tabalúoti, -úoja, -ãvo Š, DŽ, NdŽ, tàbaluoti, -uoja, -avo Rtr, NdŽ, Jdr, Kv, Tv, tãbaluoti Š, Rtr
1. intr. J, Tv, Dbč kabančiam judėti, kabaliuoti, maskatuoti: Ale kad vikras tas vaikas. Didžiausiam kubile įkišęs galvą ir tabalúoja Slm. Tabalai tabalai tabalavo kankalas po karvės kaklu Gršl. Tas spragilas tàbaluo[ja] – kaip mušai, teip ans laksto į šalis Vvr. Žiūriu – medė[je] kiulkis tabalúo[ja] (bitės susimetusios) Krž. Karvei bėgant tešmuo tàbaluoja Alk. Guli kap negyvas, kojos tik tabalúoja Mtl. Išeina pažiūrėt – in stogo rogės, ienos tabalúoja (kaimo jaunimo išdaigos) Ktk. Žiūrėk, galas diržo paskverny tabalúoja Ds. Užsek paprūgą, tàbaluos visą kelią Kt. Lopšelis tabalúoja Lz. Burna kai mazgotė tàbaluo[ja], susikvaldavus (susiraukšlėjusi) Erž.
^ Tabaluoja kai šunio uodega Ds. Gaidys laktoj, o žarnos tabaluoja (varpas) LTR(Imb).
| refl.: Tàbaluojas škurliai, nuplyšęs kaip ubagas Rdn. Kam čia tas pantis tabalúojas kai uodega?! Jz. Vaikas bėga, o maišelis ant pečių tàbaluojas į šalis Vrb. Pririšk drūčiau – tàbaluosis Dkš. Tie andarokai ilgi, platūs, aplink kojas tàbaluojas Jrb.
^ Plaukuotas su plaukuotu susiglaudė, vidury liežuvis tabalúojas (arkliai ir grąžulas) Škn.
ǁ krypuoti į šalis, svyruoti, švytuoti: Aš nuolatos žvilgčiodavau į geltonai spindinčią, į abu šonu tabaluojančią švytuoklę ir žemyn nusikorusius pailgus kaip agurkai zvambalus V.Myk-Put.
2. tr., intr. Dbč judinti į šalis, siūbuoti, makaluoti, maskatuoti, mosuoti: Gražiai sėdėk, netabalúok kojų Lel. Tą koją neštinai tàbaluo[ja] Vn. Netabalúok tu teip su kojom, ba negražu Ukm. Jis tàbaluo[ja] su spragelu gerai Vn. Tàbaluok su ta terba kaip su mietu Tl. Joja kojom tabalúodamas Stak. Jis rankom tabalãvo tabalãvo Pbs. Užvirtęs guli ir kojom tabaluoja Kpč. Ožys tabalãv[o] tabalãv[o] ir attrūko Vlk. Vilkas nuejo, inkišo in tą aketę uodegą, tabalavo tabalavo, toj uodega betabaluojant prišalo LTR(Pun). Kas te grūda, kas te mala, kas te tabaluoja? (d.) Grv. Vilkas malė, tabalãvo, svečius čestavojo JV1039.
^ Kas kojom tabalúoja, tas velniuką supa Vžns. Kas meluoja, tai kojom tabalúoja Vrn. Nuo darbų tavo trečia rankovė tabaluõs (devyni amatai, dešimtas badas) Dv.
3. intr. LL26 klibėti, klebetuoti: Į [girnų] skylę [varpstį] įstato, ka netàbaluotum Jdr. Ratas į visas puses tabalúoja Sv. Paskum užtvirtinau rankeniukę, kad netabalúotų Ar.
| prk.: Tu da vienas tabalúoji šiaip teip Rt.
| refl.: Neprikalei gerai [lentelės] – i tàbaluojas DūnŽ.
