1 lẽpinti (-yti), -ina, -ino tr. K; SD249, R daryti lepų, išlepusį; gadinti nuolaidžiavimu, perdėtu rūpinimusi, paikinti, dykinti: Savo sūnaus nelẽpink, t. y. lepniai neaugink, tai turėsi vietą name J. Nelepina vaikų savų didingas mūsų laikas E.Miež. Kaip tu čia gali dejuoti, pats būdamas visų lepinamas J.Jabl. Oi augin, lẽpin močiutė dukrelę kaip darže lelijėlę (d.) Zp. Ji augydama, ji lepydama abiem žadėjo po tris skryneles RD122. Didžturis lepino kūną savą švelniuose ir putluose rūbuose DP272. Lepinsiegu sūnų, ižgandins tavę, o jei žaisi su sūnumi, nuliūdins tavę DP65.
| prk.: Sausis lepino žiemą ūkanotomis šiltomis dienomis rš.
^ Lepinamam vaikui ragai dygsta PPr152. Vaiko nelepink, bet prie darbo pratink LTR(Jnš). Nelepink vaikus: su rykšte nenuvarysim į kapus, su pyragu neparvadinsim ST591.
lepintai adv.: Minkštai, su gėrium, lepintai, mėgiai SD137.
| refl. SD249: Nuotakos negeidė jų turtūse tižti ir lepinties S.Dauk. Dar kurį laiką lepinosi ta gaivinančia ryto nuotaika V.Myk-Put. Numetęs kuprinę, nusivilkęs švarkelį ir pamirkęs kojas vėsiame upelio vandenyje, sėdėdamas pavėsyje, ilsėjaus ir lepinaus rš.
1 įlẽpinti tr.; N visaip, labai lepinti: Ir įlẽpina gi motyna savo vienatūrį sūnelį Š.
| refl. Š.
1 išlẽpinti tr. K; SD318, R374, B padaryti išlepusį: Mamytė išlepino, ir nematei nei vargo, nei ašarų – nieko rš. Tačiau mūsų svečiai ne toki išlepinti buvo P.Cvir. Mate, neišlẽpink savo vaikų J. Ir iš mažumos išlepino prie tinginiavimo BM189.
| refl. tr., intr. K: Išsilẽpinai vaiką, tai dabar džiaukis Š. Taukinės lempos šviesa aplink skleidė tokią šilimą, jog mes tiesiog išsilepinome rš.
1 palẽpinti tr. šiek tiek lepinti, pamylėti geresniais valgiais ir pan.: Aš tave palẽpysiu Lp. Jei nori palepinti savo skonį, tai gerk kavą, arbatą rš.
| refl.: Tėvams išvažiavus, vaikai pasilẽpino Vlkv.
| tr. prk.: Ausis pasilepinčiau gimtine kalba Vaižg.
1 užlẽpinti tr. per daug išlepinti: Užlẽpinai vaiką lepniai augindama – nū pačiam nebėra vietos J.