žadė́jimas sm. (1) K, Rtr, DŽ, KŽ, DūnŽ → žadėti:
1. Žadė́jimas atkeršyti NdŽ.
2. SD1100, SD198, KlM704, R, MŽ, Sut, D.Pošk, S.Dauk, N, M, L Ką dabar tas žadė́jimas: atvažiuoja, kada išeina Jrb. Nuo to direktoriaus žadėjimo apsilankyti pamokose Almai ėmė darytis baugu V.Bub. Jau tu liaukis su savo žadėjimais J.Balč. Žadė́jimas ant rašto I. Apkrikštytiejai dėl žadėjimo prižadėjo būti katalikais; žiemai vienok atejus apent į seną tikėjimą sugrįžo M.Valanč. O ne est tatai nuogas tiktai žadėjimas, bataig yra šviesus įsakymas, idant tatai gimdytojai ir vyresni darytų MP64. Ona … ižpildė žadė́jimą savo … ir Dievui ją (dukterį) pašventė DP563. Dievo … malonės žadėjimas Mž20. Ketina žadė́jimą išpildyti, bet po tam jo išpildyti nenori A.Baran. Tavo žadėjimas žadais nuejo, t. y. neišpildei J. Ne kartą jiems buvo žadama, bet nė vieną kartą tie žadėjimai nebuvo įvykdyti sp. O tei žadė́jimai: duosu vilnų kiusulą Krš. Tas žadė́jimas – bėdos: žmones tik sukiršina Mžš. Jis visados savo žodį viernai laikąs ir savo žadėjimus išpildąs Kel1881,47. Kantrybės reikia jums, idant, darydami valią Dievo, apturėtumbite žadėjimą BtPvŽ10,36. Atmink ant žadėjimo tavo PK96. Žodžiai ir žadė́jimai Dievo yra patenką DP462. Tokį linksmą žadėjimą tikinčia širdimi turim priimti Vln69–70. Prisakė jiemus, idant neatstotų iš Jeruzalem, bet lauktų žadėjimo Tėvo, apie kurį jūs girdėjot VlnE72. Dievas pasirodžia Abromui ir atnaujina žadėjimus savo Ch1Moz17(turinys). Ištesėjo jam Viešpatis Christus žadė́jimą savą DP486. Stebuklingus žadėjimus žadėjo MP44. Marija žadė́jimamus angelo patikėjo DP474. Tu jau pats mus išklausysi, žadėjimą išpildysi Mž53. Įsakė jiemus, kad neskirtųs iš Jeruzalės, bet lauktų žadėjimo tėvo Ch1ApD1,4.
^ Geresn yra neapžadėt, o neg po apžadui neataduot žadė́jimo DP564.
ǁ siūlymas, pasiūlymas: Ji priėmė jo žadė́jimus NdŽ.
3. → žadėti 4: Susodino aplink save jaunuosius, būsimus ir labai daug žadančius rašytojus, kurie, beje, niekad vėliau neišpildė savo žadėjimų J.Balt.
4. → žadėti 6: Be Dievo žadėjimo nepražūsiu I. Toks žadė́jimas, matyt, yr Skdv. Žanatvia yr žadė́jimas – neišsisuksi Rdn. Tokios marčios aš į trobą neįsileisčiau! – Įsileisi, jeigu toks bus Dievo žadėjimas LzP. Jaunas mirė, musti toks žadė́jimas, toks likimas Sd. Je, koks buvo Dievo žadė́jimas tatai ne laiku mirti End. Toks žadė́jimas žmoguo buvęs – jaunam amžių pabengti Všv. Žmoguo tokie žadė́jimai, tokie slenksčiai Grg. Toks prastas vyriškas, musti toks žadė́jimas buvo anai Rnv. Jei nėr žadė́jimo, nei skęsi, nei sudegsi Šts.
ǁ laimė: Musėt nėr žadė́jimo an tų vaikų Krg.
5. Ktk, Sld → žadėti 7: Žadėjimo rykštė R406, MŽ548. Žadėjimas nuo gyvačių įkandimo LTR. Nemačija da žadė́jimas nuo kirmėlės Trgn. Mačija jo žadė́jimas, ale kaip kam Dgč. Yra toks žadė́jimas, kad nešnekėk apie gyvatę, kai valgai ir kai saulė leidžiasi, tai neįkąs Grš. Pupeliūte, ar nuo rožės nėr vaistų, ar tik žadė́jimas Klt. Žadė́jimas žadė́jimu, o tu, žmogau, ir mirk! KzR. Ir daug naudos varė savo ponui žadėjimu CII887.
apžadė́jimas sm. (1)
1. → apžadėti 1: Daro nerimastį gyviesiems savo prašymais ir apžadėjimais jų mirtį atkeršyti LTIII271(Bs).
