réikšti, réiškia, réiškė (reikškė PK154)
1. tr. turėti reikšmę, žymėti ką nors: Nesuprantu, ką visa tat reiškia J.Jabl. Ką reiškia tie žodžiai, kuriuos jis pasakė SkvJn7,36. Nemuno vardas gali reikšti vingiuotą upę K.Būg. Tuo metu „cicilistas“ reiškė kartu ir bedievį, ir monopolių bei valsčiaus kanceliarijų daužytoją, ir keliantį maištą prieš ciesorių V.Myk-Put. Jos senelė, senoji Plonienė, visada, pamačiusi sulėkusius kelis gandrus, tuojau sakydavo, kad tai reiškią karą I.Simon. Keturlapis dobilas reiškia laimę LTR(Krsn). Tatai vis mums jis padarė, reikšdams (orig. Reiškdams) didę malonę Mž183. Kai Grįžračio iena eina pirmyn, o ratai paskui, reiškia – bus blogi metai TŽIII342.
^ Pėdomis sekti – dar nereiškia pagauti TŽV614.
2. tr. tam tikru būdu rodyti, perteikti, atskleisti kokį turinį: Sąvokos reiškiamos žodžiais sp. Nederinamąjį pažyminį reiškiame linksniuojamąja kalbos dalimi, nesuderinta su pažymimuoju sakinio žodžiu J.Jabl. Priebalsiams reikšti turime dabar 18 raidžių J.Jabl. Kalba žmogui yra reiškiamoji priemonė rš. To mokslininko galva, daug patogiau nešiotis su savim visus daiktus, reikalingus reikšti savo mintims ir norams J.Balč. Akytės mažutytės kaip gintarėliai, nieko nereiškiančios J.Jabl. Rūstų susikaupimą reiškė pilkšvos Petro akys ir visas stambus, kaulėtas jo veidas V.Myk-Put. Pagarbą ginklais réikšti BŽ196.
| refl.: Žodis ką nors reiškia ir kaip nors reiškiasi FT. Per akademines studijas mokslinis darbas visų pirma gali reikštis žodžiu rš. Nacionalinė forma reiškiasi ne vien gimtąja kalba, o ištisu kompleksu meninės išraiškos būdų ir priemonių rš.
ǁ vaizduoti: Maliavonė ta reiškė motinos Dievo į dangų ėmimą M.Valanč. Apžiūrėdamas tuos paveikslus, įsižiūrėjo į vieną, kuris reiškė karalaitę BsMtII237.
3. tr. perduoti žodžiais, sakyti: Kiekvienas poetas didžiąsias mūsų epochos temas reiškia savo gimtąja kalba A.Vencl. Išmokti gerai reikšti savo mintis sp. Šventasis ordinas mūsų lūpomis reiškė tau draugiškus jausmus V.Krėv. Grėtė paglostydavo mamą, paguosdavo ją, reikšdavo jai savo meilę I.Simon. Autorius už tai reiškia nuoširdžią padėką rš. Tai minėdamas aš reiškiu didžiausią pagarbą tam filosofų karaliui J.Balč. Poetas garsiai reiškia įsitikinimą, kad žmogaus didingumą, moralinį grožį sudaro heroizmas, pasiaukojimas kovai rš. Tuo metu buvo reiškiamos ir kitokios pažiūros rš. Tai Komisijai ir aš esu reiškęs savo nuomonę ne vieną sykį apie vieno kito mūsų rašto kalbą J.Jabl. Réikšti rūpestį, dėkingumą, padėką, užuojautą NdŽ. Réikšti pretenziją į ką NdŽ. Réikšti norą, noro NdŽ. Réikšti protestą NdŽ. Réikšti linkėjimų NdŽ. Senovėje daina reiškė įstatymą (zokaną) KlpD(3psl.). Reikšt tie visi daiktai reikia nuosakiai A.Baran. Kaltes mūsų visokias tau, Viešpatie, reiškiam PK4.
^ Kožnas žino, jog žmogus, ką junta savo širdė[je], tą balsu reišk D(VIIpsl.).
| refl.: Antanas Tiškevyčia, vyskupas, kaip kaltais įkalo Palangos klebonui, kad pajūrio gyventojams tankiai privadžiotum tą vietą rašto, katro[je] reiškas, jog visi, grobstantys ir vagantys susikūlusių laivų daiktus, yra nu bažnyčios iškeikti M.Valanč. Ablativus yra linkis, kurs reiškas, klausant kuomi? S.Dauk.
