meti̇̀mas sm. (2), meti̇̀mos refl. ind. (ž.)
1. SD31,331, R407 → mesti 1: Patiko mano meti̇̀mas? NdŽ. Tai metimužėlis! Jrk103. Stiprios varžovės susirinko ieties metimo sektoriuje sp. O jis atsitraukė nuog jų kaip akminio metimą BPI365.
2. → mesti 3: Kas meti̇̀mas [meškerės], tai lydeka – pridėjau pilną valties galą Kn. Alacho sprendimu, iš pirmo metimo sugavau vieną žuvį ir ją tau atiduodu J.Balč.
| Meti̇̀mų (rinkimų) diena Dr.
3. → mesti 4: Meti̇̀mas [šieno] iš vežimo labiau vargina, kaip meti̇̀mas vežiman Sb.
4. → mesti 6: Pinigų meti̇̀mas jaunajai NdŽ.
5. → mesti 12: Iš dantų meti̇̀mo arklys paliko papūrusio plauko (šeško plauko) Ggr. Plunksnų metimo čėsas KII50.
6. → mesti 15: Kad, nutraukus audeklo metimą, imsi valgyti, – suvalgysi ataudus (priet.) LTR(Rm). Dvylikos sienų tai ir meti̇̀mas trunka Lš.
7. Vv audeklo apmatai: Meti̇̀mas linų, o šilkais atausta Srd. Šiemet noriu suaust tris metimùs ir an vieno suverpt Krok. Ir turi drabužį tą sudeginti arba metimą, arba ataudus CII955.
8. sėjamo lauko juosta nuo vienos nubiržytos linijos iki kitos, biržė: Šito vyro didelis, platus meti̇̀mas Trg.
9. → mesti 17: Meti̇̀mas metimù nelygus: vienas kavolis drūtai suvirina, kitas tik bet Trgn.
10. → mesti 20: Par ilgą meti̇̀mą ir pasigėrė gatavai Šts.
11. → mesti 21: Aną suėmė už ausies meti̇̀mą vokyčiuo Šts.
12. refl. → mesti 29: Žuvis, kiaušiai, dešra, vėdarai, dūmuose rūkytoji meisa nuog parsistovėjimo ir metimos pūti savėje nuodus įgauna IM1878,25.
13. refl. → mesti 32: Ale pasiutęs tų voratinklių meti̇̀mos! Vkš.
14. vėmimas: Pamilusis skanumus valgio, lig metimo valgo brš.
◊ akiẽs meti̇̀mas žvilgtelėjimas, žvilgsnis, pažvelgimas: Iš pirmo akies metimo Pfulis pasirodė kunigaikščiui Andriui tarytum pažįstamas rš. Sustojęs vaikinukas vienu metimu akies apžvelgė arklius V.Kudir.
bùrtų meti̇̀mas I tam tikrais ženklais būrimas, kam kas turi tekti ar kas ką turi daryti.
kaulẽlių meti̇̀mas; SD108 žaidimas kauleliais.
kõrtų (kartų̃) meti̇̀mas būrimas kortomis: Ką čia tikėsi į tą kartų̃ meti̇̀mą Jdr.
už akių̃ meti̇̀mas KII332 priekaištas.
antmeti̇̀mas sm. (2); M.Valanč → antmesti 7.
apmeti̇̀mas sm. (2)
1. N → apmesti 1.
2. → apmesti 5: Apmeti̇̀mas daug atėmė laiko, o jau būtau senai audus Al.
3. refl. → apmesti 13: Netikėk juo: tai ne teisybė, o tik apsimeti̇̀mas Up. Mun toks ano apsimetimas dikčiai nepatinka Vvr. Tik jo apsimetimas negyvo (tik jo negyvo apsimetimas) lokį iš čion nuvarė J.Jabl.
atmeti̇̀mas sm. (2)
1. Sut → atmesti 2.
2. SD406, KI33 → atmesti 8: Jokie samprotavimai negali išteisinti atmetimo tiesos J.Jabl.
3. → atmesti 10: Tau šito vyro atmeti̇̀mas į gerą neišeis Rdm. Ko pirma verkt ir gailėt? … Ar atmetimą nuog Dievo argu prakeikimą jo? DP11.
