mel̃sti, mel̃džia, mel̃dė
1. tr., intr. R, K, J labai prašyti: Ir gaspadorių namo labai jis skubintis mel̃dė K.Donel. Jeigu esi girios paukštis, meldžiam lėkt į girią LTR(Plv). Vakaras netoli, leidžias saulelė, meldžiu, lydėkit mane, broleliai JV182. Meldžiu, atverkie vario vartelius KlvD47. Idant jį būtų kas klausęs, kas jam paskyrė tą urėdą …, ką būtų jisai, meldžiu, atsakęs? DP204. Meldžiuot (meldžiu tave), sakyk man, kuriame tavo didę sylą santį CII1014. Meldžiuotes R, MŽ, [K]. Juozapai, pamažu, meldžiute, pamažu SGI60. Prašiau, meldžiau tėvužėlio, kad mane atlankytų JD1261. Lalauninkai meldžia poną auksinėlį į delmoną KlvD3. Meldžiu jus, broliai mieliausieji …, idant patys ant savęs sumiltumbitės DP11–12. Pagalbos meldžiu SD425. Šiuodu vaiku mano verkdamu meld pienelio M.Valanč. Verkia meldžia mergužėlė rūtų vainikėlio LTR(Alv). Juodu meldė, kad ji jiemdviem ką norįs valgyt duotų BsPI45.
melstinai̇̃ adv.: Jis atsimena, kad jo tėvą tuokart melstinai išmeldė vykti drauge, – jokiu būdu jis nenorėjo I.Simon.
| refl. R: Meldės, prašės jauni sveteliai naktelę parnakvoti JV1017. Lapė jo mel̃dės, kad pačėdytų, nės ji žinanti nors žuvies parūpint Jrk38. Ana meldės pri Būtnoriaus to arklio Vgr. Regėjom tūžbą jo dūšės, kada jis mūsump meldėsi, o mes jo nenorėjom išklausyti BB1Moz42,21.
ǁ intr. prašyti išmaldos: Aklas nekuris sėdėjo šalip kelio melsdamas Ev.
2. tr. kviesti, prašyti kur: Moko ir padvarnyką, kokius pareitisi ing svečius melsti BPII205. Nemelstieji svečiai LC1888,28.
3. tr., intr. DP177 prašyti ko maldomis, maldauti (Dievą, šventuosius): Jei sugriešijai, melsk atleidimo brš. Aš melsčiau Dievą per visą dieną, kad būt miglots rytelis KlvD51. Meldiegu tu šventuosius? VoK21. Tu maloningas meldžiantiemus brš. Melskite, o imsite, ieškokite, o rasite SPI379.
| refl.: Vienai vieno melskis daikto – meilės, tiktai meilės A.Baran. Šiteipo visokių daiktų nuog Dievo reik melstisi BPII106.
4. tr., intr. kreiptis maldomis į Dievą, šventuosius, kalbėti maldas: Mes nèmeldam Marijos (nesimeldžiame Marijai) Krg. Visi meldž jai, keliais klaupę Mž176. Melsdami nebūkite daug kalbančiais BtMt6,7. Aš meldžiu kasdien už tave I.Simon. [Velnias] darosi dievu ir noris, kaip kada Dievas būtų meldžiams BPII436.
| refl. tr., intr. SD154: Mel̃sias, kalbės poterius pri duonos abrakelio Vgr. Jei nori, tai meldies (melskis) namie Dsn. Bažnyčio[je] vieni mel̃das, kiti žiopso Krtn. Nė melstis niekas gerai neišmokė mažo Rauluko J.Bil. Kas … piktžodžiavo …, tegi meldis nobažnai DP575. Rytui išaušus, nueina slūgos bažnyčion, ogi jų abiejų esama gyvų ir mel̃džiamas draug BM18–19. Su meldžiančiuos (meldžiančiuosiu, meldžiančiu) nereik juokų daryti J.Jabl. Bažnyčioje, būdavo, meldusios kiek nesimeldusios – vis žiūri ton pusėn, kame Karklynas klūpoja Blv. Meldusys reik ir pasivalgyti Kv. Meldiesigu tu kitiemus šventiemus? VoK21. Anys savo padarė veršį nulietą ir ano meldėsi BB2Moz32,8. Tie mel̃džias saulės KII291. Tu meldies Dievop, Viešpatiesp tavo BPI276. Pagonys meldėsi saulę, mėnų, žvaizdes BPII100. Surinkimas … meldėsi už jį Dievą VlnE155. Melskitės Dievui už mane, idant jis varles nug manęs … atimtų BB2Moz8,8.