ǁ B kalbėti, šnekėti (ppr. ką neigiama): Viską ji réiškia NdŽ. Jau žmonės réiškia NdŽ. Gaspadoriai patys vagia, o ant šeimynos reiškia MŽ, N.
ǁ R, Krz22, K duoti žinią, nurodyti, pranešti: Aš réiškiu, kas ką buvo pavogęs, t. y. skelbu J. Varnai, šarkos reišk žmoguo vilką artinantis S.Dauk. Dievas toktai reiškė CI1131.
^ Dievas reiškia, laimė lemia TŽIV510.
4. intr. būti svarbiam: Jam pareiga daugiau reiškia, nekaip žmonių nuomonė J.Jabl. Ar tamsta supranti, ką reiškia turėti savo žemės ir savo namą, kai augini ketvertą vaikų? J.Avyž. Betgi daug, oi daug reiškia geras draugo žodis J.Marcin. Kitam pati maža réiškia Rod.
^ Jis tiek reiškia, kap pas šikną plaukas Plv. Tai nieko nereiškia, kaip čigonui šimtas palkų LTR(Pp).
5. refl. kilti aikštėn, rastis kokiam reiškiniui, ypatybei: Reiškėsi gilūs klasiniai prieštaravimai rš. Dabar iš naujo pradeda reikštis jos svajonės: išleisti dukterį už vokiečio I.Simon. Senutės palaiminimas reiškėsi visuose jos darbuose J.Balč. Nejaugi taip reiškiasi tingėjimas? Vaižg. Nedrąsiai reiškiasi aušra S.Nėr. Brolau mylasis, skaitydamas tatai, žinosi, jog tasai liežuvis dabar reiškiasi Mž39.
ǁ refl. rodytis su kokia nors veikla: Pirmaisiais pokario metais Mykolaitis-Putinas daugiausia reiškėsi poezijos, literatūros mokslo ir vertimų srityse rš. Em. Stanevičius jaunas pradėjo reikštis literatūriniais darbais rš.
apréikšti tr. SD197, Q552,312, R271, K
1. DŽ1 tam tikru būdu paskelbti, parodyti: Kad rytą saulė spinduliu pirmiausiu apreiškė žemei tekėjimą savo, užgaudė Varpas liepimu aiškiausiu V.Kudir. Kitą rytą anksti varpo balsas apreiškė miestui liūdną žinią Ašb. Apreiškia prielankumą ir neprielanką Blv. Buvo kaliniams užginta šnekėti, dainuoti, švilpti ir apskritai kokiu nors balsu apreikšti savo gyvybė Pt.
2. VlnE147 perduoti žodžiais, pranešti, apsakyti, išdėstyti: Apréikšti yra apie nežinomas žinias pranešti J. Tuodu darbininku apreiškė, kad nebenorį pas mane dirbti J.Jabl. Vyras apreiškė, jog nubengė javus kulti S.Dauk. Apreiškė visai giminei, idant, susirinkusi Kernave, apskirtų didį kunigaikštį S.Dauk. Petras jo vardu man taip apreiškė J.Jabl. Apreišku tai pryš cielą svietą P. Tai jis vis, būdavo, Dievo prašo, kad jam apreikštų, kas tai yra BsPIV27. Nenorėjo tujaus apreikšti, kas jis yr S.Stan. Pirmininkas apreiškė susirinkimą pasibaigusį LTII454. Tarnaitė jam apreiškė karalaitę dideliai norint makšnelės J.Jabl. Devyngalvis žaltys apreiškė vėl auką reikalaująs MPs. Sūdą apreikšti (paskelbti nuosprendį) N. Turi ypatingą kalbą, o aiškesnę ir skaistesnę už visas šiandien kalbamas, kurioje vis gal permanyti ir vis apreikšti S.Dauk. Adomui ir Ievai nuosakiai tą įstatymą apréiškė A.Baran. Kas visų pirmiausiai apreišk, alba apsako, užgimimą Kristaus BPI79. Apreikš ir parodys visas tavo piktybes SPII52. Ir davė atmainomus rūbus tiemus, kurie apireiškė pasaką ChTeis14,19. Piemenys … tatai visur sakė, ką angelai apreiškė Mž205. Idant tu apreikštumbei po ausų tavo vaikų ir vaikų vaikų, ką aš Egipte ištaisiau BB2Moz10,2. Apréikšt jiemus būsiančius daiktus DP215. Ir todrin privalu buvo kito, kursai jiemus tą šviesybę parodytų ir apreikštų̃ ją plakiemus DP45. Slaptės… turėjo būt atdengtos ir apreikštos DP180. Vierą tikrą jims apreišk Mž56. Grieką mano apreiškiau tau Mž466. Nebylodami netiesos prieš artimą, nemurmėdami, neapréikšdami nuodėmių nežinomų DK86. Ir mano vardas apreikštas būtų po visas žemes BB2Moz9,16.
