reiškė́jas, -a smob. (1)
1. DŽ kas tam tikru būdu ką nors reiškia, žymi: Jis ir visi kiti žiūri į kunigus kaipo į tikybos atstovus, reiškėjus V.Myk-Put. Sukilo ir patys tautos gyvybės reiškėjai, būtent, poetai ir vėliau menininkai, dailininkai Vd. Konflikte su Lenkijos ponais Vytautas buvo Lietuvos bajorijos siekimų reiškėjas rš. Lietuvė moteriška – tai reiškėja labai aukštos lietuvių kultūros Vaižg. Mat kiekviena kalba yra ir savo tautos kultūros, ir tos tautos ypatybių reiškėja rš. Literatūra buvo pirmoji visuomeninių siekimų reiškėja rš. Bitės Lietuvos bičiuoliams buvo ir pilietinės jų sąžinės reiškėjos Vaižg. Žodis yra žmogaus intelekto reiškėjas – iš kalbos gali susidaryti nuomonę apie jos vartotoją rš.
2. (neol.) liudytojas: Bet teisme būsiu ne ieškotojas, tiktai reiškėjas A.Vien. Mane teis, jijė figūruos kaipo reiškėja Db.
3. VĮ žr. pareiškėjas 2.
apreiškė́jas, -a smob. (1) BŽ60,442, -à (3) Š; SD412, Sut, N kas apreiškia, apsako.
išreiškė́jas, -a smob. (1) DŽ1, -à (3) Š
1. kas tam tikru būdu ką nors išreiškia, pažymi: Jų kalba nepasidaro jų skirtingų būdų išreiškėja K.Kors. Šios poemos lyriniu veikėju poetė paėmė neįprastą herojų – kario rankose esančią armoniką, žmogaus jausmų išreiškėją rš. Skilvį jis laikė pačiu svarbiausiu žmogaus nuotaikos išreiškėju J.Paukš.
2. kas išreiškia, nusako žodžiais: Mūsų literatūra turi būti kupina geriausių mūsų tautos ypatybių – laisvės, meilės, heroizmo, darbštumo, nuoširdumo, lietuviškojo sielos skaidrumo išreiškėja A.Vencl. Visuomenės balso išreiškėjas J.Jabl.
pareiškė́jas, -a smob. (1) BŽ173, DŽ1
1. NdŽ kas pareiškia, pasako: Iš savo užuojautos pareiškėjo tikėjosi to rš.
2. kas kreipiasi su pareiškimu, reikalavimu: Kol buvo renkami skundų pareiškėjai, kol daliniai rikiavosi aikštėje, Radzevičius įdėmiai žvalgėsi į kareivių eiles rš. Pareiškėjų neatvykimas nekliudo bylą nagrinėti rš.