ǁ judėti, krutėti, šokinėti: Kai duris darai, visa siena tàbaluo[ja] Kv. Arklys bėgo net pasišokinėdamas, ratuose tabalavo, bilsnojo sofa su minkštomis kėdėmis rš.
| refl.: Ištraukiau – tabalúojas [ungurys]! Lp. Kai važiuoja, galva tabalúojas Upt.
ǁ krypuoti, sverdėti: Eidamas tabalúoja Lzd. Aš pradėjau tàbaluoti į šonus Kv. Murdo murdo, tabaluo[ja] tabaluo[ja], baisu pažiūrėti, kaip daba šoka Yl.
ǁ neritmingai plakti, virpėti: Širdis muno tàbaluo[ja] gatavai Kv.
4. intr., tr. maišyti, judinti, teliūskuoti ir pan.: Ana sviestą sukdama tabaluoja po puodelį su šaukštu J. Norint sviestą sumušt, reikia smetoną kalataukoj tabaluot Čk. Šiteip tabalúodama, tik vandenį sudrumsi Rk.
| refl.: Vanduo labai tabaluojas [vežamas kubile] Šmn.
5. negražiai (svyruojant ar pan.) eiti, bėgti: Kur tàbaluoji? Verčiau sėdėk namie Gs. Tabalúoja ir tabalúoja kaip kuinas netikęs Ut. Tàbaluok su toms karvėms tokius galus Skr. Kur tu tàbaluoji kap į uodegą įkirpta? Alk. Ko čia tàbaluoji iš paskos?! Tl. Mes visi tabalavom į Kalvariją S.Dauk.
6. valkiotis, bastytis: Tabalãvo tabalãvo kur, guzas išakijo, prakiuro Adm. Tàbalavo tàbalavo po miestą iki sutemai Alk.
| refl. Čk: Tàbaluojas [vaikas] tarp didžiųjų – ir užgauna Krš. Kur ans tàbaluojas, ko nepareina?! DūnŽ.
7. tr. šnek. nešti: Ką čia dabar to[je] lauknešė[je] tàbaluoji? Up. Pro vartelius su nauju kibiru įsirito Jokūbas ir įsiręžęs tabalavo vandenį rš.
8. niekus plepėti: Atejo ir tabalúoja kažin ką Sv. Šitas tabalas tabalúoja ir tabalúoja par visą dieną Ds. Tabalúoja kaip girtas Vžns. Neklausyk, ką jis tabalúoja! Plm. Tabalúok kai šuniokas su liežiuviu! Ant. Ka susitinkas, ta po kelias valandas tàbaluo[ja] susistojusys NmŽ. Jie jau laužosi liežuvį, pasistengdami tabaluoti tik vokiškai prš.
9. intr., tr. prastai dainuoti: Ana tabalúo[ja], t. y. dainuo[ja] nė šiaip, nė taip J. Per vestuves ir dabar tą dainą tabalúoja Skr.
10. tr. Q566, CII737 maišyti, painioti, ardyti.
11. refl. nerimtai elgtis: Jauni apsiženiję tik tabalúojas Adm.
12. intr. šnek. mirti: Serga, mažak nori tabalúot Drsk.
◊ liežùvis tabalúoja (tabalúojasi) niekus tauškia, daug plepa: Jos visada liežùvis tàbaluoja Snt. Tavo liežuvis tabaluoja kaip avelės uodega LTR(Aln). Driskiaus liežuvis labai ilgas, visados tabaluojasi kaip melnyčioje piklius Tat.
[su] liežuviù (liežiuviù) tabalúoti niekus taukšti: Ko tu liežiuviù tabalúoji kap šuva uodega LKKXIII129(Grv). Tabalúoja tabalúoja su liežiuviù, aš nė neklausau jo Ut. Ar ilgai reikėjo liežuviu tabaluoti, kol prisiputnojai? A.Gric. Žmogus miršta, o jos liežuviais tabaluoja K.Bor. Nosis subedė i tabalúoja liežùviais Ds.
aptabalúoti tr.