^ Už bagotą ir kunigai meldžias, už biedną ir ubagai tingi LTR(Mrc).
5. tr. giedamai skaityti (maldą): Kunigas, įėjęs į gryčią, pradėjo maldas melsti Pš. Ji meldė maldas ir vedė giesmes pirmu balsu rš. Susiedel, melsk tamsta už muni maldą, kai prieis muno eilė – aš dar galiu natos nepatropyti Vkš. Ka motriška melda, vyrai atliepa KlvrŽ. Kalnus melda Šts.
atmel̃sti, atmel̃džia, àtmeldė
1. tr. N išprašyti atleidimą, atsiprašyti, permaldauti: Ne vienas žmogus mane [kerštaujantį] neatmels CI3. Atmeldė savo dangišką tėvą, kad nekoravotų brš.
| refl. tr., intr.: Vaikas motynos atsimeldė prš. Keliuose pasiklaupęs atsimeldė, persiprašė B. Aš atsimeldžiù nuo pono Dievo savo kaltes K.
2. tr. BŽ335 maldomis atsiteisti, atsilyginti: Kunigėlis visus mano nusidėjimus atmels rš.
^ Geriau į griekus, negu į vargus: griekus atmelsi, iš vargų negreit išbrisi KrvP(Mlt).
| refl.: Reikia atsimel̃sti už visus tuos daiktus Ėr.
3. refl. maldomis ko išvengti, nuo ko išsigelbėti: Nuo smerties neatsimels BaPs48,8. Tas antrą smertį neregės, nuo to jis atsimelsis brš.
4. refl. Š gana prisimelsti: Ištupėjai perdien bažnyčioj ir da neatsi̇̀meldei Ds. Negana galėjo atsimelst ir atsigiedot Ns1845,1.
5. tr. K išprašyti, išmaldauti atgal: Kartą pažyčiojau išeiginius kailinius, ėmė ir pasisavino – dabar nė melste nebeatmel̃su Vkš.
6. išprašyti maldomis, išmaldauti: Meldas žmonys [sausros metu], neatmelda – nėr lytaus Skdv.
7. refl. MŽ219, N išsiprašyti kur.
8. tr. atsidėkojant pasikviesti tą, kuris buvo kvietęsis: Moko ir padvarnyką, kokius pareitisi ing svečius melsti: ne bagotus, kurie vėl gal atmelsti …, bet ubagus pavargusius BPII205.
9. tr. giedamai atskaityti (maldą): Atmeldė maldą lauko pusėje, nejo į koplyčią Šts.
10. refl. Užv atitarti giedantiems: Vyrai aplinkuo ir ant grabo sėdo. Į antrą vežimą motriškos – atsimelsti Žem.
įmel̃sti, įmel̃džia, į̇̃meldė
1. tr. įprašyti ką padaryti: Įmeldė, kad jis bernardinams bažnyčią su klioštoriu padirbintum M.Valanč. Įmeldžiau, paliko numie Šts.
| refl.: Jis svečių įsimeldė, kad jam pavelytų nors porą šokių pašpieliuot BsPI76.
2. tr. įprašyti priimti: Aš į̇̃meldžiau vos ne vos gyvolį į šėrybas J. Įmeldžiu savo kūdikį pri brolio N.
| refl. K: Jis pas mane įsimeldė į nakvynę BsPI57.
3. refl. įsitraukti į maldas: Kaip įsimeldė bažnyčioje, vos besulaukiau išeinant rš.
4. intr. J, Š mokėti melsti.
išmel̃sti, išmel̃džia, i̇̀šmeldė
1. tr., intr. SD383, K išprašyti: Motutė išmeldė tetušį, kad važiuotų prie daktaro Žem. Ìšmeldžiau tą daiktą nuo (iš) jojo J. Ìšmeldė atėjęs paskutinį kirvį Al. Tas … veikiai nu kiekvieno ko tikt norįs galėjo išmelsti M.Valanč. Prigulęs apie tatai prašo, tačiau nieko neišmeldžia MT267. Aniotė neišmeldžiamà Mlt. Keikdamas iškeikė, melsdamas išmeldė N.
| refl. tr., intr. K: Tai matydamas išsi̇̀meldėsi įvelyjimą an kelių dienų namo grįžt Jrk123. Aš dar norėčiau išsimelst su šiais švilpukais pasišvilpyt BsPI47. Nežinoj[o] [, kad turite] – būt išsimel̃dęs Krok. Išsimeldė, idant jiems nekalbėtų Sut.
