tempi̇̀mas sm. (2) K, NdŽ, PolŽ137 → tempti:
1. Sut, Rtr, Ser, KŽ Abiejų dilbio kaulų išnirimai priekin pasitaiko retai, atitaisomi tempimù DŽ. Tempimas, distrakcija – žmogaus judamojo aparato gydymo būdas LTEXI262. Pjauna su dalgiu į akmenį smarkiu tempimù ir veiza, koki ugnis: jei balta – geras dalgis Šts. Tempimo įvadėlis PolŽ54. Atsparumas tempimui GTŽ. Tempi̇̀mo diagrama FzŽ56. [Motociklo] stipinai atsparūs tempimui, o ne lenkimui rš.
| refl. NdŽ.
ǁ svarus, sunkus daiktas, dedamas kam tempti: O kai dėl kojos, tai taip ir pasakė: jai reikia uždėti tempimą I.Simon.
2. MLTEIII505 Norint gauti atitinkamo storio laidus, reikia juos tempti vidutinio ir smulkaus tempimo staklėmis sp. XX a. pr[adžioje] Belgijoje užpatentuotas lakštinio stiklo tempimo būdas LTEX414.
3. Ser, NdŽ → tempti 5.
| refl. NdŽ.
4. → tempti 6: Net suka rankas nuo [karvės] tempi̇̀mo Klt.
5. → tempti 7: Nuvežtų, nereiktų tempti, senam tas tempi̇̀mas brangus Krš.
| prk.: Tai, Dievuliau, gal ir visas žmogaus gyvenimas – tik sunkus naštos tempimas rš.
6. → tempti 8: Kuo didesnis kampas, tuo daugiau perkeliama audinių rando tempimo kryptimi ir tuo labiau sumažėja rando tempimas rš.
7. Ser → tempti 16.
| refl. NdŽ.
8. NdŽ, KŽ → tempti 18: Dėlei vargingo padėjimo negal svietui parodyti, ką prakaitu ir proto tempimu pramanė A1885,358.
9. → tempti 19: Kaip bijo tokie [girtuokliai] tų tempi̇̀mų (visai nebijo)! Krš.
10. refl. NdŽ → tempti 28 (refl.).
aptempi̇̀mas sm. (2) KŽ; LL97 → aptempti 1.
atitempi̇̀mas sm. (2) PolŽ1219 atotampos darymas.
įtempi̇̀mas sm. (2) NdŽ → įtempti:
1. Sut, I, LL97, Š, Ser Įtempi̇̀mo prietaisas, galia, dydis KŽ. Kai naujai suvirinta detalė aušta, atsiranda vidinių įtempimų, nuo kurių ji gali skilti rš. Armatūrinės vielos įtempimas tikrinamas hidrauliniais ir mechaniniais prietaisais rš. Organizmo raumenys visą gyvenimą yra tam tikro įtempimo būklėje rš. Paskutiniu raumenų įtempimu sviedė lagaminą aukštai ant lentynos Vaižg. Balsiai skirstomi pagal padargų įtempimą rš. Devynias dienas ejo laikrodis vienu įtempimù Gršl. Įtempimo velenėlis PolŽ37.
| refl.: Raumens įsitempimo šiluma V.Laš.
ǁ prietaisas kam įtempti: Įtempi̇̀mas, pritaisymas pri siuvimo I.
2. Beniui išvažiavus po atostogų, namuose atslūgdavo įtempimas J.Avyž.
3. LL205, BŽ19,272, Ser, NdŽ Vidinis įtempimas – tai psichofizinio dinamizmo forma rš. Karas pareikalavo milžiniško pramonės įtempimo rš. Nervų įtempi̇̀mas KŽ. Bet koks protinis įtempimas jį labai išvargindavo rš. Visur visų savo jėgų įtempimu stengiasi seną tvarką palaikyti Pt. Be įtempimo ir atidės nepasieksi dorybės M.Valanč.
| refl. Š: Scenoje dzūkai jaučiasi laisvai, nėra įsitempimo, statiškumo rš. Atvangos vietoje – įsitempimas, vietoj šypsenos – keiksmui pražiota burna rš. Tai bent darbštumas ir įsitempimas! Vaižg.
4. fiz. įtampa, voltažas: Kai ant to paties laidininko užkrauname daugiau elektros, tai jos įtempimas didėja Db. Aukštas įtempi̇̀mas NdŽ. Įtempi̇̀mo banga FzŽ29. Įtempi̇̀mo ciklas FzŽ40.
5. refl. → įtempti 9 (refl.): Įsitempimas sėdėsenoj neduoda jojėjui jausti kiekvieną arklio judesį rš.
6. → įtempti 10: Įtempimas yra diferencinis lietuvių kalbos ilgųjų balsių požymis BIV329. Didesnis įtempimas susijęs su didesne viso balso trakto deformacija KlbXIV79. Įtempimas – ryškiausia artikuliacinė akūto ypatybė KlbXV33.
◊ tuõ įtempimù
1. ištisai, be pertrūkio: Tuõ įtempimù praganiau keturis metus Grd.
