pãsakoti, -oja, -ojo K, pasakóti, -ója, -ójo
1. tr., intr. Grv apsakyti kokį įvykį, atsitikimą: Ir verkdama ėmė pasakoti šios dienos atsitikimą J.Jabl. Tikrą teisybę pãsakoja tas senis Jsv. Stengsiuos pasakoti tai, ką savo akimis esu matęs ir savo ausimis girdėjęs P.Cvir. Nebūtus daiktus pasakoja J.Jabl. Žmonys pasakoja Dagį vakar Skuode prisigėrus Tl. Bočius pãsako[ja], ka velnias piningų prašė Brs. Tą patį pãsako[ja] Slnt. Duoda stuomenį, lei tik nepãsako[ja] Klk. Aš nemaluoju, juk sakau, kad pats savo žodžiais pasakojo Plng. Kai pradėjo pasakót, tik klausyk Glv. Kap duos pãsakoti, – kap iš kokio rašto! Smn. Pãsako[jo] pãsako[jo] ir neišpasako[jo] gerai Dkš. Kap jis ima pãsakot, tai juokai net Vlkv. Jis pãsakoja pasakas J. Pasakas, būdavo, pãsakojam, dainas dainuojam Žln. Ožkabaliuos Bradūnienė gerai pãsakoja (moka pasakoti; moka daug pasakų) Brt. Pãsakoja kur koja, kur ranka (nenuosekliai) LTR(Vlk). Tik, žiūrėkit, niekam apie tai nepasakokit! J.Bil. Vaikai nor atrasti kningose daiktus ir kitims pasakotinus M.Valanč. Gyvuliai, žvėrys ir paukščiai dažni visoje lietuvių pasakojamojoje tautosakoje rš. Poema – tai didesnės apimties eiliuotas pasakojamasis kūrinys rš. Pãsakojamoji, arba netiesioginė, kalba J.Jabl.
^ Lapė lo[ja] – pati save pãsako[ja] (iš kalbos galima spręsti, kas esi) Slnt. Šuo lo[ja] – pats save pãsako[ja] Kl. Susiūtas, bet ne drabužis; su lapais, bet ne medis; ne žmogus, o viską pasakoja (knyga) Jrg.
| refl. tr., intr. K: Pasakojosi savo sapnus rš. Sugebėjo pasakoties, kiek kame kentėjęs Žem. Apie save jis nieko nesipasakojo, bet apie Aldoną klausinėjo daug rš. Susirinko sykį jauni vyrai nedėlios vakarą ir pasakojas viens kitam pasakas LTR(Grk).
2. intr. kalbėti, šnekėti: Regėt, liudskas žmogus – pãsakoja ir pãsakoja Drsk. Pãsako[ja], kad pri mūsų yr vilkas LKT115(Up).
| refl.: Nedainuoja, tik taip visi pasakojas, juokauja rš. Jis tik išgirdo jiedvi besipasakojant BsPI68. Aš nemoku su juoj pãsakotis gudiškai Drsk.
apipãsakoti
1. tr., intr. apsakyti kokį įvykį, atsitikimą, papasakoti: Sesuo verkdama apipasakojo jam viską V.Kudir. Tu negirdėjai, ką jis Nariui padarė? Man vakar bobutė apipasakojo Žem. Sesuo apipasakojo brolienei, jog Zakaras tyčiomis girdo Tupikį Žem. Apipãsakojo, kur grūdai, kur lašiniai Erž. Jau tau daug ką kas apipãsakojęs yr Akm. Apipãsakosu aplink tas laumes Kal. Iš ryto sugrįšiu ir užbėgsiu pas tave apipasakoti V.Kudir. Aš tau viską smulkiai apipãsakosiu Jrb. Aš pasakočiau pusę metų – neapipãsakočiau apie savo gyvenimą Skr. Šis jam apipasakojo, kad tiek ir tiek metų tarnavęs karaliui BsMtI50.
| Senoviškos giesmės, raudos, pasakos senovės, kuriose veikalai mūsų tėvų apipasakojami buvo A1884,51.
| refl. tr., intr.: Apsipasakojo Zosikei visą savo gyvenimą mieste Žem. Aš tiek sykių apsipasakojau savo novelėse, kad nebežinočiau, ką ir besakyti rš. Ans, kaip jau apsižanijo, tujau viską apsipasakojo savo pačiai LTR.
