 50 žingsnių paskui LC1887,24.
aptiẽkti, -ia, àptiekė tr. ruošiant valgį apipilti: Aptieksi verdančiu vandeniu grikus ir kepsi pyragą Šts.
atitiẽkti, -ia, ati̇̀tiekė tr., attiẽkti
1. atiduoti: Mortele, tu duok [antklodę], aš tau attiẽksu Slnt.
2. refl. tr. pasiekti, paliesti: O ana tik stalo pakojas galia atsitiẽkti Klk.
įtiẽkti, -ia (į̇̃tiekia), į̇̃tiekė tr.
1. Š, NdŽ, Trš įtaisyti, įgyti, nupirkti, parūpinti: Naujų nebį̇̃tieka arklių, seniejai išdvasiojo Šv. Dar paprašys, ka anam uošvis karvę įtiẽktum Trk. Papunali, įtiẽk mun naujus batus Slnt. Kaip bereik įtiẽkti akinius, dar ka galėčiu matyti Rt. Motyna tevie buvo įtiẽkusi karvę, kam pardevei?! Dov. Kitą kartą kaip kas galėjo įtiẽkti mašinelę Bdr. Geriau būtumi naujos gadynės [avilius] įtiẽkusi DūnŽ. Muno prieteliai, klausykiat munęs ir šiaudinius aulius sau įtiekiat S.Dauk. Pirma pentinų nežinoję, bet pradėjusys su vokyčių meldžionimis kariauti, įtiekę sau ir pentinus uolektinius S.Dauk.
^ Kito į̇̃tiektas daiktas visumet pigus Vvr.
| refl. tr. BzF187, Š, DŽ, KŽ, Trk, Krt, Lks: Teip pat įtiekties repleles patogias ant paėmimo ir parveizėjimo anų dalių žiedinių P. Aš įsi̇̀tiekiau šunį piktą, t. y. pirkau arba užauginau (užsiauginau), o tu sau ašvienius gražius J. Parvažiavo įvairių prekių įsitiẽkęs J.Jabl, NdŽ. Tu gali ir kitus daiktus įsitiekti TP1881,21. Įsitiẽkę visi elektrines radijas Šv. Abudu dirba – i savo numą įsi̇̀tiekė Plng. Buvau įsitiẽkęs i budinkelius, i žemės pustrečio aktaro Kl. Įsi̇̀tiekiau šiltus kailinius Grdm. Vargau, kol arklį įsi̇̀tiekiau Jdr. Neįstengė karvių įsitiẽkties Prk. Jau geras vaikis turėjai būti, ka laikrodį galėjai įsitiẽkti Lkž. Norėjom bičių įsitiẽkti Šlu. Kas jas (bites) tiktai įsitieka, tas vienu metu kartais nu jų trilinkai atgauna, kiek jam kaštavo S.Dauk. Paskiaus stojo į bernus, įsitiekė sau šaudyklę ir vėl šventomis dienomis nuvijo paukščius M.Valanč. Daugybė pasižadėjo tokias lapines kepures įsitiekti A1885,236.
| Todėl mes, lietuviai, turiam įsitiekti savo raštženklius Jn. Lietuvių kalbos mokslo buvau priverstas įsitiekti pats, jau suaugęs Vd.
| prk. End, Šv: Įsi̇̀tiekė vaiką – i po mandrystės DūnŽ. Įsitiẽk da kokius penkis vaikus Jdr.
2. Gršl įsteigti, įkurti: Vyskupas į̇̃tiekė stacijų vietas Šts. Tuokart pat Stanislovas Janovyčia Kęsgailis pas Kražių bažnyčią įtiekė altoriją, katrai pavedė visą Vaiguvą M.Valanč. Į̃tiekė Žemaičių Kalvarijos atlaidus tokie karštie Šts.
| refl. tr.: Blezdinga atlėkdavo iš Daukantų dvaro, kame ji pastogėje buvo įsitiekusi lizdelį rš. Valsčionys, panorėję įsitiekti tokią mokyklą, turi prašyti per prigovorą TS1901,2-3.
3. įduoti, įteikti: Į̃tiekė i mun abrinuką kaip jaučio akį Trk. Šitai, muno myli susiedai, čia aš jums įtiekiau gražią knygelę S.Dauk. Ištraukė tris žuveles ir į̇̃tiekė karaliuo (ps.) Žr.
4. refl. įeiti, įlįsti, įsigauti: Vaikezai įsi̇̀tiekė į motynos uždorį Klp. Tuo tarpu įsitiekė Marė vėl į vidų ir atsigulė ant šiaudinio I.Simon. Palengvu įsitiekiausi į savo kamarelę LC1886,2.
ištiẽkti, -ia, i̇̀štiekė tr.