1. apvyturti, apvynioti: Aptabalãvo šaka ir važiavo su beržine atsaite Trk.
2. šnek. apkalbėti: Kurgi aš nueinu ir ką gi aptabalúoju, tik žmonės an manęs labai pradėjo šnekėt Ds.
atitabalúoti
1. refl. tabaluojant atsirišti, atsipalaiduoti: Teip kietai buvau pririšęs, paėmė ir atsitabalãvo Ds.
2. sunkiai, svyruojant ar pan. ateiti, atbėgti: Skolininkas atitabalavo Tt. Nė Zosė niekumet neatitabaluoja Žem. Tabalai tabalai ir atatabalãvo Dglš.
įtabalúoti intr. šnek. tabaluojant įeiti: Po išdavinėjimo tujau įtabalãvo į gaspadą ėsti, nenora nė kiek paalkanoti Šts.
ištabalúoti
1. intr. kurį laiką iškabaliuoti tabaluojant: Ilgai ans ten ištàbalavo Šll.
2. refl. tabaluojantis iškristi, išsijudinti, atsipalaiduoti, išsiklibinti: Suslogyk kraudamas vežimą, kad pėdai neišsitabalúotų Skr. Nulėkė ratas, mat kaištis išsitabalãvo Lel. Mūsų ratai jau išsitabalãvę, reikia nauji taisyt Vžns.
3. refl. prk. vargstant, dirbant suliesėti: Prie fermos dirbdama nė centnerio nebesvėriau, visai išsitabalãvus buvau mergytė Adm.
4. tr. išstumdyti, išmaišyti: Paėmęs kačergą, ištabalavo pečiuj visus puodus LTR(Ant).
5. refl. šnek. išsikepurnėti, išsikepestuoti, išsikapstyti: Neišsitabalúoja kai žuvis iš rėčiaus Sem. Kelias būdavo nekoks, bet vis šiaip taip išsitabaluodavome rš.
6. išeiti, išdumti, išvažiuoti: Anyta ištàbalavo į Šidlavą, t. y. išbėgo, išėjo J. Nieko nesakiusi ištabalãvo į šokį Plt. Atradau patį administratorių ištabalavusį į Plungę P.
7. intr. šnek. išpasakoti: Aš seniau daug daugiau mokėjau ištàbaluot, o jau dabar tik kaip per miglas Gs. Tik išsižosk ką nors, tai tuoj ištabalúoja kitam Ds.
| refl.: Na gan, išsitabalavaũ jau, eit reikia namo Lel. Kad išsitàbaluoja bobos girtos, tabalaines dainuoja J.
nutabalúoti šnek.
1. intr. Plt, Skd, Mrj, Lp nueiti, nuvažiuoti tabaluojant: I kur tie vaikai nutabalãvo? Grg. Nutàbalavau, sugaišau dieną i turiu grįžt Rs.
2. refl. Snt vaikštant nuvargti: Pardien nusitabalavaũ Ds.
3. tr. neatsargiai einant numinti: Nūtabalavo vištalį Prk.
4. tr. Ilg sunkiai nunešti: Nunešu, nutàbaluosu raitas pusrytį lažininkams Užv.
5. refl. Lš spardantis nusikloti, nusispardyti: Užklosi vaiką, jei bus nusitabalãvęs Ūd.
6. intr. šnek. nusivalkioti, nusibastyti: Išėjo miestan ir nutabalãvo Blnk. Nenutabalúok po vakaruškas lakstydama Blnk.
7. tr. šnek. daug prišnekėti, nutaukšti: Tabalavo tabalavo ir nutàbalavo Rmš.
8. refl. šnek. nudvėsti: Mūsų šuo nusitabalãvo Snt.
ǁ Ilg numirti: Senis jau nusitabalavo Jz.
patabalúoti
1. intr. kurį laiką tabaluoti, pakyboti: Kokias tris dienas ans ten patàbalavo Šll.