2. tr. apibūdinti, aptarti, nusakyti: Jie kalbėjo tarp savęs fleitos garsais, kuriuos pamėgdžiot ir apipasakot jaučiuosi nemokąs Mš. Pasisveikinęs Petras mėgino pusiau juokais apipasakoti pažintį su Skeivalu, tačiau tai jam sunkiai vyko rš. Išlipo tokia graži pana, kad nė misle apmislyt, nė žodžiu apsakyt, nė pasaka apipasakoti Brt.
atpãsakoti tr.
1. savais žodžiais papasakoti: Ką skaitęs, moka atpãsakoti Sln. Iš tų [knygų] naudingiausius daiktus broliams lietuvininkams … atpasakoti apsiėmiau A1883,70. Parokuoji i tuojau teip gal atpasakoti Slnt.
| refl. tr.: Labai naudinga perskaitytą pamoką sau pačiam atsipasakoti rš.
2. viską papasakoti, pasakyti: Radijas savo atpãsakoja ir nutyla Gs.
3. refl. šnekėti prieš (nesutinkant), atsikalbėti: Neatsipasakok, bet gausi par zūbus! Lk. Jei mes tik būtum atsipasakoję, pasvarę (pasiginčiję), tai būt įpylę Lp.

×dapãsakoti (hibr.)
1. tr. baigti pasakoti: Na, tai dapasakok [pasakos pagyną] Db.
2. tr., intr. pripasakoti: Ot dapãsakojo jai ana! Dv.
įpãsakoti
1. intr. mokėti gerai, gražiai, įtikinamai pasakoti: Ot jų senukas tai įpãsakodavo! Plk. Ir įpãsakoja gi senis, nors trūk juokais! Š.
2. refl. įsileisti pasakoti, įsikalbėti: Kad įsipãsakojo išgėręs, tai tik spėk klausyt! Ds.
3. tr., intr. išpasakoti, papasakoti: Aš jau tiek neįpãsakoju, ką jis man blogo padarė Skr. Įpãsakojo, įskundė, i paėmė (suėmė) Pj.
4. tr. nusakyti, išaiškinti: Aš jai įpãsakojau kelią, tai ras Alk. Inpãsakot žmogu[i] negali [kelio] Kb. Neįpãsakojau [vaikams], i priskynė ne šio, ne to Krš. Įpasakojo, kaip ir kokiais tramvajais važiuoti Žem.
5. intr. įkalbėti, įteigti, įtikinti: Važiuosiu į turgų, kad teip įpasakojai, agurkų pirkti Šts. Ka pradeda pasakoti, i įpasako[ja] Slnt. Veltui jis stengiasi įpasakoti savo sąžinei, kad ne jis uždegęs sodybą I.Simon. Didelį jau neįbaidysi! – Įbaidysi, iš vaikų dienų ka būs įpãsakotas (įbaugintas, primokytas) Pkl.
6. intr. įsakyti: Man pačiai įpasakojo ničnieko neduoti jai valgyti Žem. Įpasakojusi šeimininkė daboti žąsis nuo balos, dar pridūrė Žem.
išpãsakoti tr.
1. Sut, K viską iki galo papasakoti: Išpãsakojau, ką tik žinojau J. Ana išteiks vis, t. y. išpãsakos J. Išpãsakojo gražiai [savo gyvenimą] Klvr. Vyriausis šinkorius išpasakojo savą sapną CII161. Prietelius išpasakoj antram savo širdį brš. Jis jai išpasakojo, kaip jis ten atklydo BsPIV189. Raganos duktė …, parėjus namo, išpasakojo tai, ką mačius, savo motinai VoK133. Laidotuvėms bengantis, išpasakojo visus gerus darbus mirusiojo M.Valanč.
| refl. tr., intr.: Paklaustas, ko liūdnas, išsipasakojo rš. Aš jam visa atviriausiai išsipasakojau kaip geriausiam draugui Š. Ji jau visiems išsipasakojo apie tavo meilumą ir gerumą Ašb.
2. nusakyti, paaiškinti: Išpasakoti, kaip reikia kokį darbą vesti I.
nupãsakoti tr., intr. papasakoti, išdėstyti: Nupasakok, kap ten buvo, viską kap ant delno Gs. Velnias smulkiai nupasakojo, kas jam buvo atsitikę LTR(Šlv). Taip baisiai nupasakojo, net šiurpas ima rš. Dėkui, taip gražiai nupasakojęs rš. Kaip nupãsakoja, ten visai kitaip dedas J. Aš tau šimtą kartų išaiškinau, nupasakojau, kaip labai yra sunku būti gailestinga seserim I.Simon. Aš jumi nupasakosiu viską nuosekliai apie Tamošių Driskių Tat.