1. NdŽ, Trk, Lk, Šauk pagaminti valgių, priruošti, išvirti: Po šliūbo – geriejai pietai, labai ištiektà būdavo Rdn. Papjauk avį ir ištiek S.Dauk. Nagi ir matysiu, kaip jis man tuos pietus ištieks Žem.
| Par krikštynas stalai visi ištiekti Šts.
2. ištaisyti, išruošti, suruošti: Tasai ištiekė pakastynes broliui savo ir neilgai karaliavo S.Stan.
| refl. BŽ85: Išsi̇̀tiekėm, nenorėjom [vestuvėse] apsijuokti Rdn. Rado jaunikaitį stoviantį, kaipo būt į kelią išsitiekusį S.Stan.
3. nupirkti, įtaisyti, parūpinti: Jei sau visa ko gailias, ko benorėti, idant jiems (vaikams) ką duotum ar ką ištiektum Jzm. Dar ir trūbus ištiekė par laidotuves Šts.
| refl. tr.: Išsitiẽkęs gyvolius iš to aukso Jdr. Tokiais yra visi tie, kurie tokius drabužius ištiekas, kokių to paties stono žmonys neužžyvo[ja] P.
4. refl. BŽ85 susitvarkyti, išsipuošti: Priš karą išsi̇̀tiekiau [sodybą] Krš. Ale išsitiẽkusi, ale išsitiẽkusi, eik tu, eik, visi dyvijos! Trk.
5. refl. išslinkti, išeiti: Apyvakary, bet saulė dar nebuvo nusileidusi, išsitiekiau iš namų I.Simon. Lėnė, po marškiniais ir basa, tyliai tyliai išsitiekė į priebutį I.Simon.
nutiẽkti, -ia, nùtiekė
1. tr. BzF187, KŽ, Plik nutykoti, sugauti: Vagį bevagantį nū̃tiekiau Prk. Višta, kur pasikavojusi deda, reik nūtiẽkti Prk. Katė nutiekė pelę Prk.
2. refl. Š, KŽ nusiduoti, nusisekti, nusitikti: Mano darbas man yra pasisekęs, nusitiẽkęs KI511. Alus nenusi̇̀tiekė KI521. Nenusitiẽkęs alus KI239.
3. refl. nusiteikti: (Gerai) nusitiẽkęs KI109. Ji šiandie labai gerai buvo nusitiekusi Vaižg. Nenusitiẽkti KII61.
4. refl. nueiti, nuslinkti: Taigi nusitiekiau į aną daržo kampą ir sprandą ištiesusi žiūrėjau, kas ten padėta I.Simon.
patiẽkti, -ia (pàtiekia), pàtiekė
1. tr. NdŽ, Plv, Gršl paduoti, pateikti: Patiẽkti daug naujų prekių DŽ1. Ko apyskaitą patiẽkti BŽ108. Kam ieškinį patiẽkti KŽ. Žinių patiẽkti KŽ. [A. Becenbergerio 70 metų] sukaktuvėms buvo paruoštas tam tikras šventinis spaudinys, kuriam patiekė straipsnių 27 mokslo vyrai K.Būg. Skaičių mokinių patiẽkti KŽ. Patiẽkti vakarienę DŽ1. Veselė parvažiavo, jaunoji pàtiekė stalą Bdr. Su kava patiekiama mažų sumuštinių, pyragaičių, torto, sausainių rš. Gal pageidauja [svečias], kad jam kambarin būtų patiekti valgiai ir gėrimai V.Krėv. Patiekti, pristatyti I. Vakare aš žolių pàtiekiau [kiaulėms], parankiojusi aplei bulbes Skdv.
| Kam viežlyba motė patiekta esti, ta yra mielesnė už brangiausius žemčiūgus VlnE144.
| refl. KŽ.
ǁ ko nors parūpinti: Bitelės mums patiẽkia vaško ir medaus NdŽ. Dominikonys pripirko gan kningų ir patiekė reikalingas mokslinyčiai pabūkles M.Valanč. Matušele, duok man ką nor, patiek man jupelę ar skepetelę M.Valanč.
| Išsimanė dar mūro bažnyčią jiems patiekti M.Valanč.
| refl. tr. NdŽ: Ką pasitieksime, tai ir turėsime Vaižg. Vytautas nenorėjo, kad valdystė Lietuvos panyktų: jis pasitiekė pats palikti karalium A1884,69(J.Šliūp).