| refl.: Išleido siuntinį pas ciecorių jam apsireikšti, jog Algirdas meilau[ja] aiškiai krikščioniu tapti S.Dauk. Tas, gerai ištyręs reikalą, apsireiškė priešingai brš. Dukterelė apsireiškė norianti atsiduoti visiškai ant ypatingo tarnavimo Dievui brš.
ǁ išaiškinti: Kunigaikštis pradėjo teirautis, idant jam apreikštum tos nakties sapną S.Dauk.
3. tr. Q154 daryti matomą, regimą, aiškiai parodyti: Jei tuos daiktus darai, aprei[k]šk patsai save svietui GNJn7,4. Jam Dievas tenai apreikštas buvo (pasirodė) BB1Moz35,7. Prieg tam krikštui vandenio būtų apréikštas ir parodytas Christus DP29.
| prk.: Ar ji tave prašė ant svieto apréikšt (pagimdyti) Skr. Pavasarį b[uv]o tik pamatas apréikštas (pradėtas mūryti), o dabar jau su stogu Gs.
apreikštai̇̃ adv.: Vienok nepametė naktį apreikštai̇̃ slapte mokytis nuog jo DP254.
| refl. H173, R271: Kur tu, mano vaike, kodėl tu neparašai? O jei numirei, tai apsireikšk man, pranešk man nors sapne – jei jau gyvas sugrįžt nebegali I.Simon. Tokie stebuklai tik seniau teapsiréikšdavo, o ne dabar Srv. Anai sapnė[je] apsiréiškė, kad piningai yra Lpl. Berže tame buvusi apsiréiškusi kokia ten mergelė Plt. Jam pašnibždėjo, jog daiktai katalikų bažnyčios yra pakasti pas didelį akmenį, ant kuriuo motina švenčiausia apsireiškė M.Valanč. Bus toj dienoj, kurioj sūnus žmogaus apsireikš BtLuk17,30. Visiems žmonėms … sūde apreikšis MT248.
4. refl. iškilti aikštėn kokiam reiškiniui, ypatybei: Mūsų teisybė anoj dienoj apsireikš CII172. Dievybe amžina, neregima, žmonėms tu apsireiški vis iš naujo dienos šviesa ir josios gyvumu Vd. Svarbią vietą užima pranešimai iš Žambijos apie giliai įsišaknėjusią stabmeldiją, apsireiškiančią dievų varduose, apeigose ir aukojimuose K.Būg. Ale pasku, po dviejų nedelių, kad apsireiškė tas jos darbas, tai baisiai pradėjo sirgtie BsMtII67. Apsireikš naujos nuomonės, ir svietas juoksis iš senųjų, pavadinęs jas klaidingomis Blv. Tikėkiam, jog nesma dar verti tos garbės, kuri mums apsireikš savo gadynė[je] M.Valanč. Tik kaip nuėmiau kūdikiui marškinėlius, apsireiškė moters gyvybė, kelios ašaros suvirpėjo jai akyse Pt. Mieste apsiréiškė epidemija BŽ391. Prieš karę b[uv]o jau čia apsiréiškus (pradėta kurti) parapija Gs.
ǁ refl. SD343 garsėti.
įréikšti tr. tam tikru būdu pažymėti, atskleisti kokį nors turinį: Labai svarbu, kad mokslas, ta įreikštóji tiesa, būtų suprastas kuo tūliausių žmonių Š. Visi tie galvoja kurpališkai, kitų išmintais ir žodžiu įreikštais takais Vr.
išréikšti tr.