4. → atmesti 11: Laukininkų draugystė sutarė prociavotis apie atmetimą šventos dienos darbo dvaruose ir tųjų kumetiškėse LC1883,27.
5. refl. → atmesti 12: Jie nori atkeršyti už atsimetimą nuo jų sp. Kur nėra vienybės, ten nei šnekėti negalima apie atsimetimą A1884,64.
6. žr. atmesti 13: Pasirašei sutartį ir mokėsi, niekas tavo atsimeti̇̀mo nežiūrės Ds.
7. refl. netesėjimo pabauda: Kas suderėjęs paskui nebenori pirkti, tas gauna atsimeti̇̀mo užmokėti Š. Ar reiks man užmokėti du šimtus rublių atsimetimo? J.Balč.
8. M → atmesti 17.
9. atimties veiksmas: Suskaitau aš gerai, neapgaus, tik su atmetimù mun blogiau Krš.
10. refl. J → atmesti 19.
11. nepilna užuogana, padaryta ariant į vieną pusę, atmetinys: Tik suarsiu atmeti̇̀mą ir eisiu namo Arm. Tę žuoganų aukštų neark. Jei kap, tai atmetimuosna! Vlk.
įmeti̇̀mas sm. (2)
1. M, Sut → įmesti 1: Niekingiausia mirtis senobės prūsams buvusi įmetimas vandenin rš. Sekmąją nu įmetimo dieną atejo pri levų duobės Cyrus karalius ir atrado Danielių tebgyvą M.Valanč.
2. → įmesti 3: Iš antro įmetimo [meškerės, blizgės] vieną žuvį pagavo kap šaudyklę Gs.
3. → įmesti 6: Juozapo įmetimas kalėjiman buvo sunki bausmė brš.
4. refl. → įmesti 9: Karščio insimeti̇̀mas yr, tai ir negyja žaizdos Trgn.
išmeti̇̀mas sm. (2)
1. K → išmesti 1: Grūdai patenka į būgno vidų, maišomi ir slenka į išmetimo angą rš.
2. SD277 → išmesti 3.
| refl.: Supelėjęs, suplėkęs pašaras, nenuplauti šakniavaisiai gali sukelti susirgimus ir priešlaikinį paršiavimąsi arba išsimetimą rš. Po to išsimeti̇̀mo kumelė nebišsitaisė Užv.
3. → išmesti 6: Išmetimas iš vyresnybės I. Išmetimas iš draugysčių R52.
4. kas išmetama, išmata: Tapome kaipo išmetimai svieto Bt1PvK4,13.
5. → išmesti 27: Aš netikiu išmetimù Pvn.
6. Jrb, Krtv žr. išmestinė 1: Kur vagos arime esti sumestos – ten sumetimas, o kur į abi puses išverstos ir pasidaro tuščias arime takas – ten išmetimas Ss. Daryk išmetimùs ten, kur sumetimas buvo, kad išsilygintų dirva Šk. Kaip art dirvą, ar ant išmeti̇̀mo? Lkm. Ardamas nedaryk gilaus išmeti̇̀mo – gali paskiau neužsilygint Trgn. Koks artojas, kad nemoka išvaryt tiesaus išmeti̇̀mo Auk. Išmeti̇̀mai buvo pilni vandens Rs.
◊ išmeti̇̀mas ant akių̃ padarymas priekaišto: Bara jį smarkiai, su išmetimu ant akių visokios neviežlyvystės Ch1Moz31(turinys).
numeti̇̀mas sm. (2)
1. SD459, KI35 → numesti 2.
2. → numesti 10: Po kiaušo numetimo vėžiai taip minkšti, kaip sviestas rš.
pameti̇̀mas sm. (2)
1. → pamesti 1: Jis labai susirūpino dėl rakto pametimo rš.
2. R368, Sut → pamesti 3: Pametimas pilietybės aiškiai išdėstytas rš. Anys žino juos didžiai nusiminusius ir dėlei pametimo savo pono bijančius bei drebančius BPII28.
3. → pamesti 5: Išprašyk pametimą marnasčių svietiškų brš.
