niùginti, -ina, -ino tr.
1. judinti, krutinti: Vyrai akmenį niùgina Ds. Neniùgink lentos, da iškris Trgn. Tol niùgino kiauliotė kašiką, kol apvertė Trgn.
ǁ refl. judėti, krutėti: Jis mąstė, nerimo, niuginosi lovoje, ir jo neėmė miegas sp. Pažindytą vaiką palik ramybėj, kiteip pradės niùgintis, neužmigs Ut.
2. raginti (ppr. baksnojant): Niùgink savo senį, kad namo eitų Ktk. Kad jų neniùgintum in darbą, nėr žinios, kada anys patys prisruoštų Trgn. Rambus baisiai: niuginsi, niuginsi, net ranką insopsta Sdk. Arklį niùginau i niùginau, tai led privažiavau Dkšt.
3. kelti, žadinti (ppr. judinant): Kam tu jį niùgini, temiegy! Trgn. Tėvai, eik niùgint piemenio, jau čėsas gint galvijai Ds.
4. judinantis kasyti: Ana utėlių užgraužta: tik niùgina ir niùgina pečius Švnč.
| refl.: Kogi čia niùginies kai blusų apipultas! Trgn. Niùginas, lyg utėlių apstotas Vj.
5. refl. kamuotis, tampytis: Niùginsies niùginsies miškan nuvažiavęs ir nieko nepadarai Kkl.
išniùginti tr.
1. išjudinti: Be kuolo tokio akmenio iš vietos neišniùginsi Trgn. Jau tik tik arklys vežimą išniùgino Trgn. Šitą akmenį tik keli žmonės gali išniùgint iš vietos, o ne vienas Ds.
2. išraginti: Dėlto po truputį jį ir išniùgino važiuot Amerikon Ut.
ǁ refl. išsijudinti, išsirengti: Neišsiniùgins da anas teip greit Skdt. Tai tinginiai – anys niekur iš pirkios neišsiniùgina Trgn.
paniùginti tr.
1. pajudinti: Ažu sąsparos paniùgink, tai ir dreba siena Trgn. Paniùginau pečiu duris, ir atsdarė Trgn. Paniùgink, Jonai, dalbą, aš pažiūrėsiu, ar juda Ds.
2. paraginti: Paniùgink arklius, kad lig vakaro dirvą apartum Ktk.
priniùginti tr.
1. Užp prikelti, prižadinti judinant: Niekaip nepriniùginau iš miego vakarienės valgyt Ds. Miega kai ažumuštas – tik tik aš jį priniùginau Trgn.
| refl.: Ar tu gi prisniùginsi kada, miegali! Trgn.
2. prikrauti, prikimšti: O-o, kad priniùgino pilną puodą sviesto! Sv. Priniùginom vežimą kietai Trgn.
suniùginti tr.
1. pajudinti: Iš ažupakalio suniùginkit korus – maž kaip tada išveš Trgn.
2. paraginti: Da ir pasbėgi arklys, kai jį suniùgini Trgn.
užniùginti
1. tr. užvežti, užtempti: Kažno, ar užniùgins arklys kalnan vežimą Trgn.
2. refl. tr. judinant į šalis pasikelti, užsitraukti: Užsiniùgins užsiniùgins kelnes, ir vėl smūksta Trgn.