regė́ti, rẽgi (rẽgia), -ė́jo; H153, R
1. tr. suvokti žiūrint, matyti: Pastatė ant jo aukštą kuorą, kad iš tolo visi regėtų V.Krėv. Gerai žiūrėk, kad regėtumei FT. Kad tamsta regė́tumi, nūsigąstumi! Mžk. Aš gi pati regė́jau Aps. Akys rẽgi – darbo yr, ė kojos neina Dglš. Aš jį gerai regė́jau, o jis mane nepamatė Lš. Regiù savomi akimi LKKXI167(Zt). Paslenka uoga po lapais, ir nèregiu Dbč. Tiesiąją primerkia akį, o ituoj rẽg[i], ką čartai dirba (ps.) Lz. Kad lempa duobo[je] liuob spindės, ir kluone regė́s Šts. Katrim šone regė́jai? LKKIII121(Zt). Čia vasarą ateitumbi, regė́tumbi visokių kvietkų LKT393(Aps). Mes regė́jom, kap aną ronijo Lz. Kad regėtai, kap anas dar̃ ulioja! Pls. Ar tu jo sodą regė́jai? Dv. Aš par tokį ilgą čėsą neregė́jau tavę JD1126. Ką kitą beregėsi, kad ne muni Skd. Žmonių eidamų (einančių) regė́jau LKKXI227(Dv). Nė šunų begirdėti, nė strielčių beregėti FrnS53. Regėjau šunelį troboj begulintį M.Valanč. Vilką ne rozą regė́jau, dar ir avį nešė Btrm. Regimasis organas yra akys rš. Regiamõms (atmerktomis) akimis išlenda cirko komediantai par tokius kampinus Šts. Nė regančiõms akimis teip nerodo, kaip par gerus akuliorius Šts. Regė́tinas (regėtas, matytas) žmogus Rod. Aš, dar tokias bjaurybes kol gyvs neregė́jęs, taip nusidyvijau, kad jau kone rėkti pradėjau K.Donel. Jų laukuose retai kur galėjau regėti javų varpą ar kokią žolelę J.Balč. Norint didžias akis pelėda turėjo, niekur karaliuko regėt negalėjo S.Stan. Juk sakau, ką ausimis girdėjęs ir akimis regėjęs LzP. Anksti rytą keldamas, pro vartelius eidamas, girdėjau regėjau karvelėlį brukuojant LTsI446. Regiù regė́te, kur gegutė kukavo JV903. Ar girdėjai, ar regėjai, kaip aguonas sėja? J.Jabl. Daugį svieto regė́jom, daug mergelių girdėjom (d.) Drsk. Kiek žiedą regėsi, muni paminėsi, liesi graudžias ašarėles StnD25. Regėjai mane, Tamošiau, tada intikėjai VlnE64. Kaip tatai akimis savo visu metu regime PK15. Regėdama bernelį santį gražų, paslėpė aną per tris mėnesius BB2Moz11,2. Dievo niekas niekad neregė́jo DP258. Mano veidą tu negali regėti BB2Moz33,20. Regėtas stojosi Jėzus daugnesne nei nuog penkių šimtų brolių BPI411. Neregimas Q583. Pirma regėti Q659. Dažnai regiu SD395. Akys neregėjo, ausys negirdėjo …, kokius ten daiktus Viešpatis padarė DP490. Tu to nèregi akimis kūniškomis DP255. Akim regiąs SD208. Dalia svieto, akims regima SD112. Regintiemus aniemus jisai užžengė danguna BPII10. Ir regėjo Efraemo vaikus iki trečios eilės BB1Moz50,23.
^ Aukso kalnai, kur neregi LTR(Grv). Laukai toli regi, o miškai toli girdi PPr206. Gal regėti akis, ne širdį žmogaus LMD(S.Dauk). Ką žinai, tai nežinok, ką regi, tai neregėk Rod. Regi̇̀ – neregė́k Kls. Tiek tu jį teregėsi kaip savo nugarą B.Sruog. Tiek tu i regėsi kaip vilką pirty LTR(Rš). Kiaulė daugiaus neregi žu ausų (apie tamsų žmogų) Pls. Ką darysi, ka[d] ans rẽgimu virbalu akis kriušas (ieškosi bėdos) Trk. An kito kalbėsi – an savę regėsi LTR(Lp). Ant kito regi vežimą, o ant savęs nei šapą M. Visad kitaip regėsi, kad pro skylę žiūrėsi LTR. Durną ir už sienos regi PPr329. Dešimts metų išbuvo ir neregėj, ką kalė be uodegos (apie žioplą) Vrnv. Ko aklas verkt, kad kelią regėt LTR(Lp). Kad tu neregėtai po savim kelio (kad apaktum)! Arm. Kad tu šviesios dienos neregė́tai (kad apaktum)! Mrc. Kada regėjai, kad vilku artum NžR. Ak jau tu dirbi, ne sau regėdamas (menkai dirbi, nes nesitiki naudos) J.Jabl. Miške gimęs, miške augęs, niekad saulės neregėjęs (medžio šerdis) Pnd. Miške gimusi, bose augusi, pro skylę penėta, o saulės neregėjusi (volė) LTR(Rk).
2. intr. Rud, Aps, Azr galėti akimis patirti, galėti matyti: Sako, da gerai rẽgi OG293. Jis dar gerai ir girdi, ir rẽgi Btrm. Tiesia akia da gerai regiù Kb. Viena akia gerai rẽgi, o an kitos akies aklas LKT356(Šumskas). Da akys rẽgi, tai noris daryt, kap akys neregė̃s, i nieko nereiks Dglš. Mažai rẽgi Pls. Kap rytą an žolės išeitųbe, rasos paimtųbe ir regė̃tųbe (ps.) Lz. Jau neberegiu, akių šviesumas prapuola R173. Akim nèregiu Dglš. Akis tur ir negal regėti Mž463. Aš esmiu elgeta, nematau, neregiantỹs Mrs. Mano vyras nerẽgintis Šd. Kas padarė nebylį, alba kurtinį, alba regintį, alba aklą? BB2Moz4,11. Aklieji rẽgi, raišieji vaikščioja DP17. Idant regįs būčiau (paraštėje regėčiau) BBMr10,51. Aš atėjau ant sūdo į šį svietą, kad nepriregį regėtų ir regieji apjaktų NTJn9,39.
| prk.: Mes akli, ponali, tu regantesnis (šviesesnis, išsilavinęs) Šts.
3. tr. R, N būti matomam, galimam įžiūrėti: Visiems rẽgimas darbas, t. y. matomas J. Tamstos pono niekados neregėti ant garlaivio dangčio J.Balč. Regė́t bus po tiesiai šaliai mokykla Pls. Ana – regė́t giria Sn. Duobė, va, tvarto neregė́t Nmč. Regė́t Mištūnų kaimas – didelis didelis! Eiš. Ar toli? – Iš čia neregė́t! Dv. Regėt buvo viršus kalnų Ch1Moz8,5. Šiuo metu dar nelabai regėti siūti J.Balč. Jau čia ir aklam regėt! Lp. Regimąjį meną vadiname vaizdiniu menu, arba daile rš. Kieme, namų ir medžių užuovėjoj, pasienių ir patvorių atokaitoj pavasaris atrodė regimesnis negu atvirame lauke V.Myk-Put. Jeib regimas būtų sausumas BB1Moz1,9. Regimasis (viešasis) importas ETŽ. Saugok nuog neprietelių, regimų ir neregimų brš. Nebuvo regimà per dvylika šimtų metų DP88. Niekas nenori regimos smerties Arm. Rẽgimas y[ra] nu čia malūnas Mžk. Kepurę užsidėjęs ant galvos, paliko nèregiamu BM196(Krkn). Regimàsis pasaulis DŽ1. Rẽgimasis vietinykas … Viešpaties DP51. Visų regimųjų ir neregimųjų daiktų BPII184. Galybe sava neregimąja visą pasaulį … atmainė DP90. Jis mums pragaiš beregiamas, kaipogi jis keliau[ja] pardaug greitai S.Dauk. Anas svečias regėtesnis (dažniau regimas), jam ir pautienės nekepsiu Rod. Jo nebliko beregėti, kaip išejos į Ameriką Šts. Regė́tinas (vertas regėti) K.
^ Prasti batviniai – dangus regė́t Grv.
regimai̇̃ rẽgimai DP549, BŽ627; SD396, Q657, R, MŽ, B, regiamai̇̃: Lijo tankiai, žolė su rugiais kiust kiust regimai augo M.Valanč. Paskutiniųjų dvejų metų išgyvenimai jį regimai sugniuždė V.Myk-Put. Syla jos kasdien regimai mažyn ėjo Ns1857,1. Ašaros regimai rieda iž akių anų biednų MP244. Vagis … neineit regimai pro duris ing gardą, net (bet) slapydamasi BPII163. Pasakojama, kad senovėj veln[ia]s regiamai vaikščiojo po žmonių namus TDrVII120(Prk). Nedrįso regimai vaikščioti BPII143. Kaip svietą sūdysi, regimai ateisi Mž307.
reginčiai̇̃ adv., regiančiai: Geras vagis ir reginčiai̇̃ pavogs Rod. Tas vaikas regiančiai (labai greitai, pastebimai) auga Rš. Džiūsta žmogus reginčiai̇̃ Azr. Reginčiai̇̃ an laukų sniegas mažėja Lš. Reginčiai̇̃ auga beržas Kb. Reginčiai̇̃ temsta Lp.
| refl.: Nepoilgam ateina vienas vagis žiūrėt in trobelę, kas ten regis BsPIV258. Reikia pasdairyt gi pro langą, kas regė́tis Lz. Toli, nesregė́tis GrvT79. Kiškučio tik ausiukės regė́tis iš rugių NdŽ. Ana, regė́tis namai Lp. Ženklais tiktai persergėjo, kurie ant saulės regėsis KN238. Ir visoki žiedeliai taip tarp savęs pinas – kad iš tolo tik regis gražus margumynas A.Baran. Mūsų sodas labai brangus, viduj sodo rẽgis dangus (d.) Ds. Akies bumbulis rẽgis Dglš. Ir an senio galvos regė́davos keli plaukai Ds. Kap nue[jo] toliau, i jų nesi̇̀regi Ad. O jisai regėjos toliaus einąs I. Kai kur da i briedžių regė́jos Grv. I akise rẽgis Viktoras (jau miręs) Dglš. Mus drauge surinkt teikėsi, kaip čia regimėsi tuose namuose PK15. Kai uodegą pakeli, galva regiantỹs Ds. Tamsu, nieko nesi̇̀regi Tvr. Skaičiau, skaičiau, ale nesi̇̀regi, ir gana Švnč. Kap pabūvi su akulėriais, nieko nesi̇̀regi Dglš. Rẽgis žmogui mislės až marių, o mirtis až pečių Ob.
^ Rakštis regė́t (arti mirtis), o vis pie berniokus amanija LKKXIII134(Grv). Regėt kai galima – nesiregi, kai negalima, tai regis (tamsa) Ml.
4. tr. stebėti, žiūrėti: Anas tik rẽgi, ką kas daro Dglš. Regė́jau visą dieną Zt. Jis regėdamas nereg R41. Idant regėdami regėtų, o nematytų Ch1Mr4,12. Ko buvote išeję regėti? VlnE6. Ko išėjote girion regė́tų? DP17. Kada tasai regia ir randa baltą, įsimetusį an odos BB3Moz13,10.
5. tr. pastebėti, kreipti dėmesį: Paliko viso ko pertekęs, visų regimas, visų mylimas ir lenkiamas Žem. Regi̇̀, kap kirviu budavota Dv. Jis toks žmogus, kad visus rẽgi (vaišina) Lš.
^ Et, šūdo būta neregėta Rod.
6. tr., intr. SD4 suprasti, suvokti, jausti: Aš regiù – tavo kambary ne tep išeina, kap reikia Eiš. Aš ateitį šviesią regiu S.Nėr. Po to siuntimo žmonės, regėdamys gerumą savo karaliaus, pamėgo moksle M.Valanč. Tamsta galėjai regėti iš mano gromatų ir raštų LTI420(A.Baran). A tu gali regė́ti, kas anam į galvą atejo?! Klk. Mudrujos, mudrujos, rẽgi – nieko nebus (reiks vesti) Dglš. Sulindom į tą bunkerį, tiktai toks tranksmas, kad baugu regė́ti! Klk. Be šito mokslo žmones regit kleidinčias Mž10. Kada tave regėjome alkaną? VlnE132. Regiu tai žmones savo valios esančias BB2Moz32,9. Rẽgimas daiktas yr, jog anas yr falšyvu pranašu DP205.
| Paskuo, regi̇̀, į galvą supuolė iš širdies Šts. Kožnas, regi̇̀, norėjo būt kad vyresniu Švnč. Pareis sūnai ir jus, regi (žinok, žiūrėk), užmuš (ps.) Drsk.
^ Tada regėsme, kai puodan dėsme, tada žinosme, kai suderėsme Prng. Tada regėsi, kai dugną dėsi Rz.
regimai̇̃ adv.: Aš regimai bylojau pasauliui DP158. Regimai, yškiai … sakė MP165.
reginčiai̇̃ adv.: Reginčiai̇̃ meluoja Lp.
| refl.: Regiuos apčystytu ir nekaltu S.Dauk. Regimės varguosa inklimpę BPII480. Regimės atpirkti ir išgelbėti BPI429. Regisi pranašas esąs brš.
7. impers. būti aišku, suprantama: Jau po akim regė́t, kad geras žmogus Grv.
| refl.: Rẽgis jau po žmogi, kokis anas (geras ar blogas) Dglš. Regis po žmogi, kas tokie esat Aps.
ǁ atrodyti, rodytis: Rẽgint (rodos), gi pienas išdengtas (uždengtas) buvo, puodai išdengti Ktv.
| refl. Q441, H167, N: Ėjo Mykolas, o giriai, regėjos, ir galo nebus A.Vien. Man regėjos labai nepadoriai, kad aš, būdamas vyras, turiu moterišką skarą ryšėti J.Bil. Kepina saulė nenaudingą plotą, į kurį žiūrint taip neramu regis: lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs A.Baran. Grodną Danieliui atdavė, bet Danieliui ir teip dar maž teregėjos S.Dauk. Jam rẽgis, kad anas vis padeda Klt. Ne viskas taip klojasi, kaip jiems regisi J.Balč. Regėjos, kad aš jį kur buvau matęs A.Vien. Nuo ryto regė́jos, kad taip ir gražu bus Ob. Rẽgis, kad ažglušę jie Ut. Vilniaus vyskupas, regas, metūse 1523, lankydamas Šiaulių karališkus valsčius, atrado Pakuršė[je] daugybę ūkininkų stabmeldžių M.Valanč. Jau, regis, grįžta Vd. Rẽgis, ir pernai sausa buvo Ssk. Rẽgis, rankos kokios trumpos pasdarė Ck. Kada, rẽgis, da mokėjau, dar̃ nemenu Dv. Kur negyveni, tai te, rẽgis, gerai (ten gera, kur mūsų nėra) Dglš. Rẽgis, žmogui pasakytum, kad šit nedaryk, negražu, ale nėra kaip Trgn. Regi̇́egi ir anas te buvo Ktk. Daug i gyventa, ė, rẽgis, kap ir negyventa Dglš. Kožnam regis: kad ne aš, tai niekas nieko nedirbt LTR(Ds). Taip turi daryt, kai regis, ne kai noris (daryk, kaip galima, o ne kaip norima) B. Kaip tau regė́tųs, jei tavo vaikai tave užmirštų? Ds. Stojos gintijimas tarp mokytinių Viešpaties, kas tarp jų regėtų̃s būt didesniu DP495. Regė́jos man už reikalinga … parodyt jumus …, kokis yra tikėjimas DP535. Tatai jiemus regiasi ne griekas BPII90. Daryk su ja, kaip tau regisi BB1Moz16,2. Kas ižg tų trijų regisi tau buvęs artimu anam? Ev. Regiasi man SD445. Daiktai … regisi lėti ir plaki SPI303.
8. tr. patirti, išgyventi: Tokia jau mano dalia – vargo regė́jau Dbč. Pas motiną augau, vargo neregė́jau (d.) Btrm. Jau kad daugiau vainų neregėtum! Dglš. Kad jūs vargo neregė́tut! (toks linkėjimas) Kls. Oi, daugel viso regė́jau! Grv. Ką aš padariau, jauna būdama, jaunų dienelių neregė́dama (d.) Dv.
| prk.: Neregė́ję vaikai brūklio gero, tai ir eina laukais Kb.
^ Gerą amatą turėsi – bėdos neregėsi PPr36. Darbą dirbti netingėsi – bado neregėsi PPr32.
9. tr. prk. gauti, turėti: Mėsą regėdavome irgi tik sekmadieniais ir švenčių dienomis rš. Duonos ir akyse tėvas neregė́[jo] Dglš.
| Su tuo motociklu smertį regė́jo (užsimušė) Gs.
^ Darbo neturėsi – duonos neregėsi KrvP(Vlk). Par barzdą varvėjo, dantys neregėjo D(166psl.). Bet vandenį regė́jo (kiek pašlapintas, pamurdytas), tai i baltas Str.
10. refl. susitikti, sueiti: Kepurelę pakylėjau, sudievu mergelei: nebregėsvos, nebmatysvos per visą amželių D26. Nesregėsi, seserėle, su jaunom sesulėm TD78. Gal nesregė́sim Grv.
11. tr., intr. vertinti, laikyti kuo: Jeigu aš jų kąsnį imsiu valgyt, tai kaip į muni regė́s? Vdk. Dabar žento, žento, o kai gaus, tai šunim̃ regės Gs. Blogu regėti (kvailiu laikyti) N.
^ Kuo pats yra, tuo ir kitą regi PPr121. Pats berazumis, kitus durniais reg LTR(Vdk).
12. modal. tik inf. praes. 2 prs., refl. 3 prs., adv. turbūt: Regi N. Šitiem matūzam regė́t nebus galo Rtn. Tep jis norėjo to namo, o dar̃ jau parduoda, regė́t atkando dantį Vrn. ×
regimai̇̃ adv.: Ans, regimai, įsikišo į dalmoną Prk.
| refl.: Regis N. Nėra, rẽgis, jau gyvo, užumušė, rẽgis Pb.
◊ Diẽvo regė́tas labai geras: Dievo regėti esat žmonys Šts.
dievai̇̃ (kvarabà, kvarbà Ds, smalà, vanagai̇̃ J.Jabl, velniai̇̃ Sl) (jo, jos, jų, jūsų) neregiẽ (neregỹ) tiek to, tesižino: Kvarabà jo neregỹ! Str. Šešiavilkis pamojo ranka. Dievai jos neregie! Vaižg. Velniai, sakau, jūsų neregy! Vaižg. Smalà jų neregiẽ! NdŽ.
kai̇̃p regi̇̀ (rẽgis) Rod, Rš, Lz tuojau, labai greitai: Kàp regi̇̀ pasgadins mėsa Dglš. Ot, kàp bèregi susrinksi saujon dantis (gausi lupti)! Lp. Žmogų velnias kàp regi̇̀ apgaus! Aps. Pri darbo kaip rẽgis, pri valgio kaip sudegęs (dirbti tingi, o valgyti tik paduok) Slnt. Py darbo būk kaip rẽgis, py valgio kaip sudegęs Krg.
kur̃ regė́ta, kur̃ girdė́ta neįmanomas dalykas (stebintis): Kur̃ tai regė́ta, kur̃ tai girdė́ta, kad radnąją motulę anytėle vadint Dv.
apregė́ti, àpregi, -ė́jo
1. tr. Rod pamatyti: Ir pirmadienį apregė́si tus žmonis Šts. Kad būtų buvęs anuo metu su kitais, tad būtų Jėzų apregėjęs DP402. Akimis savo negali apregėt Ižganytojo savo MP87. Jau dar̃ tai tieku tu jį apregėsi (nebematysi)! Lp. Apiregiu SD199.
| Ikšiol seseles apkalbinėjau, kurias už vyro jau apregėjau (d.) Nm.
2. tr. patirti, išgyventi: Apregėt anus visus džiaugsmus savo MP189. Žmogus tad visokias, apregėjęs tokias meiles, terūpinas atpildyt per save SGI56.
3. refl. Sut susitikti, pasimatyti: Ateit top, broliai, idant su jais pamyluotumbimės ir apregė́tumbimės DP543. Turi padaryt širdyj savo lipynes, kuriomis aukštyn jop prieitų ir apsiregėtų SPII38.
4. tr., intr. Sut, Š apžiūrėti: Viską apregė́si, pasilipęs ant to kalno Dr. Neapregamys laukai S.Dauk.
5. refl. Knt, Dr būti apsukriam, vikriam: Iš Juzuko būs apsiregįs vaikis, kai paaugs Kal.
atregė́ti, àtregi, -ė́jo
1. tr. pamatyti, pastebėti: Yra ir karvių pėdų, nu mes neatregime Dv. Lapė, kur buvus kur nebuvus, prišlytino ir cabakšt žu bandelės – tep boba ją ir atregė́jo (tiek ir bematė) Rod.
2. refl. nustoti ką mačius: Atsiregė́jau nuo jojo, t. y. nebregėsiu jįjį daugiau J.

×daregė́ti, dàregi, -ė́jo (hibr.) intr. galėti akimis patirti, primatyti: Aš nedàregiu, o ana nedagirdi Šlčn. Dàregiu nesuvis Ml. Jau kąsnį nedagirdžiu, nedàregiu Lz.
įregė́ti, į̇̃regi, -ė́jo tr.
1. įžiūrėti, pastebėti: Ji mane sutiko su atlaidžia, vos įregima laimės šypsena P.Cvir. Tamsyje niekaip jo gerai neįregiu rš.
| prk.: Aš nakties ūkanoje įregėjau aušros šviesą: supratau ir save, ir tave P.Vaičiūn.
2. pakęsti: Geras buvo, pijokų neįregė́jo Lž.
išregė́ti, i̇̀šregi, -ė́jo tr.
1. CI608 įžiūrėti, pastebėti: Įdeda į stiklus ir išrega daktarai visas ligas Šts. Aš išregiama iš žmonių esu (aukšta) LMD(Sd).
2. nebegalėti ko matyti, netekti, prarasti: Sūneli manas, artojėli manas, tai aš tave išregėsiu, tai kap pakasiu po sunkiąja žemele (rd.) Rod.
3. pakęsti: Aš jos nei̇̀šregiu, kad ana man ir sesuva Rod.
nuregė́ti, nùregi, -ė́jo N
1. intr. galėti matyti: Nuregiu, regiu šviesiai SD45.
