2 rýdyti, -o (rýdžia Š), -ė caus. ryti.
1. DŽ, Vkš, Mžš duoti ryti (ėsti, lesti): Mes pasidėjom kopėčias i žiūrim, kaip kielė rýdo gegutuitį Žml. Balandžiai rýdo savo vaikus, vemdami iš savo snapo į jųjų snapą J. Vištaliai tie pagrįsa mun – rýdyk rýdyk kaip striktus Lkv. Kalakučiukus reikia dažnai rýdyti Mšk. Rýdyk rýdyk, lesyk lesyk tas vištas Šv. Rydydavo vištas miežiais Zr. Kiaules rydėme žirniais rš.
2. šnek. valgydinti, penėti: Aš tavę dyko (nieko neveikiančio) nerýdysiu Ds. Šiandieną visą dieną blynais rýdau KlvrŽ. Marijonų auklėtiniai būdavo gerai rydomi, lepinami, pratinami į prabangą, kad būtų atitraukti nuo skurdaus ir rūstaus žmonių gyvenimo rš.
3. J šnek. vaišinti svaigiaisiais gėrimais, girdyti: Kamgi jis rýdo? Reikalu[i] pasiliktų [tą alų] Mžš. Degtine kitus rydo Ps.
2 aprýdyti tr. P šnek. apgirdyti.
2 atrýdyti tr. Š atpenėti: Vienais pelais kiaulių neatrýdysi Ds.
2 įrýdyti tr. Š labai įpenėti.
2 išrýdyti caus. išryti.
1. išpenėti: Išrydyta karvė nebūs tau pienuo gera Šts.
2. Š šnek. duoti prisiryti (prisivalgyti, prisigerti): Bobos niekas neišrýdė: nedavė duonos, sviesto, alaus J.
3. Šv šnek. girdant, vaišinant išleisti, išeikvoti, suvartoti: Kiek ans išrýdė, i nėko nelaimėjo Krš. Žentui vieną butelį vyno išrýdžiau Bsg.
2 nurýdyti
1. caus. nuryti 1: Tokio gabalo višta nenurys, užsprings. – Ne, aš prieisiu ir nurýdysiu Rm.
2. tr. nušerti, nupenėti: Varnūčiai y[ra] riebi, pryš palekant iš lizdo, y[ra] nurýdyti Šts.
2 parýdyti caus. paryti:
1. Senai reikėjo parydyt paršus Km. Reikia parýdyti tą šunį Pc. Jau seniai špoko vaikai parýdyti Žml.
2. Vkš Reikia vaiką parýdyt Žml. Penkta gi burna prie stalo kariasi, iš ko parydysi? J.Balt.
3. caus. paryti 4: Valsčiuj reikėjo visus parýdyti Adm.
2 prarýdyti caus. praryti 3: Kurs prarýdė žiedą kalakutui, teataima nuo jo J.
2 prirýdyti caus. priryti:
1. DŽ1 Pirmiausia šunis prirýdyk Jn. Prirydėm tą šunį, paskui jis ir vemia Jnš. Aš jau savo vištas prirýdžiau, o taip puolė, kaip pasiutusios Mžk. Prirýdžiau tas čirškynes vištas Šts. Prirýdžiau žalčiukus (viščiukus), ka nelakstytų Krš. Tų ančiokų tai negali prirýdyt Sb.
2. Sut Kol maži vaikai buvo, bepigu buvę, bet dabar, kai jau užaugo dideli, tai sunku, nebespėju prirydyt LTR(Sln). Kol aš juos prirýdžiau OG299. Visos gaujos gi neprirýdysi Krs. Iškepiau šlaunį, iščirškinau, prirydžiau urėdą, prisprogdinau (d.) Lnkv. Prirydžiau dvariškį, prispringinau JV736.
| prk.: Pasitiešijo, akis sau prirydė, regėdam sunkią mūką mano didę KN17.
3. Prirýdė, nugirdė kaip lapus Krš. Kad pats gerčiau, tai ir tave prirydyčiau negyvai Vaižg.
2 surýdyti
1. DŽ1 caus. suryti 1: Surýdė kiaulėms centnerį miltų Jdr. Šunim mėsą surýdysiu Pnd. Savo gyvuliams pusę surydote, o mano karvėms šonkauliai braška J.Avyž.
| prk.: Gontos yr suskrostos ir surýdomos (suleidžiamos į išskrodas), dėl to už skiedas yr stipresnės Šts.
2. caus. suryti 3: Kilbaso mastą surýdė KlvrŽ. Nusipirko kokį sūrelį, tai ir surýdys svotams Kkl. Aš jam viską surýdžiau, o dabar ir pati nieko neturiu Pnd.
3. tr. šnek. išleisti (gėrimams): Prisirenk ubagūse kapeikų i anam surýdo Krš.