4. → pamesti 6: Mano vyras Amerikon išvažiavo geruoju, ne pametimu Vaižg.
| refl.: Pasimetimai ar šiaip palaidas gyvenimas jiems visai negirdėtas daiktas J.Balč.
5. refl. → pamesti 16: Tam tikrą pasimetimą, blaškymosi periodą patyrė beveik visi jo bendradarbiai rš.
6. SD278 → pamesti 17.
7. SD263 → pamesti 18.
pérmetimas sm. (1)
1. → permesti 1: Grunto permetimas per pakopas rš.
2. → permesti 5: Čia gali būti kariuomenės permetimas, o ne pasitraukimas rš.
3. refl. rš → permesti 8.
4. refl. → permesti 20: Medžio sukimos (persimetimas) bedžiūnant yra svarbi yda rš. Traktorių variklių blokų persimetimas rš.
| Koks bus smūgis tas persimetimas jai jaunystės dienose Skr. Gimė tai sveika, tik augant persimetimas (stuburo iškrypimas) pasmatė Trgn.
prameti̇̀mas sm. (2)
1. → pramesti 1: Vis tiek tu prakiši – mano tik vienas prametimas, tavo trys (žaidžiant) Vb.
2. → pramesti 7: Tai buvo mūsų didelis prameti̇̀mas, kam mes pasiskolinom iš banko pinigus: iš kur dabar juos atiduosi žmogus Brt.
3. refl. M → pramesti 13.
4. → pramesti 17: Nes jo įsčioje buo išrinkti pirm prametimo fundamento to pasaulio DP454.
5. Lp, Krd viralo uždaras, prametalas: Jau aš prasgyvenau: ir pieno turiu, ir sviesto, ir prameti̇̀mo turiu Kb. Jau kelintas čėsas, kap mes be prameti̇̀mo valgom Lš.
primeti̇̀mas sm. (2)
1. M → primesti 1.
2. KII315 → primesti 3.
3. → primesti 7: Kokio primeti̇̀mo benori, kiek pačiai bereik? Užv.
4. → primesti 8: Protestuojame prieš antiliaudiško teroristinio režimo primetimą sp.
5. refl. → primesti 19: Kap rados kojoj kokis prismeti̇̀mas, tai puvo puvo Rod. Geron priežiūron šitokio prismeti̇̀mo (pūliavimo) tikrai būt nebuvę Lš. Bus odoj kūno ugnies prisimetimas Ch3Moz13,24.
6. refl. → primesti 20: Motule, man šiandie nesisveikia. – Tai tavo prismeti̇̀mas, dukrele: nemoki darbelių daryt, tai tau ir nesisveikia Prng. Meilėj daug prisimetimo rš.
7. KII327 → primesti 21.
sumeti̇̀mas sm. (2)
1. N → sumesti 2.
2. SD338 → sumesti 4.
| refl. Sut: Idant ne tuo laiku, kad ateisiu, susmetimai darytųs GN1PvK16,2.
3. suimta, įlenkta drabužio vieta: Ar [kelnių] sumeti̇̀mą išardyt? Ėr. Antajuosčio sumeti̇̀mas man net nugarą nugraužė Lš.
4. klostė: Viskas siūta paprasčiausiu būdu, kad tik mažiau siūlių, mažiau sumetimų, mažiau medžiagos reiktų suvartoti Vaižg.
5. dvi vagos, suverstos viena prieš kitą pradedant arti: Kur pernai arta sumetimù, te šiemet ark išmestine Dbk. Reiks art iš vidurio dirvos an sumeti̇̀mo, tai nebus vidury vagos – išmestinės Ds. Padarysiu sumetimą, ir ark Lp. Sumeti̇̀man suarta OG180. Ar mokėsi sumėtyti sumetimùs? Br. Daugiau daryk sumeti̇̀mų – per plačios lysės Pgr. Nedaryk plataus sumeti̇̀mo – lieka daug žemės nesujudinta Ukm. Šlapiose vietose sėk bulves į sumetimus, kad neišpūtų Skdv.
