išsùsti

Apibrėžtis
sùsti, sū̃sta (sų̃sta J, K.Būg, Š, sū̃sa K; N, suñsa Š, Slm, suñsta Pgr, sunta N), -o intr. NdŽ, DŽ
1. N, K, L, Rtr, KŽ aptekti niežais; plikti nuo suso: Šuva, ožka suñsa, t. y. plinka nuo suskio J. Paršeliai suñsa, i pati nežinau nū ko Kv.
2. M, J.Jabl, KŽ džiūti, nykti, skursti (apie augalą): Obelės da nieko, tik jaunos – tai suñsa Žlp. Labai augo tas mūsų sodnelis, o tik va nežinau dabar – keli metai pradejo sùst, medžiai mūsų baigia džiūt LKT219(Bsg). Kvietkas nebeauga, o sū̃sta Rm. Burokai tavo gi sū̃sta – nežiūri̇̀ Gdr.
3. liesėti, menkėti: Alkanas gyvuolis sùsti pradeda J. Ka kiauradantis veršiukas, sū̃sta sū̃sta – susna toks i yra PnmŽ. Diena nuo dienos sunsta mergaitė Tr.
^ Bėga vilkas – tunka vilkas, gulia vilkas – suñsa vilkas Lk.
4. I blukti: Kepurę neseniai pirkau, o jau pradėjo sùsti Kv. Iš naujo pardažiau, i nebsuñsa daugiau Kv.
5. Ar, Snt prastai gyventi, skursti: Gerai gyveno, o sùso, sùso i nususo Krš. Aš tep nesùsčia, kap jis sū̃sta Plv. Žydai sustie pradėjo ir ieškojo kitoniškų uždarbių Sz. Sūsti̇̀ sūsti̇̀ (vargsti, kamuojiesi) po tą girią – kad nors galą matytum Šk.
6. džiūti, sausėti: Purvynai nieko nebesūsa Žem. Keliukai pradėjo sùsti Kv. Saulėtą dieną viskas gerai suñsa Varn.
apsùsti intr.
1. Š, KŽ aptekti niežais, susu: Kajina ko (kažin ko) tie mūso paršeliai taip apsùso, musėk nebdaėda Užv.
2. KŽ, DŽ apdžiūti, sumenkti: Už Raseinių nuo Eržvilko pusės stovi ąžuolas senas, apsusęs Mair. Tos obelies lapai tokie apsùsę Grg. Kokie gi ten kukurūzai – reti, apsùsę Žgč. Koki obelytė buvo, ir to apsùsus viškum Krs. Apsùsę rūtelės Pb. Jei apsuñsa (apšąšta, apvysta) obūliai, anie nė[ra] geri Krš.
3. NdŽ, KŽ, DŽ1 apiblogti, paliesėti: Mūs šįmet visi paršai apsuso Prl. Sustiko šunį apsùsusį Vrn. Apsùsęs arklys LKAI147(Trgn). Iš mokslo toks buvo apsùsęs Slč.
4. apskurti, apiplyšti: Gavęs nu kapitono drabuželius tokius apsususius su šlipelėms S.Dauk. Pirma tai apsùsus buvo, dabar tai apsitaisius viškum Slm.
ǁ aptriušti: Gražios kasos buvo, o kap senõs – jau viskas apsùso Dg. Apsùsęs kaip lapės uodega Kl. Apsùsę visi plaukai kai pelės uodega Švnč.
5. apiblukti: O dėlto šarkas apsùso, ka i gerai dažytas Kv.
| Patelės yra apsususios, be jokių pažibų Blv.
6. Yl, Trs nusigyventi, nuskursti: Apsùsti – dyku, grynu palikti, apsikrauti skola Gmž. Čia aplinkui tep visi apsùsę Lp.
7. LVI127, NdŽ, Žlp, Arm apdžiūti, apsausti: Vingių kiemelyje purvynai truputį apsusę Žem. Išeik pažiūrėk, gal jau apsùso skurliai Krž. Šienas šiandien apsùs – galėsiam vežti Varn.
įsùsti intr.
1. Lex71, Q414, MŽ, Sut, N, Rtr, Š, NdŽ, KŽ aptekti niežais, susu: Vaikas įsùsęs, t. y. įnižęs J. Teip esu įsùsusi KlvrŽ. Įsūsu SD242. Įsūstu CII308. Arkliai įsùsę K.
2. sublogti, suliesėti: Gyvuliai per ilgą pavasarį tvartuose teip įsū̃sta, kad sunkiai per vasarą beatsigriebia Žvr.
3. nuskursti, nusigyventi: Tiek jis nuvargo, tiek įsùso! Kdl.
išsùsti intr.
1. DŽ visiems išdžiūti, sunykti: Visi medžiai išsùsę Ėr. Teip išsùsę ir jūsų bulbienokai, kad ojojoj! Slm.
2. suskurdus visiems išnykti, išgaišti: Jo visi gyvuliai nuo to laiko išsùso Rd.
nusùsti intr. NdŽ
1. N, K, M, L, LL128,232, Rtr, Š, KŽ, Vkš, Vdk aptekti niežais, susu; nuplikti nuo niežų, suso: Ožka rėkia, kaip nusunsa, t. y. plika paliekta, aptenka suskiais J.