| refl. tr., intr.: Nusipãsakoj[o] apie gyvenimą Šn. Tuo laiku užėjo moterys, kuriom jis nusipasakojo savo nelaimę LTR(An). Nusipasakojo Baltrus savo bėdas, tą sapną BsMtII43. Nueini pas ką, nusipãsakoji, tai ne tep širdį sopa Kč. O ji atsilsėjus nusipasakojo, ką padariusi Pč.
papãsakoti
1. tr., intr. K apsakyti kokį įvykį, atsitikimą: Ji grįžo sutemus ir viską papasakojo vyrui P.Cvir. Boreika smulkiau papasakojo apei savo darbą rš. Noriu šį vakarą papasakoti jums apei savo užtarytoją M.Valanč.
| refl. tr., intr.: Visą gyvenimą pasipãsakojau Krm. Dabar ir apie savo bėdas gali pasipasakoti J.Jabl. Ji pasipãsakojo sapnavusi keistą sapną NdŽ.
2. intr. pašnekėti, pakalbėti: Sakau, užeisiu pas jus papãsakot Vs.
| refl.: Sako, nakvok, paspãsakosim Lp.
pérpasakoti
1. tr., intr. Vlkv dar kartą, iš naujo tą patį papasakoti: Jonas vėl turėjo tą patį pérpasakotie Ds. Venskus senis kiek kartų liuob párpasakoti Kal. Ans tą atsitikimą kartkartėms párpasakodavo Lkv. Dar sykį jam perpasakojus, ką ir kaip turi daryti, atsisveikino V.Kudir. Trumpa istorija, nesunku ją perpasakoti rš. Tankiai pérpasakoju vaikams, kad negertų, nerūkytų, bet ar daug klauso?! Šts.
2. tr. savo žodžiais papasakoti, atpasakoti: Vertėjas per daug atsitolino nuo originalo ir tik perpasakojo, o ne vertė rš. Kartais regis, kad viskas aplink gyva, net ir rugeliai kažką sako. O ką, – žodžiais neperpasakosi, tik širdis jaučia rš. Čia perpasakoju tik žodžius labai gerbtino lietuvio advokato Vaižg.
3. intr. NdŽ kurį laiką pasakoti.
prasipãsakoti įsileisti pasakoti, įsipasakoti: Kartais kai prasipãsakoja, tai net subaru Ad.
pripãsakoti
1. tr., intr. Rdn daug papasakoti, prikalbėti: Jisai man visokių dalykų pripasakójo Glv. Apie jį galėtum daug pripãsakoti NdŽ. Pripasakojai, kad nei jaučio skūroj netilptų LTR. Aš kad mokėčia, būčia kaži kiek pripãsakojus Klvr.
| refl. tr.: Daug ji man prisiskundė, prisipasakojo rš.
2. intr. NdŽ įsakyti, įspėti: Sesuo, išleisdama vaikus, pripãsakojo anims, kad neitų tolie į mišką Als.
supãsakoti
1. tr. viską papasakoti, išsakyti, išpasakoti: Visko ir nesupãsakosi, ką mačiau girdėjau Klvr. Ar viską supãsakosi?! Alk. Negaliu supãsakot Prn. Nueinu – jau apie mane supãsakota, suskųsta Gs. Aš nieko gero nesutavaliosiu (neprisiminsiu, nesuregsiu) supãsakot Krn.
2. intr. aiškiai, trumpai, įsakmiai pasakyti, nurodyti: Ana supãsakojo supãsakojo, i kvit KlvrŽ.
3. refl. susikalbėti, susitarti: Susipasakoja su jais Lp. Pas Jonienę tai ji nesuspãsakoja – toj skujinę in kaktą ir… Lp.
užpãsakoti
1. intr., tr. papasakoti, pripasakoti: Reik tau tokio žmogaus, ka daug užpãsakotų Grd. Ką čia daba užpãsakot? Vl. Jis tau užpãsakojo, o tu i klausai Jrb.
2. refl. užsikalbėti, užsišnekėti: Bet aš čia užsipasakojau ir nematau, kad metas namo V.Krėv. Atsigulėm an pabalio ir užsipãsakojom Lp. Vienąsyk užsipãsakojom su tuoj žmogum Drsk. Užsipãsakojom ir nei nepamatėm, kad arklių nėr Lp.
3. tr. pranešinėti: Užpãsakoti reik kalėdninkus, jei nori, kad priimtų kalėdojant Šts. Ejau, kalėdninkus užpasakodamas Šts.