spirgė́ti, spi̇̀rga, -ė́jo intr.
1. Rtr, Š, NdŽ, Ser, DŽ1, Dgl kepamam čirškėti: Nekurk daug, tegu iš valios spi̇̀rga Dkš. Užgeso, nė lašiniai nebespi̇̀rga Ds. Sukursime tau, mergele, tokį laužą, jog spirgėsi kaip lašiniai V.Krėv. Degs ir spirgės jis smaloje LTI544.
| prk.: Spirgė̃s tavo šonai (kai gausi kailin) J.Jabl. Dabar pats darbymetis, kiekviena minutė spi̇̀rga Dkš.
ǁ nuo karščio čirkšti: Taip verkė velnias, kad jo ašaros, nukritusios į žemę, spirgėte spirgėjo J.Bil.
2. prk. labai smarkiai, stipriai šalti: Vėjelis pučia. Šąla – net spi̇̀rga BM416(Kp).
ǁ būti smarkiai veikiamam šalčio: Net ausys iš šalčio spirgėjo LTR(Ss). Kad pašals, tai net auses spirgė̃s Lp.
3. NdŽ prk. būti labai karštam, įkaitusiam: Giliuose takų koridoriuose buvo vėsu, o uola lauke spirgėte spirgėjo rš. Nuo karštos saulės spirga visi pašaliai rš. Uždengusys jus (sužeistuosius) nu spirgančių kaitrų, patys gerbė ir tapnojo S.Dauk.
4. NdŽ nuo karščio džiūti, sausėti: Spirgė́jo kviečiai, kol ėmė birti Šts.
spi̇̀rgančiai Visi pašaliai spi̇̀rgančiai išdžiūvo Užv. Jei saulė teip degins, šienas lig vakaro spirgančiai sudžiūs Vvr.
5. Š, NdŽ prk. karščiuotis, nekantrauti, nerimti: Ko čia spi̇̀rgi kai spirginys?! Dbk. Tik atvažiavot, jau namo važiuot spi̇̀rgat Ds. Spi̇̀rgi spi̇̀rgi ir niekur neišeini Km. Nespėji pasakyt kokio žodžio, o anas jau ir spi̇̀rga Dkk. Nespirgė́k kaip avelė, uodegon inkirpta Blnk. Jis tik spi̇̀rga, tik spi̇̀rga, nenusėdžia ant vietos Slm. Jį tik pajudink, ir spi̇̀rga Dkš.
6. prk. karščiuojantis kalbėti: Ko čia teip spi̇̀rgi?! Kalbėk kaip žmogus! Užp.
apspirgė́ti intr. kepamam kiek apdegti, apskrusti: Kepsnis kraštais apspirgėjus, net apdegus J.Jabl(Vlkv). Jie šlepsi su kepsniais, su rudai apspirgėjusiais paršais rš.
ǁ apsvilti: Plaukai apspirgė́ję Stk.
atspirgė́ti intr. šnek. atskuosti, atidumti: Atspirgė́jo su karšta spira Ds.
įsispirgė́ti Š
1. pradėti smarkiai spirgėti.
2. prk. įsikarščiuoti.
išspirgė́ti
1. intr. Ser, DŽ1 spirgant iškepti, iščirškėti: Gerai išspirgė́jo lašiniai, liko tik sausi spirginiai Š. Didelės ugnies nereikia, tegu pamažu sau spirga, da geriau išspirgė̃s Ds.
| refl. Š.
2. baigti karščiuotis.
3. tr. pasiekti skubėjimu, karščiavimusi, jaudinimusi: Spirgi spirgi ir nieko neišspi̇̀rgi Rk.
4. intr. šnek. greitai išeiti, išbėgti, išdumti: Išspirgė́jo tokiam šalty – nukeps kojas Ds.
nuspirgė́ti intr.
1. Ser prk. nudžiūti, nuvysti, išdegti (nuo saulės): Vasarojas nudegė, nuspirgė́jo Jz. Laukai nudegę, pievos nuspirgė́ję, nugruzdėję Lp. Runkeliai nuspirgė́jo Brb.
2. šnek. karščiuojantis nueiti, nuskubėti: Spirga spirga ir niekur nenuspi̇̀rga Ds.
paspirgė́ti intr. Vj kurį laiką nerimauti, pasikarščiuoti: Paspirgė́jo paspirgė́jo valgyt – nedaviau, ir apsirameno Ds.
pérspirgėti intr. nustoti karščiuotis: Tu nenusgąsk: anas pérspirgės, ir vėl viskas bus po senybei Dkk.
suspirgė́ti intr. NdŽ
1. Ser pradėti spirgėti: Mėsa keptuvėje suspirgė́jo DŽ1. Šaltyšius patraukė dūmus taip smarkiai, kad net pypkėje suspirgėjo V.Kudir.
2. Ser kepamam virsti spirgais, išsičirškinti: Lašiniai suspirgė́jo DŽ1. Spirgučiai suspirgė́jo Ldk.
ǁ per smarkiai sukepti: Mėsa sudegė, suspirgė́jo Jz.
3. žūti nuo ugnies, nuo didelio karščio, sudegti: Bijau, kad pekloj nesuspirgė́čiau Š. Pro atdarą langą įlėkdavo naktinių mašalų ir suspirgėdavo ant lempos stiklo rš.
4. NdŽ prk. labai sudžiūti (apie šieną).
5. prk. pradėti karščiuotis: Nespėsi išsižioti, kad nuvargęs, neatsilsėjęs dar, kai Masiulis suspirgės kaip lašiniai keptuve ir ims tokiais žodžiais keiktis, jog nežinosi nei kur dėtis paskui V.Krėv.
užspirgė́ti intr. prk. apsitraukti ledu, užšalti: Langai užspirgė́ję Ukm.