1. SD1202 tam tikru būdu atskleisti kokį nors turinį: Tarybinė valstybė išreiškia ir gina darbininkų klasės interesus (sov.) sp. Melodija išreiškia berželio ir aukštį, ir kuplumą, ir šakų nusvirimą LTII98. Kad galėtų savo darbą išreikšti prekėmis, jis turi jį pirmiausia išreikšti vartojamosiomis vertėmis, daiktais rš. Gramatomas – atominis cheminio elemento svoris, išreikštas gramais EncIX517. Dar nepripratom išreikšti savo raštūse nei dvibalsių, nei balsių ilgio Jn. Paskutiniuose sakiniuose nėra išreikštų žodžiu veiksnių J.Jabl. Tai rašydamas, tariausi išreikšiąs piktą darbą advokato A1884,96. Ko negalėjo Karpis žodžiais išreikšti, stengėsi mostais V.Krėv. Vilius tai jaučia, žodžiais išreikšti to jis nesugebėtų I.Simon. Tu esi angelas, – nežinodama, kaip išreikšti dėkingumą, pro ašaras tvirtino Grėtė I.Simon. Pirmasis kalbos tikslas yra žodžiais išreikšti mintį V.Myk-Put. Slaptę … išréiškė labai trumpais žodžiais DP232. Žodis prẽkė tinka „tavoro“ prasmei išreikšti K.Būg. Išgirdę miesto sode grojant orkestrą, – kalbėdavo jis, – jūs stenkitės įspėti taktą ir kaip jį išreikšti ranka V.Myk-Put. Žiūri gailestingai ligonio akysna ir deda leteną ant pečių, norėdamas tuo išreikšti savo sielvartą Blv. Idant … darbais pabažnais garbą tavą išreikšti … galėtų MKr6. Vierą mūsų tikrą per meilę tobulai išreikštume MKr31. Savo visą galybę tuo būdu išreiškia SPII12. Tikėjimas … ne taip aiškiai buvo ižreikštas DP259.
ǁ pavaizduoti: Dabar pasižiūrėkime tiems monumentams, ant kurių turime išreikštus levus LTII519(Bs).
2. Q91, DŽ perteikti žodžiais, išsakyti: Čia to išsižiojėlio pasakymas sveikos minties mums neišreiškia J.Jabl. Kariavos tuo metu, bet su kokia tenai laima, to nėra raštuose išreikšta S.Dauk. Ant pabangos vyskupai to susirinkimo aiškiai pasiėmusys kiekvieną nu jų išreikštą dalyką gerai parkratyti M.Valanč. Išreiškė seseriai savo reikalavimą – toj išsyk lyg nenorėjo, bet, brolio prispirta, greitai pasidavė po brolio valia BsPIII18. Apie kokias ten mano nuomones, išreikštas raštu, yra kalbama? KlbV114(J.Jabl). Viršininkas išreiškė savo pasitenkinimą rš. Popiežius, išgirdęs tą nuopuolį krikščionių, išreiškė savo širdgilą S.Dauk. Kogi tad čia gėdėties išreikšti savo apsirikimą? P. Reik saugoties, idant neišreikštumėm vardą ir pavardę draugininko brš. Kodėl mergelė verkė, vainiką pindama, tai išreišk sekančioji daina StnD14(pastaba). Jei dar pirmasis muno įpėdinis katrame nor dalyke nu muno užrašų atsitrauks, tuokart kapitula minavotus turtus apims ir amžinai valdys, užlaikydama vis, ką vien išreiškiau M.Valanč. Žmonės apsėdo seniuką ir ėmė prašyti, kad jiems išreikštų, ko taip graudžiai verkęs LzP. Aš daug ką išréikščiau jam, ka sutikčiau Ar.
| refl.: Moksliškai subrendęs žmogus turi įsigyti bent minimalų sugebėjimą moksliškai išsireikšti tiek raštu, tiek žodžiu rš.
ǁ pranešti, nurodyti: Kas buvo ką pavogęs, o aš išréiškiau J.
ǁ I išaiškinti: Apsakė jims sapną, bet nė vienas negalėjo jo išreikšti S.Stan.
3. I, K padaryti matomą, regimą, parodyti: Neišreikšk manęs kerdeliau (prašo kiškis) S.Dauk.
| refl.: Ateis tie čėsai, kad išsireikš moteriškė, kurią nū žemė uždengia MP147. Uparnai piktybėsa gulint, ponas neišsireikš MP167. Išsireiškė apaštalams Christus, gyvs pasirodydams Mž280. Kurs mane myl, tą mano tėvas mylės, ir aš jį mylėsu ir jam išsireikšu NTJn14,23. Sakosi, kad jam Dievas išsireiškęs sapne Ns1854,3.
