spulė́ti, spùli (spùla, -ė́ja), -ė́jo intr., tr.
1. R, OsG73, MŽ, N, KII193, L, Rtr, Š, KŽ, Kpr, Km, Ob, Antš, Pl labai taupiai vartoti, stengtis neišeikvoti, neišleisti, šykštėti: Taip spùli, kad nė kapeikos neišleidžia DŽ. Spulė́ti duoną K. Spulėk, taupyk kiekvieną skatiką Vaižg. Tu tai jau par daug spulė́ji – nei pavalgai, nei apsivelki kaip žmogus Č. Kad nebūčiau spulė́jęs, tai nieko neturėčiau Pnd. Baisu, kaip jie šeimynai valgyt duodavo – spulė́davo Skp. Spulė̃s spulė̃s ir senatvės nesulauks Sb. Velnią iš jo gausi: spùla ant kiekvieno skatiko Kp. Jei kokia dvidešimt rublių, ma[n] nespulė̃s Snt. Miestas murma prieš tą, kurs spuli duonos SkvEkli31,29.
| refl. K.
2. Skr, Bsg kaupti santaupas: Mielai noru, kad visi nuo jo pasimokintų spulėti LC1887,6.
apspulė́ti, àpspuli, -ė́jo tr. taupiai vartojant sukaupti: Gal jis tas avižas apspulėti prš.
išspulė́ti, i̇̀šspuli, -ė́jo intr. Rtr praleisti laiką taupant, šykštaujant: Visą gyvenimą žmogus išspulė́jo Š.
nusispulė́ti, nusi̇̀spuli, -ė́jo tr. pataupyti: Sau ką pasivydėti, nusispulė́ti, nusitraukti KI4.
paspulė́ti, pàspuli, -ė́jo intr. pataupyti: Velnias ten paspulės ant pelno, kurį su dviem pirštais kaip vaistus rudenį į kolytą supili! Vaižg.
suspulė́ti, sùspuli, -ė́jo tr. KII382, NdŽ, Tršk sutaupyti: Dienininkė buvo, o, žiūrėk, suspulė́jo ir nusipirko sau gūžtelę Gl. Mano sudėta buvo, suspulė́ta, o vaikai išpuščikavo Jrb. Buvo kelius šimtelius suspulė́jus, ir tie pražuvo Slm. Sùspuliu ko K. Pinigai būsią visokiu būdu … suspulėti Kel1862,87.
| refl. tr. K, N, LC1887,11.
užspulė́ti, ùžspuli, -ė́jo tr. taupant užgyventi: Spulėjom spulėjom ir ką gi užuspulė́jom? Sb. Taip keitėsi karta po kartos šiame ūkyje, užspulėdama vis daugiau turto rš.