ǁ Anoji, kuri atadavus ir pašventus kūną ir dūšią savą pačiam V. Dievui per apžadė́jimą mergystės arba čystatos, vėl pavogus jų Viešpati Dievui ataduost vėl kūną savą smertelnam žmogui, o velinui dūšią, … yra tuo didesnė svetimvyrė ir šventvagė, kuo didesnis yra Dievas, o neg žmogus DP565.
| refl. SD1169, MT123, B, H179, Sut, N, BzB272, TS1901,6: Bei norint tatai būtų apsižadėjimas alba afiera geros valios, tada turi tą dieną … suvalgyta būti BB3Moz7,16. Nereikia būti ūmiam arba greitam ant apsižadėjimo A.Baran. Kada dukters mergystėje apsižadėjimas tėvui pranešamas, o jis tyl, tada geliuoja jos apsižadėjimas CII647. Turim čionai keturis vyrus, kurie tur apsižadėjimą ant savęs BtApD21,23. Apsižadė́jimai tie gerai, padeda a mišios, a maldos Krš. Jie tur apsižadėjimą ant savęs Bru.
2. KII366 → apžadėti 5: Gal[i] per apžadėjimus bei liekarstvas išgydyta tapti Ns1857,6. Apžadėjimas gimdant palengvinti LTR(Ml).
atžadė́jimas sm. (1) DŽ1 → atžadėti:
1. refl. SD1108, SD216, Sut, N, D.Pošk, S.Dauk, J Kuris atsižadėjimas taip didis tur būti DP488.
2. refl. SD418, L, LL206.
3. refl. Š, Rtr, KŽ Atsižadė́jimas bažnyčios I. Atsižadėjimas tautinės savybės gali stipriai atkeršyti ateityje A.Škėm.
| prk.: Nuolankumas, jautrumas, savęs atsižadėjimas ir kartu didžiulis dvasios taurumas – tokie yra būdingieji Eglės charakterio bruožai rš.
4. Nieko nepadėjo atžadėjimai ir žolės P.Andr.
įžadė́jimas sm. (1) → įžadėti 1.
| refl.
^ Koksai tikėjimas, toksai ir įsižadėjimas Gmž.
išsižadė́jimas sm. (1) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Sut, D.Pošk, S.Dauk, M, L, LL294 → išžadėti 4 (refl.): Vietoje maldos, vietoje išsižadėjimų labai tankiai pargrįžtate su didesniais nusidėjimais Rp.
| prk.: Jis kalbėjo apie pareigą, aukų būtinumą, asmeninių interesų išsižadėjimą V.Myk-Put. Smerkiu mūsų gimtosios lietuvių kalbos apleidimą, kone išsižadėjimą ir bodėjimąsi ja rš. Leisti į gimnaziją tris sūnus – tais laikais buvo tikras pasišventimas, savęs išsižadėjimas rš. Nelaisvei pasiduoda su išsižadėjimu savęs ir nebesvajoja niekad apie žalią girią Blv. Garbės išsižadėjimo ženklas J.Sav.
nužadė́jimas sm. (1)
1. → nužadėti 1.
ǁ Tą savo nužadėjimą Ponas Dievas turėjo ištesėt ir pagal tą nužadėjimą savo turėjo tą išganytoją mūsų atsiųsti WP140.
2. refl. → nužadėti 3 (refl.): Nusižadė́jimai pry švento Jono Lėtaičiūse kunigų buvo gyniojami Trk.
3. → nužadėti 5: Tekančio kraujo nužadėjimas, kad nustotų LTR(Grš). Ji metusi tuos nužadėjimus rš.
pažadė́jimas sm. (1) Rtr, DŽ1; Q350, R, R366,372, MŽ, MŽ499,566, S.Dauk, Sut, N, K, L
1. → pažadėti 1: Kad ne tas pažadė́jimas, tai aš negi būčia jo laukęs Sb. Jei tėviškė per zokaną gaunama būtų, tai nebūtų duodama per pažadėjimą NTPvG3,18. Rublinės pažadėjimas labiau paveikė Joną negu broliavimasis su juo A.Vien.
^ Ant pažadė́jimo greitas, bet ant ištesėjimo tai ne Krs. Pažadėjimu nuraminsi, davimu pripratinsi LTR(Jnš). Greitas pažadėjimas šuniui ant uodegos KrvP(Ut).
| refl. NdŽ, DŽ1: Iš pasižadė́jimo pardevė [trobelę], susitarė, kad atiduos tada i tada Krš. Pakšys su Blažiu jį prilaikė ir įsivedė vidun, kad Pečiūra ir prie liudininkų pakartotų savo pasižadėjimą A.Vien.