2. tr. SGI154, DŽ1, Akm pataisyti, paruošti, parengti: Aš tau patiẽksiu tinkamesnį guolį NdŽ. Patiẽkti sąskaitą NdŽ. Bet vieni ir antri nežinodami, kaip tą žolę (tabaką) reik taupyti ir gerbti bei patiekti, tankiai nusto[ja] ne vien kašto, bet ir darbas per veltui prapula S.Dauk. Grūdus obulų, grūšų, vyšnių ir slyvų reik sėti į dirvą, tam patiektą S.Dauk. Mes buvom laikyti kaip avys, užmušti patiektos VlnE146.
| refl. tr., intr. Sut, NdŽ, KŽ, Krš: Ana pasi̇̀tiekė sau obalių J. Pasitiek – aš šiandien būsiu pas tave J.Jabl. Tus marškinius, viską turėjom pasitiẽkti, verpti, austi Jdr. Pasitiek drauge keliauti Bru. Lietuvės visos geros šeimininkės, – turėjo visa to pastitiekusios ne tik visam amžiui, dar ir vaikams kraičiui Vaižg. Šeimininkės turi pasitiekti kiek reikia puodų ir dubinių, nes darbymetyje jų prireikia daug M.Katk. Žemaitis jau nebeprisileido [velnio] – pasitiekė švęsto vandens ir tuočės drąsiai pradėjo šnekėti ps.
| Rado visą savo giminę ir gentis pasitiekusius pirmiau mirti nekaip vergais krikščionių lenkų tapti S.Dauk.
3. tr., intr. Sut, Š, DŽ, Sd paruošti, pagaminti (valgį), sutaisyti (vaišes): Jei patiẽksi jam gerus pietus, tai jis atvažiuos pas tavęs J. Prastas vaišes tepatiekė ana J. Buvo patiekti̇̀ penki valgiai NdŽ. Ką patiekei pietums? Rs. Esi privalgęs šiandien, didliai skaniai patiekiau Trk. Ne an kožno žygio (karto) pàtiekiu valgyti Grd. Sėmeninę reik patiẽkti [per gavėnią] Vkš. Pinikes liuob patiẽkti ir omama (senelė) Klp. Ana neturėjo iš kur ten patiẽkti mun Varn. Patiekiau vaišes dėl tavęs S.Stan. Bėda, kol patiekiau, bėda, kol sukviečiau, dar didesnis rūpesnėlis, kad reik išvaryti JD1557. Buvo patiektas valgis su gėryne, stypa vadinamas S.Dauk. Didžią ugnį sukurti ir pietus patiekti liepė I. Rasi ir alkani este, reik patiekti valgį M.Valanč. Nieko skanesnio nepatiekė ir vakarienei A.Vien. Štai pietus mano patiekiau GNMt22,4.
| Jovalo nėra kada patiekti Žem.
^ Duoną vienas surieksi, bet vienas nepatieksi S.Dauk.
| refl. tr., intr. DŽ, I: Nepasitiekiau nieko dėl svečio J. Sočia tura turėti visko pasitiẽkusi Nv. Mes pasi̇̀tiekėm, mes i suėsiam Trk. Mergelės pačios pasi̇̀tiekia, vyrams išvirk, paduok Grd. Gerų šeimininkių yr, pasi̇̀tieka i skaniai, i gražiai, i švariai Yl. Kūčias pasi̇̀tiekėm Vdk. Daba, kad jau yr koks balius, jau gerai pasi̇̀tieka, stalai lūžta Trkn. Pasitiẽkčiau [kastinio], ka turėčiau iš ko Pj. Ateik, ka gerai būsiam pasitiẽkę Slnt. Aš čia pasi̇̀tiekiau tokį didelį balių Šts.
4. tr. įgyti, įtaisyti: Skiautes sumazgęs, patiekiau ilgą juostą IM1863,24. Reik turėti ar ypačiai patiektą gelželę dėl iškėlimo kelmo S.Dauk. Jūs dar pirm spietamo čėso turiat sau tiek aulių patiekti, kiek jūs tą metą vilatės spietlių gauti S.Dauk.
| refl. tr.: Kas turėjo kokį pasitiẽkęs vežimą, su tokiu važiavo Kv. Tą pamokęs pasitiekti sau stakles, nytis, skietą ir kitus prie audimo reikalingus padargus BsMtII15. Įsakė jų (medžio taurių) vietoj patiekties stiklo taures M.Valanč. Norint gi kokį daiktą pasitiekti, reikia darbo A1884,218.
| prk.: Gerai bent, kad vaikus myli, kodėl gi pagalios savo nepasitieki? Vaižg.
5. tr. pasiūti, pasiūdinti: Patieksiu sau batus J. Tėvas patiekė jam margai dryžą jupilelę M.Valanč. Jai ir miego tankiai trūksta, jeigu prispiria reikalas kokį drobužį patiekti Žem.
| refl. tr.: Nėra mudos anam drabužį pasitiekti, nuperki klumpius, veizėk jau ir nudrengęs Vvr. Pasitiekė sau šikšnų krepšį, visas ubago pabūkles ir vaikščiojo kur tinkamas M.Valanč. Šarkus patiekės trumpus, nebjuosės M.Valanč.
6. tr. VlnE136 pasakyti.
