1 lèpti, lem̃pa (lẽpsta K; Kos47), lẽpo intr.
1. Kv darytis lepiam, išpaikusiam: Lem̃pa žmogus iš gėrių, t. y. daros lepnus, valgį bargavoja J. Rods darbelio jūsų ponaičių lẽpusi nosis baidos ir vis poniškai užkumpusi juokias K.Donel. Nieko nedirbdamas žmogus greit lem̃pa Kp. Buvo daugel sviete turtingiausių žemių, turtais lepo, turtais gaišo A.Baran.
2. vysti: Tabako lapai nuo saulės lem̃pa Skr.
1 aplèpti intr.
1. Sn aplėpti, nulinkti: Kiaulių ausys aplem̃pa Lš.
2. nuvysti: Paliekit rasodą, jau aplẽpus visa Lš.
3. ištižti, susmukti, suglebti: Piemuo nuo šilimos visai aplẽpo, niekam nebetinka Kp. Vyrai, neaplèpkit! Sn.
4. prk. pasidaryti ne tokiam smarkiam, aprimti: Kilo išsyk kap liūtas, ale matė, kad nebijau, tai aplẽpo Kt.
1 įlèpti intr.; N išlepti: Vaikas dideliai įlẽpęs, t. y. išsivigadijęs J.
1 išlèpti intr.
1. R, K pasidaryti lepiam, išpaikti, išvingti, išgurbti: Jūsų vaikai labai išlẽpę, vis gardėsių graibos, nevalgo ką sugavę Kp. Išlepęs kaip ubago paršelis LTR(Yl). Kits ima žentą išlepęs, kits – bėdoj būdams B. Kad anoji visa draugė karaliaus išlepusio DP167.
2. išglebti, sudribti: Katriutė nė kiek nesipriešino, išlepusi ant jo rankų A.Vien.
3. pasidaryti opiam, jautriam: Dabar suvisu išlẽpo, menko nėko bijo Užv.
1 nulèpti intr.
1. nulėpti, nulinkti: Šuns ausys nulepusios rš. Ilgi nulepę ūsai rš. Drugelio sparneliai apgedę, nulepę rš.
2. nuvysti: Medžių lapai nulẽpę Skr.
3. prk. nusmurgti, nusiminti: Ko tu šiandien toks kažko nulẽpęs? Skr. Pirmiau jis buvo mandras, o dabar nulẽpo Kt.
1 palèpti intr. šiek tiek išlepti, išpaikti: Katras koks palẽpęs, tai riebių lašinių vasarą nevalgo Skr.
1 sulèpti intr. J sugležti, sutižti: Pono bizūno neišsisaugosi, jei būsi sulepęs LTR(Krtn).