4. refl. H157, R239, N, K iškilti aikštėn kokiam reiškiniui, ypatybei: Savo čėsu tai išsiréikš, išsirodys KII18. Ko širdis per pilna – tai veidu ir žodžiais išsireiškia, akim blizga Vaižg. Talentas – pajėga, kuri vėlokai ėmė reikštis ir reiškės, kol išsireiškė visas Vaižg. Kaip išsireikš, jog pas mane pinigų nėra, nebegalėsiu nė nuo Levuko atsikratyti Žem. Bet veik išsireiškė to paukščio gudrybė S.Stan. Turės išsireikšti ilgainiuo, kas to karo kaltininkas Šts. Jie buvo užsislėpę (paslėpę nusikaltimą), bet paskiau išsiréiškė Skr. Prastojo jį Dievas teipo, idant jį išmėgintų, idant išsireikštų vis, kas jo širdyje buvo BB2Krn32,31. Nėra nieko apslėpta, kas neišsireikštų (pasirodytų, atsidengtų) BBMt10,26. Nesa kaip vagis arba svetimmoteris, arba kitas piktadėja myl naktį ir pabėga nuog saulės, idant neižreikštų̃s darbai jo DP244. Teisė ir teisybė turėjo išsireikšt užu čėso jo MP105. Šįmet gripė išsireiškia dar ir tuom, kad ligonys turi daug vemti prš.
ǁ refl. prisisapnuoti: Kap tik ažsimsiu galvon, tai kartais ir išsireiškia Dglš.
ǁ refl. N išsipildyti, pasitvirtinti (apie sapną): Ką sapnuoji, tai ir išsiréiškia Dglš. Sapnas ižsireiškia SD412.
paréikšti tr.
1. tam tikru būdu atskleisti kokį nors turinį:
^ Gerbdamas protingą, savo protą pareiški, gerbdamas turtingą, savo dūšią atidengi KrvP(Rm).
2. DŽ perduoti žodžiais, pasakyti, viešai paskelbti: Kukienė sustingo visa, supratusi, kad senis dabar pareikš sūnui savo valią V.Krėv. Laikyti tai laikė [ūkį], bet kartu ir nujautė, kad anksčiau ar vėliau Kaziukas pareikš į ūkį savo teises ir nuskriaus Beneduką A.Vien. Paréiškė savo dėkingumą BŽ84. Pora dienų prieš iškilmes marti pareiškė joms, kad ji nei savo kambarių, nei lėkščių ir indų neduosianti A.Vien. Atsistosianti šalia Viliaus ir pareikšianti, kad jos vieta šalia jo, o ne kitos I.Simon. Lengviau ką pareikšti, negu pasireikšti FT. Aš tau paréikšiu visą šios dūdelės paslaptį (ps.) Ss. Ka galva neskaudėtų, y[ra] dvejokiški vaistai, be pusbonkio negaliu paréikšt Btg.
| refl.: Sugrįžo sūnus, paprašė tėvą dalies, pasiréiškė tėvui, kad eis pasaulio vandravot (ps.) Ss.
3. refl. pasirodyti, pasidaryti matomam, regimam: Ejom piningų kasti, o buvę pasiréiškę tie piningai Nt. Stojos … viduje jūsų tasai, kurio jūs nepažįstate, – jau yra tarp jūsų, jau tam pasauliui pareiškės DP24. Paskui manęs užgimė… ir paskui mane pasireiškė DP24.
4. refl. iškilti aikštėn kokiam reiškiniui, ypatybei: Visuomeninės ir valstybinės santvarkos galia sp. Ši kuršių įtaka žemaičiuose yra pasireiškusi labai vėlai, tik XVI a. rš. Neretai reumatas pasireiškia po anginos rš. Žmogaus grožis ypač pasireiškia jo aktyvioje veikloje, darbe rš.
ǁ refl. pasirodyti su kokia nors veikla: Kur reikia veikti, kur tenka darbu pasireikšti, tavęs ten nėra V.Krėv. Tai buvo epocha, kada kiekvienas norėjo kur nors dalyvauti, kuomi nors pasireikšti V.Myk-Put. Pirm neg Liuteris pasiréiškė su evangelija savąja DP457.
užréikšti tr.
×1. (sl.) žr. pareikšti 2: Šiandien mūsų tauta užreiškia, kad ji įstoja kultūriškų tautų eilion LTI158. Toks vaikpalaikis drįsta ką prieš mane užreikšti rš.
2. pradėti (vaisių), užmegzti: Jijė užreikštą kūdikį keikia, t. y. neužgimusį J.
| refl.: Obeliukai tik ką užsireiškė Rmš.
3. žr. pareikšti 3 (refl.).