6. užuogana: Vieną sumetimą pasėti tep, o kitą aparti Rmš. Iki pusryčių suariau porą sumeti̇̀mų Up. Žąsys visą galą sumeti̇̀mo avižų išteriojo Krok. Kap arsim: ar į sumetimùs, ar į lyses? Ig. Žemas laukas visada geriau suart mažais sumetimais, tada nereikia ir vagot Šš.
7. Švnč suverstas iš abiejų pusių pradalgys, sumuštinis: Sumeti̇̀mai neiškratyti neišdžius Knv.
8. refl. Sut, Krš susiėjimas, pobūvis: Nėr susimetimo be šnapšės virimo Šts.
9. refl. stuburo iškrypimas: Vely būt mirus: su susmetimu jai vis tiek ne gyvenimas Trgn.
10. refl. → sumesti 17: Susimetimas ing kruopus, susitraukimas I.
11. refl. → sumesti 18: Galia išbraukyti bobos tą susimeti̇̀mą Krš.
12. refl. → sumesti 23: Tai bobai žarnų susimeti̇̀mas (tokia liga) buvo Slm.
13. refl. → sumesti 26: Reik susimeti̇̀mo, kad nesusitęstų daržų nuėmimas Šts. Šiandieną turėjau didelį susimeti̇̀mą, kol aplankiau 15 Vilniaus bažnyčių Plt.
14. refl. sambrūzdis, sąjūdis: Susimeti̇̀mas buvo didelis, kad bėgo Šts.
15. → sumesti 28: Kas anų sumeti̇̀mas, kaip pamaluoti! KlvrŽ. Ir nebeturėk tu man, žmogau, sumetimo: lįsk, kišk nagus, kur nereikia Grž. Jis neturi tiek sumetimo J.Jabl.
16. apskaičiavimas, samprotavimas: Liko, mūsų sumetimais, penkiolika varstų rš. Žemaičių sumetimu, buvo aišku senį Vydmantą dukteriai turint antra tiek gyvais pinigais Vaižg.
17. ppr. pl. priežastis, motyvas: Jis turi savo sumetimùs BŽ486. Kai kurie paralelizmai panaudoti ir stilistiniais sumetimais rš. Gali jis keršto sumetimais pripasakoti nebūtų dalykų! T.Tilv.
užmeti̇̀mas sm. (2)
1. N, I → užmesti 1.
2. → užmesti 3: Ona grėbia, akimis vesdama kiekvieną grėblio užmetimą rš.
3. siūlo uždėjimas ant vąšelio ar virbalo mezgant: Į kiekvieną pagrindinės pynelės kilpą neriami žemi stulpeliai be užmetimo rš.
4. → užmesti 8: Šitos žuvys vienu tinklo užmetimù ištrauktos Lš. Meškerės užmetimai turi būti daromi botago smūgio judesiu rš.
5. → užmesti 16: Dėl šito užmeti̇̀mo kaip nebuvo kirvio, teip nėr Trgn.
6. Q49 → užmesti 21.
ǁ apleidimas: Griešija, kurie po smerčio savo tėvų brolius ir seseris, labiau mažus, krividija, užmetime anus laiko, užauginimo neduoda brš.
7. → užmesti 22: Nu užmeti̇̀mo penėti šešius maišus miežių sušersi – turėsi paršus ne ant juoko Krš.
8. refl. Pc → užmesti 31: Ką tik jo toks užsimeti̇̀mas, o važiuot tai te nėra reikalo Sb.
9. refl. užsipuolimas: Iš kurgi ėmėsi tas rėksmas ir dėl ko tas užsimetimas ant mūsų? A1884,394.
×10. M → užmesti 32: Trumpai atsakiau į tavo užmetimus rš. Neišsitark ko nors – ten tau darys visokių užmeti̇̀mų Kair. Koks čia užmeti̇̀mas, jei pasakė, kad gal tu paėmei? Kair.
◊ akiẽs (akių̃) užmeti̇̀mas pažvelgimas, žvilgtelėjimas: Vienu akies užmetimu pažinau Kazimierą rš. Pirmu akių užmetimu, jiedu dirba priešingą darbą: ką vienas pagadina, antras neva pataiso Vaižg. Aštrus akiẽs užmeti̇̀mas KII148.