ǁ aptekti spuogais: Nusùsęs kaip nuskurdęs paršiukas Br.
2. A1834,282, OG368, DŽ1, Žg, Klk pasidaryti sunykusiam, suskurdusiam, apdžiūti: Vienog pačių medžių kame ne kame ir teip didžiai retai ir tų pačių nusususių tegal regėti S.Dauk. Kelios obelikės tokios nusùsusios bė[ra], visą sodną išpjovė Varn. Kodėl medeliai tep nusùsę? Dkš. Keli čia obuoliukai, ir tie nusùsę (menki, susitraukę) Sdk. Riešutai nusùsę Ssk.
3. DŽ, Gž, Ss, Pmp, Kp, Dgl suliesėti, sumenkti: Obulotas arklys nusùso prastu pašaru šeramas, nebobuluo[ja] Šts. Nusùsęs, biednas gyvolys, nepaeina Erž. Nusùsęs tas veršaitis gatavai – pradėm stati plaukai stova Vvr. Šiamečiai paršeliai visai nususo Srj. Veršiai pieno negauna, i nusùso Kv. Kad ir gerai šerami paršeliai, nusùso – matyt, prastos veislės Užv. Jų gyvuliai visada nusùsę Lkč.
4. Vv, Vl, Slm nuplyšti, apskurti, nusitrinti: Kaipgi nematysiu, mačiau, par Dievą kiaules gano; visas apiplyšęs ir nususęs BsPII307. Turėjo nusususią sermėgą i kiauras nagines Plt. Ano buvo tokie nususę pavalkai, nuplyšę, apsmukę Lnk.
ǁ nutriušti: [Ūseliai] dygo, dygo ir nususo NS831. Mano plaukai visai nusùso Al. Kailis nususęs, spalva purvina Blv.
5. nublukti: Naujas audeklas, o jau nusùsęs nu saulės Kv. Vilko spalva mainos: žiemą yra šviesiai pilkas, o vasarą nususęs Blv.
6. Sz, VŽ1905,221, Š, J.Jabl, Vvr, Ar, Vv nusigyventi, nuskursti: Užejo tokie sunkūs laikai, kad likau visai nusùsęs Krp. Ans teip nusùso, kad ir duonos kąsnelio nebetura už lūpos užkišti Mžk. Anas dabar visai nusùso, liko be arklio An. Ir mano tėvelis visą gyvenimą vyžom nešiojo – nebuvo gi toks nusùsęs Slm. Čia prasta žemė, ir visi nusùsę Kt. Nusùso žmogelis visai: nei pavalgyt, nei apsirengt neturi Kpč. Kad šitokis svietavas bernas, o imtų kokią nusùsusią! Aps. Nejaugi aš tokia nusususi, kad manęs niekas nepanorėtų? V.Krėv.
| Nusususi smuklė rš.
^ Nususo kaip Pavarčio bajorai Skdv. Nususęs kai virkščia, o kokiu ponu statos! LTR(Vdk). Ka i nususęs, bile ponas LTR(Vdk). Juo nususesnis, juo didesniu ponu statos LTR(Vdk). Kaip tik nusùsęs, teip ir pasiutęs Skr.
nusùsusiai Jis visai nusususiai gyvena: žemę neišdirba, gyvolių maž tetura, ir tie patys kaip par sieną ištraukti yr Dr.
| refl.: Nusisùsę žmonys tie Šts.
ǁ būti niekam nevertam, nusmukti, suprastėti: Kiekvienas nususęs valdininkiūkštis daužė jam snukį rš. Aš nenoriu pasakyti, kad vertimo kalba turėtų būti nusususi rš.
pasùsti intr. NdŽ
1. kiek nunižti.
2. padžiūti, pasausti.
3. kiek nuskursti, nusigyventi.
prasùsti intr.
1. NdŽ vietomis arba visiškai aptekti niežais, susu; praplikti nuo suso.
2. NdŽ kurį laiką susti, vargingai gyventi.
3. NdŽ nuskursti, nusigyventi.
4. Š apdžiūti, prasausti: Jau šienas prasùsęs, galėsma grėbti Žlp. Saulė gerickai šutina: žlugtus tik pakoriau, ir prasùso Rod.
susùsti intr. NdŽ
1. aptekti niežais, susu: Jei susuñsa, ta i be tamstos lėmimo susuñsa, nieko nepadarysi Krš.
^ Ka tu kur susùstumi! (keik.) Krš.
2. sumenkti, nudžiūti: Ko teip susùso šitas medelis? Sb.
3. suliesėti, suprastėti, suvargti: Matai, Maryte, tu dabar sususus, o pas mus buvai graži Šn. O tas vargšelis toks susùsęs! Stl.
4. NdŽ nusigyventi, nuskursti.
užsùsti intr. NdŽ
1. visam aptekti susu: Darbas tai baika, ale aš baigiu ažusùst – gniūsas apstojo Ob.
2. nusigyventi, nuskursti: Nusipirko kokį užsususį dvarelį Klvr.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): apsusti,susti,pasusti,nususti,išsusti,įsusti,užsusti,sususti,prasusti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: casualty
prancūzų kalba: issusti
vokiečių kalba: issusti
rusų kalba: испаряться
lenkų kalba: Rozsuń

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra