1 rairúoti, -úoja, -ãvo intr. šnek.
1. DŽ iš lėto ką daryti (pasakoti, dirbti): Rairuos rairuos, kol žodį pasakis Trgn. Rairavo pusę dienos – nenupynė nei vyžos Trgn. Nenoriu klausyt, kap anas rairúoja Švnč. Rairúoja ir rairúoja kai šimto metų senis Dglš. Nerairuok, kinkyk greičiau arklį! Krd.
2. DŽ plepėti, niekus kalbėti: Nerairuok, nerairuok, niekas tavęs neklauso Šmn. Rairuosta čia, o ryt nepaskelsta Prng.
3. DŽ neaiškiai, negražiai dainuoti: Koks čia jos dainavimas – bet tik rairúoja Kp. Šiandien jam linksmoji: visa diena rairúoja Kp. Mergiotės, padainuokit gražiau, kąg (ką gi) čia rairuojat Km.
4. Š(Sl) dainuoti su refrenu „rai“.
1 atrairúoti tr. šnek. skubiai atgiedoti: Salamiestinis vargonykas greit mišparus atrairúoja Slm.
1 išrairúoti šnek.
1. tr., intr. DŽ iš lėto pasakyti, pakalbėti: Regis, ir trijų skatikų nevertas, o kad sudeda, kad išrairúoja, tai kap senis, yra ko ir paklausyt Ign. Lauksi lauksi, kolei žodį išrairúoja Dglš.
2. intr. Š išeiti, dainuojant su refrenu „rai“.
1 nurairúoti šnek.
1. intr. nukalbėti niekus: Tu jau nurairavai̇̃: nei teip buvo, nei niek Ktk.
2. tr. gerai suprasti, suvokti: Kai ką ir gerai anas nurairúoja Trgn.
1 parairúoti intr. šnek.
1. bet kaip padainuoti, paniūniuoti: Kai aš viena kada užmisliju, tai parairúoju, o teip an greitųjų pasakyt negaliu Pn.
2. pakalbėti, paplepėti: Einam gult, ryt da bus diena parairuot! Prng.
3. lėtai padirbti, paknebinėti: Dar parairúok, tai ir pavėluosi Ob.
1 prirairúoti tr. šnek. pridaryti: Ale kad duobių daug prirairúota (prikasta)! Slm.
1 susirairúoti šnek. skurdžiai, vargais negalais užaugti: Rodės, bulbų visiškai nebus, ale da susrairãvo Trgn.
1 užrairúoti intr. šnek. skurdžiai, palengva užaugti: Tik trys žąsiokai šiaip teip užrairãvo Ktk.