2. tr. Prng pamatyti, pastebėti: Žvalgytojai vienok naktį nenuregėjo žemaičių artinanties S.Dauk. Buvo kas nors nuregėjęs, kame piningus slėpė, dėl to ir pavogė Šts. Šuo iš bandos kaip parbėgo, į užugnį atsisėdo, laižydamos uostinėjo, jis tą mėsą nuregėjo Š(Sd). Nudaboju, nuregiu SD416. Pats ją nuregėjo ir išrinko sau brš.
^ Ale tik kad kiek akes nuregė́j[o], tiek rankos nugriebė (nori daug turėti, būti turtingas) Lp. Kur akes nuregė̃s, tai tę kojos inves Lp.
3. tr., intr. Sut, N, BŽ421 numatyti, atspėti, suprasti: Aš nuregė́jau, kaip ten buvo, t. y. numačiau J. Nuregi dabartį ir ateitį Pč. Filozofai …, nežinau, kokia dvasia nuregė́davo DP521. Didi priepuoliai turi būt su rūpesčia nuregėti PK229. Nuregiąs, suprantąs, permanąs SD22.
4. refl. Plt nusimanyti, būti apsukriam: Nusirẽginti gaspadinė, kuri žino, kur duoti, ką dirbti, ką priimti, t. y. numananti J. Nusireganti mergė – gal eiti į gaspadines Šts. Nusimanąs buvo vaikis, nusiregąs, ne koks ištiža Šts.
paregė́ti, pàregi, -ė́jo
1. tr. J, Kč pamatyti, išvysti, pastebėti: Paklausysi dainų negirdėtų, nematytų daiktų paregėsi K.Bink. Ir pradės maži vaikai kalbėti lietuviškai ir ant sienų ir tvorų paregėsime parašus [gimtąja kalba] V.Kudir. Aš įlipau į aukštą medį ir ėmiau dairytis į visas puses, ar neparegėsiu iš kur kokios pagalbos J.Balč. Paregė́jau, ką Juoza ateina Kb. Kad pliką paregėsi, apdaryk jį I. Muno arklys baltas, aš, ir ratūse gulėdamas, paregė́siu savo BM349(Vkš). Ešerys, kaip pàrega lydeką, ans ešerį pastato Mžk. Tik paregė́jo, kad vandenio nėra, ir eina Mrc. Viską aš paregiu Lš. Jis bėgo taip greitai, jogei jo negalėjo paregėti S.Dauk. Matau dabar, kad teks išvažiuot, neparegėjus gražiausio Pt. Atpūsk, vėjeli, svirno dureles …, kad paregė́čiau mergelės lovą JD680. Aš kiek norė[ja]u velnią paregėt, neregė[ja]u Pst. Kap nuvažiavom, pažiūrėjom, akimi savo paregė́jom DrskD107.
| Jy kap užgieda, tai paregė́tūt! LKT383(Mrk). Al paregė́tai, kap aiškiai girdis Kč.
^ Pakol neparegėsiu, patol neįtikėsiu Sim. Geras kaimynas nepavydės, o piktas neparegės KrvP(Lp).
2. intr. galėti akimis patirti, galėti matyti: Eik, kol kojos paneša, akys paregi KrvP(Mrk).
3. refl. pasidaryti matomam: Kaip ir Onos galva pasiregė́jo Ds.
4. intr. tik inf. pažiūrėti: Kad aš ir toks tesu paregėti (iš pažiūros, pažvelgus), bet suprantu, kas ką daro iš ponybės Šts.
5. tr. suprasti, suvokti, pajausti: Ką sumaniau – paregėsite. Iš anksto nėra ko kalbėti V.Krėv. Paregė́si, tave knapt ir nuneš šarka! Grv. Paregėsi, ką prisakymūsu savo liep brš.
^ Tada paregė́sme, kai dugną andėsme Nmč. Ant akių pažiūrėjęs, sveiką atspėsi, kvailą paregėsi KrvP(Al).
6. refl. impers. pasirodyti, atrodyti: Jam tie daiktai teip navatni pasiregė́jo APhII71(A.Baran). Man tep pasregė́jo Rš. Kas jam pasregė́jo, gal kad girtas Ob.
7. tr. patirti, išgyventi: Aš už tėvo pečių bėdų neturėjau, o kai vienas likau – ir vargelio paregėjau KrvP(Dg). Kas vargo neregi, jaunas būdamas, pàregi, senas būdamas Lp.
