1 nárdyti, -o, -ė K, nardyti, -yja, -yjo K
1. tr. SD253 gramzdinti į vandenį, nardinti, plukdyti: Ans šunelius nárdė į vandenį J. Vieną kartą apkrikštytus tenenardai DP255.
| refl.: Jau tatai jam nė trupučio nepadės, norint nardytuos teip dažnai, kaip patmalų ratas DP255.
2. intr. SD195, R385, K plaukti pasinėrus; plaukiojant tai pasinerti, tai vėl iškilti: Tamsiose gelmėse nardė žuvys rš. Aš benardysiu siera žuvele LTII537. Antis murkt, murkt po vandenį – nárdo J. Būčiau sau benardąs kai narūnelis, būčiau bežydėjęs kai bijūnelis (d.) Vdk. Nenardyk, antele, giliam ežerėly, negraudyk širdelę jaunai našlaitėlei LTR(Zp). Plaukia gulbinas nardydamas, neš vainiką ant sparnelių JD725. Ten krykštė, nardė raiba antelė malūno vandenėlyj BsO28. Antele beplaukysiu, dugnužiu benardysiu JD51.
| prk.: Kepurė nardo po krūmalius, o kas eita, nematau Šts. Laikraštininkui tenka nuolat nardyti visuomenės gyvenimo verpetuose rš. Išsineria iš kasdieniškojo gyvenimo smulkmenų ir nardo savo svajonėse kaip žuvis vandenyje T.Tilv. Vėl dalgiai nardo po rugius, stiprių pjovėjų rankų valdomi sp.
^ Brangi žuvis nenardo visų akivaizdoje PPr171.
| refl.: Antys moka ir puikiai nárdytis Kp. Laukinės antys nárdos OG31.
| prk.: Skandinas ir nardos tose nedrąsybėsa MP78.
3. intr. murgdytis po vandenį, purvą: Tekiniai nárdo purvuose J.
| prk.: Dvasia nečystoji nardo kaip kiaulė purve visokio kūniškumo DP114.
4. intr. greitai vaikščioti, bėgioti, važinėti, landžioti šen ir ten: Po krautuves nardė pirkiniais nešinos šeimininkės ir prisipirkusios bėgo, skubėjo į namus pietų virt A.Vien. Padavėjos nardė tarp staliukų sp. Karvės po dobilus nárdyte nárdo Skdv. Gatvėmis nardo automobiliai sp. Ko tu čia nárdai (kišiesi)? K.
^ Ruda pelytė patvoriais nárdo (šaudyklė) BsM.
| refl.: Škač, ko čia nárdais! Sdb.
5. intr. vikriai skraidyti: Virš galvos sugrįžę pempės nardo rš. Apie jos smailų bokštą nardė kregždės rš.
6. refl. landyti (šokant figūras): Dvi pori nárdysias (nardysis), o keturias į kerčias pastatys (kadrilių šokdami) Ub. Manai, ka sena, i nešokau, i nenárdžiaus Užv.
1 išnárdyti
1. intr. nardant išplaukioti į visas puses: Išnárdė visi ančiukai, kur besugaudysi J. Marių narūnai visi išnardė po jūres, po marias, po čystus vandenėlius LTR(Ds).
2. tr., intr. nardant išlandžioti, išžiūrėti: Antys visur išnárdo J. Aš išmieruosiu jūrių dugnelį, aš išnardysiu jo gilumėlį JV427.
| refl. prk.: Išsinárdęs po visas miesto pragarynes, galutinai nuplikęs ir išalkęs, namie daužosi, audrą kelia Š.
3. refl. išsimaudyti nardant: Vandeny išsinárdžiau, išsiploviau J.
4. refl. murgdantis išsigauti, išlįsti iš kur: Vietom ratai parlenda, tai led išsinárdom Pl.
5. refl. išsimurgdyti kame: Išsinárdėm par pusnynus, vos parvažiavom Lk.
6. intr. Prng išlandžioti pro kur: Mūsosios karvės pro tokias drotis išnárdytum, nebliktų nė vienos Grg.
7. tr. prk. apieškoti: Motina mano kešenes visad išnárdo Sdb. Visur išnárdžiau to viedro ir niekur neradau Jz. Policija visus pakampius išnárdė atejus Švnč.
8. intr. prk. sunkiai, su vargu išeiti iš kur: Akla, iš pirkios da išnardo, ė toliau jau i neišeina Prng.
1 išsipanárdyti žr. 1 išnardyti 6: Kol diedas išsinėrė, išsipanárdė iš maišo (ps.) Tvr.
1 nunárdyti
1. tr. nugramzdinti, nuskandinti: Vaikai norėję perplaukti upę aukštėliau krioklio ir buvę bedugnėn nunardyti Vr.
2. refl. greitai nueiti, nubėgti: Šitą bandaitę valgykit, kap aš per tankius krūmus nusnárdysiu už devynių vandenų Nč.
1 panárdyti
1. tr. OG299 pagramzdinti, panerti į ką: Tevi reik į gerą vėją panárdyt į rulingius (bangas), i tat viską pask[ui] žinosi Prk.
2. intr. paplaukioti pasinėrus: Ar nėra gerų narų, kad bandytų panardyti ties baisiąja Mirties uola? Ašb.
| refl.: Drožia per miškus į Ventą pasiplukdyti, pasinardyti rš.
3. refl. greit pavaikščioti, palandžioti šen ir ten: Lileika pašoko iš vietos, pasinardė po stovinčių būrį ir sugrįžo Grigoru vedinas rš.
1 prisinárdyti K, Als iki valios nardytis: Gana mes prisinárdėme po pelkes, po vandenį J.