7. tr. pačiupti, sugauti: Pàtiekiau vagį belendant pro langą Vvr. Valkiokis tu čia, ka aš patiẽksu, tuokart doros nebūs Vvr.
pértiekti tr. perduoti, perteikti, išdėstyti, išsakyti: Istorinė medžiaga pertiekta teisingai, įdomiai rš.
pratiẽkti, -ia, pràtiekė tr. NdŽ
1. NdŽ kiek paruošti.
| refl. NdŽ.
2. DŽ praskaldyti: Bernas išejo medžių duonai pratiẽkti Ll.
3. refl. NdŽ ketinti, rengtis ką padaryti.
pritiẽkti, -ia (pri̇̀tiekia), pri̇̀tiekė tr.
1. I, NdŽ, KŽ parūpinti, prikaupti atsargų, daug įsigyti: Pastatė tus trobesius ir pritiekė plytų ketamai statyti bažnyčiai M.Valanč.
| refl. tr. J, DŽ, NdŽ, Krkl: Prisi̇̀tiekė galybę visokių daiktų Vvr. Prisitiektumei medegos visam amžiui Žem.
2. NdŽ atlikti išankstinius darbus, ko nors priruošti, pritaisyti.
| refl. tr. S.Stan: Prisitiẽksi kiaulėms lapų, lapų prisiskinsi jau šventai dienai Kv. Motriškosios verpas linus, vilnas; dar anos tus darbus dirba ir dienos mete, kad prisitiẽktum gijų pavasariuo austi BM306(Pvn). Nutekėdama turėjo didelį kraitį ir visokių drobužių daugybę buvo prisitiekusi Žem.
3. I, Skr, Als prigaminti, privirti, priruošti (valgio): Ana pri̇̀tiekė valgius svečiams J. Pri̇̀tiekta visokių valgių Krž.
| refl. tr. KlvrŽ: Veselę kelti, turi prysitiẽkti Vn. Visa ko prisi̇̀tiekėm Užv.
4. refl. DŽ, Žv, Kv, Plt, Štk, Tv tinkamai nusiteikti, prisirengti ką daryti: Visa bėda, kol prisitiẽks, t. y. prisirengs dirbti lovas J. Kol tas peselis prisi̇̀tieka, kitas jau seniai tą darbą atliekta Vvr. Neprisi̇̀tiekiau nupirkti, o dabar negal begauti Šts. Nėkaip negaliu prisitiẽkti pas ano nueiti Trkn. Nėkaip neprisi̇̀tieku parsinešti žolių Krtn. Kol aš prisitiẽksiu eiti uogauti – nė uogų nebliks Kl. Kol prisitiẽksi važiuoti, i žiema ateis End.
^ Nėkaip neprisi̇̀tieka kaip senas su jauna žanyties End. Neprysi̇̀tieka kai senas šikti (vlg.) Vn.
5. refl. TDrVII192 tyliai prieiti, prislinkti, prisėlinti: Pikčiurna prisitiekė arčiau I.Simon. Ji prisitiekė prie to paties lango, prie kurio klausydavosi motina Kūnelienė I.Simon.
6. I nutykoti, nusaugoti.
sutiẽkti, -ia, sùtiekė tr.
1. NdŽ, KŽ suruošti, surengti: Eikite nuog manęs prakeikti ing ugnę amžiną, sutiektą velniui Pron.
| refl. NdŽ: Idant prideriai susitiektumiam Pron.
2. pagaminti, pataisyti (ppr. valgį): Namie [karalius] teip pat liepė sutiẽkti visokių valgių del veselės BM284(Erž).
| Sutiẽkti (sutaisyti) reik vaistų Šts.
| refl. tr.: Viešnė liuob susitiẽks (išsikeps) pyragus ir vaišins gaspado[je] Šts.
3. NdŽ sukrauti (ppr. kraitį), sukaupti: Žentas tėvų sutiektą kraitį pragėrė Ggr. Rado didžią daugybę aukso ir sidabro sutiekto senasis rikis S.Dauk. Kunegams sutiekė didžias algas M.Valanč. O ką sutiekei, kieno bus? GNLuk12,20.
| refl. NdŽ.
4. surinkti, sutelkti, sukviesti, suspiesti: Naujus pulkus, nu vaideliotų (žynių) sutiektus, reikėjo vesti S.Dauk.
| refl. tr.: Susitiekė talką ir išvežė mėšlus Šts.
užtiẽkti, -ia, ùžtiekė tr.
1. žr. patiekti 3: Užtiẽkti pietus kalėdninkams Šts.
| Viešnė turėjo stalą užtiẽkti Šts.
2. užprašyti: Ùžtiekė muzikantus šokiams Šts.
3. KŽ netikėtai rasti, užklupti.
4. refl. I.Simon tyliai užslinkti, užlipti.