2. Q653, I, D.Pošk, L, NdŽ pažadas: Davė žmogeliui reikalaujamą pažadėjimą, ir tas už tai trečią kartą šiaudus pavertė aukso siūlais J.Balč. Elzė aiškiai matė, kaip ta moteris džiaugėsi jos pažadėjimu Pt. Karalius vėl per pažadėjimus bandė anus perkalbėti ant atpuolimo nuo Kristaus Ns1859,2. Aš savo pažadėjimą rods galiu išpildyt BsPI74. O jau yra gatavi laukdami nuog tavęs pažadėjimo Ch1ApD23,21. O štai aš nusiųsiu pažadėjimą Tėvo mano ant jūsų BtLuk24,40. Tu stipriai laikykias insitvėręs pažadėjimo Dievo BPI285.
| refl. I, D.Pošk: Piniginis pasižadė́jimas NdŽ. Vedybos yra toks aktas, kuris nereikalauja nei papildomų pasižadėjimų, nei papildomų sutarčių J.Gruš. Rukuiža nepildo pasižadėjimo ir badu mane marina J.Marc.
3. refl. KI63 → pažadėti 2 (refl.).
4. NdŽ → pažadėti 3.
pražadė́jimas sm. (1); Q564 → pražadėti.
prižadė́jimas sm. (1) NdŽ, DŽ1
1. I, D.Pošk, Sut, N, M, L, LL197, Š, Rtr → prižadėti 1: Palūkėk, pakolei išsipildys prižadėjimas Viešpaties M.Valanč. Jaunikaitis nei keršijimu, nei prižadėjimais pajudintas nebuvo S.Stan. Nuo prižadėjimų nėkados neatsisakydavo TS1900,1. Tiktai vienkart užsilaikykiat visi baimėj Dievo, turėkitės prižadėjimo būti blaivais M.Valanč. Kaip yra galima pavadinti tokį prižadėjimą, kad ne prisiegos pajuoka Blv. Labiau mėgčiau girdėti nuo jūsų prižadėjimą niekados jį neužgauti V.Piet. Labai džiaugias mano širdis, žiūrint, kaip jūs trumpu laiku už kitas kito padarėte tą šventą prižadėjimą – visiškai neragauti degtinės M.Valanč. Į žmones leidžia ji (vyriausybė) ir daugybę kitokių aplinkraščių su saldžiais prižadėjimais Pt. Paimk žirnių saują i berk į sieną, ar išdygs bi vienas, teip i tavo prižadė́jimas o toks End. Prižadė́jimą reik pildyti Krš. Siuntė savo tarnus pažiūrėti, kodėl neišpildė savo prižadėjimo DS71(Rs). Tada jis vėl savo prižadėjimus užmiršta i vėl patriukšmauna Krž. Gerai gerai, – tarė liūdnai šypsodamasis Gaigalas, – prižadėjimų nereikia J.Bil. Prižadėjimas yra pikta skola S.Dauk.
| refl. Rtr, Ds.
2. įžadas: Atnaujinkiat dabar tus pačius prižadėjimus, kurius padarėt pri krikšto P. Benežis puolė ant žemės gailėdamos ir prašydamas Poną Dievą su prižadė́jimu nebgriešyt daugiau BM137(Klov). Ar tą prižadėjimą duodi Alacho akyse? J.Balč.
| refl. KI63, KII178: Nebežinojo, nuo ko kalbą pradėti, tiktai mislyje savo vėl darė kuo gražiausius prisižadėjimus atmainyti gyvenimą rš.
3. → prižadėti 6: Nuotartis, prižadėjimas SD231.
susižadė́jimas sm. (1) DŽ1
1. Sut → sužadėti 1 (refl.): Teipo stojosi susižadėjimas gerosios sąžinės ir draugiškasis apsirišimas Dievo ir žmogaus chrikštyto MT123.
2. KI329, BŽ307 → sužadėti 3 (refl.): Jis pakiša kitą kalbą, užsimena Oskaro susižadėjimą I.Simon. Panaikinti susižadė́jimą NdŽ. Turėjo civilinės drąsos pareikalauti, kad kunigas lietuviškai paskaitytų jųdviejų susižadėjimo žodžius Vaižg. Šimtas pakviestųjų aplink stalus sėdėdami šventė susižadėjimo (arba vaizdų) šventę LC1878,21.
3. sandora, sutartis: Eš su jumis padarau ryšį (paraštėje suderėjimą, išbraukta susižadėjimą) BB1Moz9,9.
užžadė́jimas sm. (1)
1. refl. Q213, Sut, D.Pošk, KII178 → užžadėti 1 (refl.): Darė užsižadė́jimą tolesniai neberūkyti KŽ. Kas mun iš tų tavo užsižadė́jimų: kožną rytą užsižadi nebgerti ir kožną vakarą pareini toras ramstydamas Vkš. Eš esmi Dievas Bethel, kur tu akmenį patepei ir man tenai apsižadėjai (paraštėje užsižadėjimą padarei) BB1Moz31,13.
2. LEIII375 → užžadėti 7: Užkalbėjimai, užžadėjimai – tautosakos rūšis: žodinės formulės, kuriomis norima maginiu būdu paveikti žmones, gyvulius, gamtos reiškinius MLTEIII619. Didesniose ligose pridera kiekvienam šauktiesi daktarop ir kaip galint saugotiesi burtų, užžadėjimų Rp.
| refl.: Užsižadė́jimo knyga buvo juoda su baltom raidėm Sug.