spį̇́sti, -ta, spi̇̀ndo intr. K, NdŽ, DŽ1, spį̇̃sti, -ta, spiñdo Š, NdŽ, DŽ1; L
1. N, K, Rtr, NdŽ pradėti šviesti, spindėti: Spindulys spį̇́sta į langą J. Saulė spį̇́sta, reikia langą uždaryt Jrb. Kada saulė spį̇̃s, reiks rugius išleist Vlk. Sniegas krinta, saulė spį̇́sta, i sniego nebliekta Žlb. O kur, mamyte mano, drabužiais apsivilksiu, baltuosius išnešiosiu?! – Dukryte, toj dienelėj, kad spįs devynios saulelės RD62.
2. NdŽ tekėti, bėgti, srūti.
apspį̇́sti tr., apspį̇̃sti Rtr, NdŽ
1. Rtr apšviesti (spinduliais).
2. NdŽ apakinti (spinduliais).
atspį̇́sti intr. Skr, atspį̇̃sti Rtr, Š, NdŽ
1. Š, LVI195, Rtr, NdŽ, Ser, Jrb atsklisti šviesos spinduliams, atspindėti: Saulė spįste atspi̇̀ndo spinduliais po lietaus J. Atspįsta iš marių spindulys į dangų kaip žvaigždė didžiausia DS311(Stak).
2. atsimušti šviesos spinduliams, atsispindėti: Spindulys nuo saulės atspi̇̀ndo ant stiklo pavakary J. Kūdros vandenyje atspindo pirkios ir svirtis rš.
| refl.: Dienos šviesą sudaro atsispindę ir išsiblaškę saulės spinduliai rš.
3. refl. prk. išryškėti, pasireikšti: Baisūs kankinimai per visą naktį dideliai atsispindo visoje jo išvaizdoje brš.
4. atitekėti, atplūsti: Vanduo atspindo iki vartų Kv.
įspį̇́sti intr. DŽ1, Slnt, įspį̇̃sti Š, Rtr, BŽ417, DŽ1; Sut
1. įeiti, įsiskverbti spinduliams, įspindėti: Saulė į langą įspindo J. Saulelė įspindo pro langą J.Jabl. Apsiūkusi, apsibuvusi, saulė par langą jau neįspį̇́sta Krš. Pati tankiai bambėjo, kad saulei įspįsti į trobą neleidžia Žem. Lyg tik įspįsta į langus pavasario saulė, jokia galybė jo nebesuturi pirkioje ir kieme Vaižg. Tolei miegojai tu, kol saulė spįste įspi̇̀ndo tau į bambą begulint J. Saulė kartais įspį̇́sta į patį ežerą – toks y[ra] blizgėjimas nu ežero Štk.
^ Įspindo saulužė ir į mano langužį! LzP.
| tr.: Rasi įspįs saulė ir mūsų langą Sch95(Rg).
2. imti šviesti, nušvisti, suspindėti: Vos įspį̇̃sta pavasario saulelė, nubėga sniegas NdŽ. Saulė kaip įspį̇̃s, tai gink gyvolius namolei J. Jau i saulė įspi̇̀ndo, o tu tebmiegti Sd. Po lytaus debesys prasisklaidė ir vėl saulė įspi̇̀ndo Vkš. Vos saulei įspindus, beregiant susto[ja] ant pamatu vaikai M.Valanč. Pakils vėjelis, išlaužys rūtelius, įspįs saulelė, išdžiovins šakeles D77. Mun beeitant, įspindo karšta saulė, pradėjo didei kaitinti, ištirpo vaško kapališius! PP18.
| Šįryt pamigau: žiūriu – Andriulaičių žiuburys jau įspi̇̀ndęs Jrb.
| prk.: Ir įspindo naujas šviesumas, kurio tamsa negal aptemti Mž154.
išspį̇́sti intr.; Q257, Ser imti spįsti, suspindėti: Kaip tik pirmieji spinduliai išspindo, rodos, visas vanduo po jais pažaliavo Žem.
nuspį̇́sti intr. NdŽ, Rtr; L, Ser suspindėti, nušvisti: Medžių ant saulės kepintas lapas nuspindo rasa Mair. Saulė nuspindo, bitys ir leka į žoles Šts. Aprimę žiūrėjo į tuos laukus, į tuos tolyje taip gražiai nuspindusius gimtojo kaimo medžius V.Myk-Put.
| prk.: Mergaitės veidas nuspindo šypsena rš.
paspį̇́sti intr. NdŽ
1. pradėti spindėti, šviesti: Čia ta saulė paspį̇́sta, tai anos (musės) leka, ka leka Krp. Regėjau vaizdą … paspindusį neišpasakomoje šviesoje A1885,85.
2. imti blizgėti: Nuo nosies šluostymo rankovės net paspindo Žem.
praspį̇́sti intr. K
1. LL285, NdŽ suspindėti, sušvisti: Vakarinė (žvaigždė) praspi̇̀ndo (pagavo švitėti, šviesti) ant dangaus KI392. Biškį saulelė praspį̇́s – miegas lenda KlvrŽ.
| prk.: Pirmieji tiesos spinduliai mano prote lietuviškai praspiñdo A.Baran.
2. NdŽ pereiti šviesai, prasišviesti pro ką.
suspį̇́sti intr. Rtr, BŽ166
1. LD301, Ser imti spindėti, šviesti: Buvo suspi̇̀ndusios kelios žvaigždės NdŽ. Iš pradžių lijo, o paskui suspindo švelni mėnesiena J.Dov.
| prk.: Dėkingumu suspindo juodos merginos akys J.Avyž.
2. sušvisti atmušama šviesa: Sniegenos Lietuvoje pasirodo, gervėms išskridus, voratinkliams laukuose suspindus sp. Apačioj apjuostas žiedu ežeras suspindo man V.Mozūr. Raudoni saulėlydžiai, suspindę langų stikluose, rausvai nudažė kambario sienas rš. Vaško žvakėse suspindus virpa ašara skaisti V.Myk-Put.
3. prk. pasirodyti, išryškėti: Veide suspindo išgąstis rš.
užspį̇́sti intr.
1. įeiti, įsiskverbti spinduliams, įspįsti: Medžiais troba apaugusi, par šakas saulė į vidų neužspį̇́sta Vkš. Užspindo saulutė LTR(Pnd).
2. pradėti šviesti: Akis užputo, užspi̇̀ndo kai miglikė Gr.