ǁ tr. gauti, išprašyti elgetaujant: Ižmelst palangėmis SD422.
2. tr., intr. išprašyti maldomis: Ašai išmelsiu dangaus Dievulio, kad man nukristų šviesi žvaigždelė (d.) Šln. Syla meilės neįgysi, kerštu Dievo neišmelsi LTR(Vl). Tie išmeldžia sau sūnaus nu Viešpaties Dievo M.Valanč.
| refl. tr., intr.: Išsi̇̀meldžiau – išleidė iš kalėjimo Ėr. Tu turi iš Dievo išsimelstis, kad jis tą (meilę) tavyje uždegtų brš.
ǁ tr. pasimelsti už ką: Taip, greičiausia jis primena jai, kad reikia duoti jį bažnyčioj išmelsti. Taigi jis jau tikrai nebegyvas I.Simon.
3. tr. maldomis ką iš kur išvesti, pašalinti:
^ Bagotą iš peklos išmeldžia ir dangun varu įstumia KrvP(Lp).
4. refl. užtektinai pasimelsti: Vyresnieji išsimeldę miegoti sukrito; jaunesnieji pargrįžę viešėti išbėgo Vaižg.
numel̃sti, numel̃džia, nùmeldė tr. maldomis išprašyti, išmelsti: Kožnas turite tol ant savo kelių ir veido gulėti …, kol vieną ar kelis iš pagonų ant išganymo numeldę būsit Ns1860,1.
pamel̃sti, pamel̃džia, pàmeldė
1. tr., intr. paprašyti: Paraginusi svečius, pameldusi kąsti, atgal bėga į kamarą Žem. Aš iš tavęs pameldžiù duonos KI243. Jis tai darė, kelis kartus pàmelstas KII52. Pamelsk, idant tavo prietelius parspėtų už kožną supykimą P.
2. tr. pakviesti, paprašyti kur: Didę padarė večerę ir daug žmonių ant tos pameldė BPII207.
3. refl. K, J sukalbėti maldas: Biškį atsipūtusys ir pasimeldusys, apent iškumbrino į pajūrio pusę M.Valanč. Pasimelsk ir už mane Ėr. Pasimeldžiu Dievo R68.
4. tr. balsu sukalbėti, paskaityti (maldą): Visi parsiklaupė apie stalą, ir Jurgis širdingą maldą pameldė prš.
pérmelsti tr.
1. atsiprašyti: Pérmeldžiu, kaimynai, ale pasiklausyk, ką pasakysiu! Grž. Juozukas pabučiavo ranką tėvelio savo, permeldė Dievą, ir nuog tos valandėlės nustojo jam širdį skaudėtie Tat.
2. K permaldauti, išprašyti: Jį permeldžiau, kad pasiliktų V.Kudir. O permelsk mums mieliausįjį tavo sūnų brš.
| refl.: Jis neduodas pérsimelsti KII8.
3. refl. per daug melstis: Tiek daug švenčių, gali pérsimelsti Vlk.
4. refl. tr. sukalbėti, persiskaityti (maldas): Maldas pérsimelsti KI313.
primel̃sti, primel̃džia, pri̇̀meldė
1. tr., intr. priprašyti: Jau žodžių neištenku aš jums primelsti (prisišaukti) V.Kudir.
| refl.: Prie ano tik prisimel̃sties reik, ir gausi šimtą rublių Dov. Bene prisimelsiam pri mašinoriaus, ir mums bene iškuls Šts.
2. refl. į valias pasimelsti: Nesibijok, per viršų neprisimelsi Blv.
sumel̃sti, sumel̃džia, sùmeldė tr. sukviesti, suprašyti: Visus sùmeldžiau pas save, t. y. suprašiau J.
| refl. N.
užmel̃sti, užmel̃džia, ùžmeldė
1. tr., intr. Q594, N melstis už ką: Už ką užmel̃sti KI4. Aš užmeldžiau, kad jis nebšnekėtum blogai J.
ǁ užtarti maldomis: Šventieji savo geradėjus pas Dievą užmeldž MšK. Užmelsk Dievą už mus brš.
2. tr. maldomis uždirbti, įsigyti, atsilyginti: Ubagas daugiau užmelstum, par bažninčias eidamas Jdr. Klebono užmelstus daiktus išvogė Trk.
| refl.: Už ką tau du? (palaikus dalijant). Benc tu mokėsi užsimelsti? Žem.
3. refl. tr. maldomis išprašyti, išmelsti: Užsimeldė bausmę – jam dovenojo Šts.