8. refl. Sut, P, JV175, Vaižg sueiti, pasimatyti: Norėtau su broliu pasregė́t Dv. Einu aš su anuo pasiregėti S.Dauk. Pasiregėjęs su jezavitais, vyskupystė[je] keliaujančiais, pagyrė jų darbumą M.Valanč. Ein matušė į svirnelį, neš margąjį kieliškelį, prašau svetį į svirną – ten mes pasiregėsme StnD14.
9. tr. patikrinti, pažiūrėjus išaiškinti: Reikia paregė́t, kataro [višta] su kiaušiniu Aps.
10. tr. N numatyti, iš anksto atspėti: Juos visus suvienijo, vesdama savo nuo amžių paregėtais keliais rš. Taip buvusi paregėta ir lemta Kel1881,101. Paregima nelaimė buvo, o vedė sau tokiu keliu gyvolį ir išlūžo koją Dr. Tur būti koks neparegėtas atsitikimas į tarpą pasimaišė A1884,324.
pérregėti
1. tr. DŽ per ką kiaurai regėti, matyti: Jai netinka ir perregimos kojinės, ir aptempta suknelė A.Vencl. Saulius nė nedirstelėjo į tėvelio galvą, lyg jis būtų buvęs stiklinis, tikrai perregimas Vaižg. Kaip stiklas parregiamas Sut1. Vanduo sietuvėlėse esti taip tyras, taip perregimas, jog įmesta adata nepražūtų Vaižg. Obuolas párregiamas i sėklos matyti Lkv.
| prk.: Motriška puiki, graži, párregiama (skaisti, apkūni) Lkv. Jų vaikai párregiamys (gražūs, riebūs) yr Dr. Jomarkas párregiamas (apytuštis), bijo žmonys karės Šts. A du žmogu tiktai y[ra], visa párregiama ta keleivinė Ms.
pérregimai adv., parregiamai I.
2. tr. prk. įžvelgti, suvokti: Giliai susimąstė, lyg norėdama perregėti tą jaunuomenės bendrovę, kuri laiką ir turtą deda spausdiniams, o savo laisvę už jų platinimą Vaižg. Perregėdamas jo mislę, tarė M.Valanč. Pats vienas kiaurai parreg širdis žmonių M.Valanč. Mano akys kiaurai perregi kiekvieną tuščią pasipūtimą rš.
3. tr. SD1146, Sut, M numatyti, iš anksto atspėti.
praregė́ti, pràregi, -ė́jo
1. intr. DŽ pradėti matyti: Kaip plėkšną akies nuėmė, praregė́jo šviesiai akis J. Paklausė aklas, nuėjęs nusimazgojo ir praregėjo M.Valanč. Tik patrynė akis ir praregėjo LTR(Auk). Jis, kai praregė́jo, pamatė lanką didelę ir ežerą (ps.) LKT201(KzR). Kokį tik neregį sutinka, tam patepa, ir tas praregi BsPIII53. Du paukščiai atlėkė ir sako: „Kad kas žinot, ta rasa pasipraust, tas praregė́t“ Grv.
^ Kad praregėtų, daug pasakytų Slk.
ǁ prk. susiprasti klydus, pasidaryti sąmoningam: Bet dabar mano siela praregėjo, ir aš ėmiau nekęsti savo lengvo būdo V.Krėv. Baisiausias išgyvenimas yra palaimintas, jei jis padeda žmogui praregėti S.Čiurl.
2. tr. įžiūrėti, matyti.
| prk.: Bengęs liaudinelę [mokyklą], būs jau savo taką praregąs Šts.
3. tr. žiūrint sugadinti: Praregėjau akeles, prastovėjau duobeles ir nesulaukiau sa[vo] bernuželio (d.) Rod.
×4. (sl.) tr. Sut, Gmž numatyti, iš anksto atspėti: Praregėti likimą rš.
priregė́ti, pri̇̀regi, -ė́jo
1. tr. DŽ įžiūrėti: Lieminingos eglės, pušys į padanges mušės, kurių viršūnių atsivertęs nepriregėsi S.Dauk. Rašo tų laikų rašytojas, teip kruvina mūša buvusi, jog, kol vien priregėti galėjo jūros ledą, sako, vienu krauju raudonavo S.Dauk. Dėl smulkumo tabokų sėklos, kurią sėjant vos gal priregėti ir visu gebantesis sėjėjas, todėl gal ją par tankiai susėti S.Dauk. Tol aš lydėjau, kol priregėjau rūtvainikelį besvyruojantį N118. Koks miškas – negal nė kraštą priregė́ti Dr. Vandenio nepri̇̀regi (apie gilų šulinį) Lp. Tiek tu jo ir priregėsi (nebematysi)! Lp.
priregimai̇̃ adv.: Priregimai̇̃ ans gyvena, t. y. netoli, gali̇̀ regėti J.
