pardúoti, -da, par̃davė (par̃devė) tr.
1. perleisti už tam tikrą atlyginimą: Parduomi K. Sviesto reiks nuvežt pardúotie Alks. Matai, koks pirkė[ja]s: pardúok pigiai, dar rasit ir pabučiuok Plng. Nei sūrių neša pardúot, nei varškės, tai kur anas dės Ob. Eik, parduok vis, ką turi Ch1Mr10,21. Žemaitės darbų knygelių ir viso jų rinkinio parduodamąją kainą padės pats leidėjas J.Jabl. Parmiduok šiądien pirmgimdystę tavo Ch11Moz25,31.
^ Kas parduoda, tas ir kainą pasako A.Vien. Tas vyras supranta kalbą, jo lengvai neparduosi (neapgausi, nesuviliosi) Jnš.
parduotinai̇̃ Man namai užrašyti parduotinai̇̃ (aš juos galiu parduoti) Alk.
ǁ kuriam laikui atiduoti už atlyginimą: Proletariatas neturi gamybos priemonių ir parduoda savo darbo jėgą rš.
2. prk. išdavikiškai perleisti, išduoti: O Lietuva! Kieksyk parduota ir išmainyta tu buvai S.Nėr.
◊ kai̇̃p žẽmę pardãvęs labai nusiminęs: Ulioja kai̇̃p žẽmę pardãvęs Trgn.
apipardúoti
1. tr. Š dalį parduoti.
| refl. tr.: Apsipardãvus viską Btr.
2. refl. turėti nuostolio, apsirikti parduodant: Mes su tuo arkliu smarkiai apsipar̃davėm Slm.
išpardúoti tr. viską parduoti: O tų gyvulių tegu juos velnias! Reik išpardúot, ir viskas Šmk. Rygoj išpardúodavo linus Dglš. Išpar̃devė visus biliotus – ta svietelio buvimas! Krš. Tėveli mano, brangusis mano, tu išparduok margus veršelius ir išvaduok mane šį vakarėlį! LTsI377.
| refl. tr.: Jie išsipar̃davė daiktus Vdžg. Išsipar̃davė lovas, stalus, obelaites išsikasė, viską išardė ir išvažiavo Jrb.
paišpardúoti žr. išparduoti: Prieš vainą paišpar̃davė ponai visas girias Pst.
pérparduoti tr. pirkus vėl parduoti: Supirkinėjo ir perparduodavo kailius rš.

×razpardúoti (hibr.) tr. Zr išpardavinėti.
užpardúoti tr.
1. sutarus parduoti, paimti iš pirkėjo rankpinigius: Ažpar̃daviau kumelioką, ale kažno ar neatsimes – sako, kad per brangu Dbk.
2. parduoti: Liepė jį užparduot, ir moterį jo, ir vaikus, ir vis, ką turėjo, kad tikt užmokėtų (skolą) Ch1Mt18,25.