2. tr. pajudinti, pasūkėti, pakraipyti: Patàbalavo pusvalandį girnas – ir yra miltų Krkl. [Bernaitis] žiūri – guli čebatas an kelio! Paėmė, pakilojo, patabalavo BsPII291.
3. tr. pakratyti: Jūs patys patabalúokit [obelį] Kš.
4. tr. pamaišyti: Truptį patabalúok košę Kp.
5. refl. šnek. pasivaikštinėti: Kiek nusisėdėjęs – noru pasitàbaluoti Ms.
6. intr. šnek. pašnekėti, paplepėti: Senis su liežuviu da patàbaluo[ja] Erž. Buvom sueję su vaikais, tai bet sau patabalãvom, ir gana Ds.
7. tr., intr. šnek. negražiai padainuoti: Patàbaluok nors apdainavimą (dainušką) J. Sueidavo jaunimas į krūvą ir patabalúodavo viseipos Užv.
8. padvėsti, nugaišti: Broliškai [priėmė], bet ką mano, tai nei šuva neėst, patabalúot priėdęs Krok.
partabalúoti intr.
1. būti parnešamam tabaluojant: Žiūrom – parbėga bėras žirgelis, partabaluoja aukso kilpelės LLDIII448(Mrc).
2. Plt, Lp šnek. parbėgti, pareiti: Partabalãvo dykas kai mazgas (nieko negavęs) Ds.
3. refl. tr. šnek. parsivežti, parsigabenti: Avilį dyką parsitabalavaũ nuo bičiulio – tai tokiem ir duok bites! Ds.
pratabalúoti intr. šnek.
1. praeiti: Pro šalį pratabalavau Kv.
2. refl. DūnŽ prasivalkioti.
pritabalúoti šnek.
1. intr., tr. Rk prišnekėti niekų: Vis pritabalúoja, kas nereikia Ds.
| refl.: Pristabalãvom, tai net liežiuvio nepakeliu Ds.
2. refl. privargti: Pristabalãvo, bet nieko negavo Ds.
sutabalúoti NdŽ
1. intr. sumaskatuoti: Aš ją supurtau. Bejėgiškai sutabaluoja galva rš. Mano spragilas sutabalavo ore, nušvilpė šalin ir dėjo ne į klojinį, o į šalinės kraštą J.Balt.
2. tr., intr. sujudinti į šalis, sumosuoti, pakratyti: Paimk ir inleisk pieną šulnin, ale dabok – nesutabalúok virvės Ds. Krito [žmogus] ir kojom nesutabalãvo, ir numirė Dsm. Jei nori sumaišyt lekiančias gerves, sutabalúokie nosine Jz.
3. intr. imti smarkiai plakti, mušti (apie širdį): Vos nenumiriau, tik širdis sutabalãvo Stk.
4. tr. sumaišyti, suplakti, sumušti, suteliūskuoti: Smetoną sutabalãvo ir nori už gerą pardavinėt Sdb. Kol sutàbalavau skinstą smetoną – neina į sviestą nė jokia mada Užv. Toks perrūgęs, su išrūgom sutabalúotas tas pienas, kas jį valgis?! Pc.
| refl.: Vežiau pieną pieninėn, paėmė ir susitabalãvo visas su smetona Ds.
5. intr. suklysti: Sutabalúoji [dainuodamas], nemoki iš pradžios Adm.
6. tr. išsukti, išvaryti (per mašiną): Savo jėga kol sutàbaluosi tiek vilnų, ir vakaras ateis Užv.
7. intr. šnek. pastipti: Arkliščius jau sutabalavo Ds.
ǁ numirti: Kad būtų sutabalãvęs kokis nors nususėlis, mes tavęs nebūtumėm užkliuvę Db.
◊ kójomis sutabalúoti mirti: Reikia mokėt [grybus] paruošt, ba ne, tai ir kójom sutabalúosi Srj.