2. intr. SD175, Q97, R, I galėti kiek matyti: Akys spangios, žvikros, netikrai prireginčios R78. Akys nepriregiančios, nevaizdžios R106. Tas žmogutis jau nepri̇̀reg K. Nepriregiančios akys N. Jau pasenau, akys nepri̇̀regi i kojos ilsta Ml. Besveikatės jau senos bobutės – jau ir nepriregi, jau ir neprigirdi Rod. Jau vos bepriregįs yra LC1885,23.
3. intr. būti kiek matomam: Ne visi žmonės turi geras akis: vienam tas pats daiktas tik ką priregėti, o kitam visai gerai regėt Nč.
4. intr. pažiūrėti: Kitiems priregėti valgau, o menkas mano valgymas tėra J.
5. tr. daug ko pamatyti, prisižiūrėti: Esu cigonų priregėjusi daugybę Šts. Mes visokių priregė́ję žmonių Dglš. Ašenai vilkų priregė́jau, kai ganiau: tai kas trečia diena ateidinėdavo LKT355(Str).
6. tr. patirti, susidurti: Visa ko reika priregėti ant svieto Šts. Katras važinėjęs po svietą, visaip priregė́jęs Ad. Kiek priregėjau, ūkininkai stengiasi padaryti kiek galėdami daugiau dirvų VŽ1905,66.
| refl. Lnk: Esu jau prisiregėjęs, kaip valdininkai tyko svetimų krislų ir lašų Šts.
suregė́ti, sùregi, -ė́jo
1. tr. pamatyti, pastebėti: Turė[ja]u turė[ja]u jį an akių i nesuregė[ja]u, kada jis pragaišo Prng.
| Aš jo ir sapne nesùregiu (nesusapnuoju) Arm. Suregė́jo sapnelį apie savo dukrelę Ck.
2. intr. galėti akimis patirti, galėti matyti: Jau nesùregiu, negaliu siūt Lp.
3. tr. suspėti pamatyti: Geležinius nuimti ir von – nebesuregėsi (greit nubėgs paleistas) Žem.
| prk.: Ir nesùregi, kai čėsas eina Vlk.
suregimai̇̃ adv.: Vandenynu nesuregimai greitai nuslysdavo skaidrus spindulys rš.
4. tr. akimis aprėpti, apmatyti: Pėsčiųjų daugybės juda kruta takais, nei suregėti, nei sužiūrėti Žem. Kur aš vienas viską suregėsiu Up. Suregimi̇̀ kiemai (iš vieno kiemo galima kitus regėti) Š(Sd).
5. refl. vienam kitą matyti: Miške ar aukštuose javuose, kame negalima susiregėti, paukštšunis meta rastą paukštį, bėga pas žmogų ir vedas jį su savim ton vieton, kame radinys yra Blv.
6. refl. susitikti, sueiti, pasimatyti: Gal jau nesusregėsim su savo dukrelėm! LTsII568. Vai, nūdna nūdna, an širdelės trūdna, ką labai myliu, susregėtie trūdna LTR(Mrc). Tada išėjo Joas, karalius Izraelio, ir anys susiregėjo BB2Kar14,11. O jeigu nuo prietelių aš skirtis turėsiu …, tikiu, jog … vėl susiregėsiu KN233. Aš su juo vėl susiregėsiuos BPII521. Žinom … mus vėl susiregėsiančius su didžia linksmybe BPII416.
| prk.: Išeita į blizges ir suaugęs žmogus, jei tik susi̇̀rega (susideda) su kokia lederga [merga] Šts. Saldainis labai rūpi Almutei: mažai ji susi̇̀regi su jais Prng.
^ Susiregėjo, bet nesusikalbėjo LTR.
7. refl. impers. Trgn pasirodyti: Gal tau akysu susregė́jo? Prng. Bemigdama tik akis suleidžia, tuoj užsišoksta: susi̇̀regi jai, kad žarijos akysan Ml. Tai jiem susregė́jo, kad ana neapkenčia jų Dglš.
užregė́ti, ùžregi, -ė́jo tr. Str, Srj, Kb pamatyti, pastebėti: Muitininkas, būdamas mažo augumo, negalėjo užregėti Išganytojaus M.Valanč. Gaspadorius savo ūkė[je] daugesniai ùžrega, nekaip jų visa šeimyna PP18. Užregė́[ja]i savo namus, tik džiaugies Dglš. Ką tik užregi, tai gyvulys ir sukapanoja Lp. Užreganti vis akis Grg.
^ Ar užregi savo ausį? LTR.