2. iš visų jėgų: Kelkim, kelkim tuõ įtempimù, kad galėtume iškelt – kad atkris, bus sunkiau Šk.
ištempi̇̀mas sm. (2) NdŽ → ištempti:
1. SD417, Amb, LL216, Rtr, Š, Ser, KŽ, GTŽ, PolŽ61, FzŽ118, Grnk Ištempi̇̀mas – technologinė operacija, kuria pakeičiama gaminio forma ir skerspjūvio plotas LTEIV565. Jei yra sąaugų, ligoniai gali justi skausmą po kiekvieno oro įleidimo, padidinančio jų ištempimą rš. Apsigėrimo ir pilvo ištempimo visuomet visūse daiktūse tegul saugojas P.
ǁ paputusi, patinusi vieta: Tą ištempi̇̀mą prieg [arklio] pažiaunės vadydavo pelės Kpč.
ǁ N pakilumas, iškilumas, skiriantis daiktus ar jų dalis: Būk tvirtybė (viršuje ištempimas) tarp vandenų BB1Moz1,6.
2. NdŽ, Ser.
| refl. NdŽ, KŽ: Tik nemalonus jam buvo tų dviejų vyrų ir ypač tos moters išsitempimas prieš pirmininką J.Paukš.
ǁ refl. įsiręžimas: Rankos alkūnėse, kojos kelyse nebelinksta, akys paraudusios nuo prakaito ir išsitempimo Vaižg.
3. Jėgų ištempi̇̀mas NdŽ.
| refl.: Kiekviename darbe reikia išsitempimo rš.
4. NdŽ.
| prk.: Tuomi pačiu įrankiu guodė, laimino, džiugino ir linksmino dėl ištempimo tos pačios mentos S.Dauk.
5. med. tam tikra trauma, tazė (tasis): Ištempi̇̀mas (pvz., raiščių) MedŽ531. Aš buvau gavus gyslų ištempi̇̀mą Grnk. Ar man tų gyslų ištempi̇̀mas, ar uždegimas? Rm. Kairiojo prieširdžio ištempimas ir spaudimo pakilimas rš.
nutempi̇̀mas sm. (2) KŽ → nutempti 4: Tokio sunkaus maišo nutempi̇̀mas jam neišeis į gera NdŽ.
patempi̇̀mas sm. (2) → patempti:
1. Stygų patempi̇̀mas NdŽ. Lūpų patempi̇̀mas NdŽ.
2. Tum patempimù (timptelėjimu davus ženklą) įlėkė į krautuvę i gavo kiaušinių, varškės Krš.
3. NdŽ, LTEVIII505, Trgn med. tam tikra trauma, distorsija (distorsio): Sąnario raiščių patempi̇̀mas MedŽ153. Sausgyslių patempimai ir sąnarių išnirimai buvo gydomi „niksto“ mezgimu (bandažavimu) MLTEII341. Skrandžio patempi̇̀mą turėjo Sdb. Ar patempi̇̀mas, kad teip sopa Kpr.
| refl.: Puplaiškių arbata gera nu pasitempi̇̀mo Krš.
4. refl. NdŽ → patempti 8 (refl.).
5. refl. NdŽ → patempti 9 (refl.): Sekretorius laikėsi su pasitempimu J.Dov.
partempi̇̀mas sm. (2) NdŽ → partempti.
pértempimas sm. (1)
1. → pertempti 2.
| prk.: Atmetus kai kuriuos pertempimus, [Rimšos darbų] įvertinimas buvo gana teisingas rš.
2. Trgn → pertempti 4.
| refl.: Pérsitempimas – kiekvienam sunki bėda Trgn. Šie skausmai turi ryšį su kosuliu, sukeliančiu tarpšonkaulinių raumenų ir tiesiųjų pilvo raumenų persitempimą rš. Plaučių persitempimas rš.
pratempi̇̀mas sm. (2); PolŽ61 → pratempti 1: Pratempimo procesuose (įvairiose verpimo stadijose) pageidautina maža trintis tarp plaukelių rš.
pritempi̇̀mas sm. (2) → pritempti 1.
| prk.: Greta tikro gyvenimo vaizdų čia randi ir nemaža schematiškumo, pritempimo pagal reikalą A.Vencl.
sutempi̇̀mas sm. (2) KŽ
1. Rtr → sutempti 2.
2. Rtr → sutempti 4.
3. → sutempti 5: Par bulvaravį yr gyslų sutempi̇̀mo Ggr.
4. refl. susitraukimas: Matyti kiekvienas raumens susitempimas rš.
5. → sutempti 7: Be pabarimo, sutempi̇̀mo negal su vaiku (berniuku) DūnŽ. Nebuvo sutempimo, dėl to ir pasileido žmonys Šts.
6. ko atidarymo, steigimo ir pan. iškilmės: Žadėjo sutempi̇̀mą kelti: atstatyti koplyčią Mikytūse Šts.
ǁ sujudimas: Jaunosios namuose yra didis sutempimas – švarina, tvarko namus MTtVII70.
užtempi̇̀mas sm. (2) → užtempti 8: Tiktai, jei siųste kokį daiktą, tai visumet darykite greitai, bo užtempimas gadina visų mūsų užsiėmimą TŽV337(prš).