didžiúoti, -iúoja, -iãvo intr.; Mž186 dėtis dideliu, keltis į puikybę, pūstis: Prašom valgyti, nedidžiúoti! – Dėkui, aš nedidžiúoju, kiek norėjau, valgiau Užp. Dėkui, kad nedidžiãvot – su manim, seniuku, pasišnekėjot Lnkv. Didžiúoja, neateina! Jnšk. Atvažiuok, broleli, nedidžiuok, martele LTR(Brž). Didžiúojančius nuog tolo pažįsta DP230. Liežuvis mažas yra sąnarys, o tačiaus didžiuoja kalboj BtJokL3,5. Širdis didžiúojantyji nugrimzt išgandinta APhVII94.
| refl. R: Todėl vis įsirėmęs jis per mierą didžiãvos K.Donel. Perniai da ažeidavai, ė šiemet jau pradėjai didžiúoties Sdk. Labai jau didžiúojas: kviečiam kviečiam, o anys neatvažiuoja Dgl. Sesyte, tu didžturyte, gana didžiavais pas močiutėlę RD60. Didžiuotųs svainiukas, bet nelabai moka NS646. Mes didžiavomės, o tu galiausiai nusižeminai M.Valanč. Nedidžiúokis, kad nepaneiktum tave kiti J.
| Kadrilių šokant, yra tokia figūra, kada pryšingų porų mergaitės arba vyrai sueina į vidurį ir, pasisukdami šonais, surema čia dešinius pečius, čia kairius – didžiúojas Vkš.
didžiuotinai
ǁ refl. puikuojantis džiaugtis: Vilius labai didžiuojasi arkliais, kurie eina kaip vėjas I.Simon. Tarybinė liaudis didžiuojasi savo socialistine kultūra (sov.) sp.
atsididžiúoti labai didžiuotis, džiaugtis: Patriotai negalėjo atsididžiuoti senovės karo žygiais rš.
įdidžiúoti intr.: Marti įdidžiãvo, t. y. pasikėlė į puikybę J.
| refl.: Jis įsididžiavo, sušneko apie savo karjerą rš.
išsididžiúoti išsikelti į puikybę: Su virtimu aš išsididžiuoju, aš nevirsiu Šts. Kad išsididžiúosi, būs juokai nepavykus Šts.
nusididžiúoti pasidaryti, dėtis didžiu: Tėvulis mano nekelia galvelės, oi tai jis nupuiko, oi tai nusididžiãvo LTR(Al). Prie tų žodžių išsitiesė nusididžiuodamas V.Kudir.
padidžiúoti intr. pasikelti į puikybę, papuikauti: Mat padidžiãvo, tai ir neatėjo į vestuves Brž. Kviesim tėvą gertų, močią pavadinsim …, tėvas padidžiavo, močia palapavo NS60.
| refl. R: Pasididžiãvo, netekėjo – kur dabar dėsis susenėlė! Grž. Nepasididžiúokite, kaimynėliai, užeikite pas mus Škn. Nepasididžiúok, paliksi be sprando Klp. Jis pasididžiúojas savo turtu KBI11.
pasididžiúotinai adv.: Ak todėl, krikščionys, nesakykit taip pasididžiuotinai, jog jau vislab žinot MšK.
ǁ refl. pasipuikuojant džiaugtis: Turi kuo pasidižiuoti tarybinis žmogus (sov.) sp.