kreipi̇̀mas sm. (2), kreipi̇̀masis (1)
1. K → kreipti 1: Žvilgsnio kreipi̇̀mas kur nors DŽ.
2. → kreipti 6: Kožno[je] parakvijo[je] kitoks yra kreipi̇̀mas kalbos Šts. Girdėdamas tokį kreipimą prigimtos kalbos A1884,377.
3. refl. → kreipti 5 (refl.): Kreipi̇̀masis į ką nors su prašymu DŽ. Toks draugiškas į jį kreipimasis jam rodosi neįtikėtinas rš. Kreipimasis su revoliuciniu žodžiu į tautą nežūna net ir tada, kada ištisi dešimtmečiai praeina nuo pasėlio iki pjūties rš.
4. refl. raštas ar žodis (kalba), kuriuo į ką kreipiamasi: Pasaulinės Taikos Tarybos kreipi̇̀masis DŽ. Pasitarimo dalyviai priėmė kreipimąsi į visus respublikos vidurinių mokyklų abiturientus sp.
atkreipi̇̀mas sm. (2) → atkreipti:
1. LL330.
2. R12, N, K Drausk ir … ramdyk visus išvadžiojimus ir atkreipimus nuo tikros nobažnystės KlM1620.
įsikreipi̇̀mas sm. (2) → įkreipti 2 (refl.): Insikreipimus neprieteliams dovanojome Gmž.
iškreipi̇̀mas sm. (2)
1. refl. → iškreipti 2 (refl.): Išsikreipimas iš kelio SD408.
2. prk. → iškreipti 5: Iškreipimas priešininko minties rš.
3. refl. prk. yda: Viens kito gailėkimėsi, išsikreipimus dovanokime Tat.
nukreipi̇̀mas sm. (2)
1. KI35, N → nukreipti 4.
| refl. KI15,35: Visoks nusikreipimas šalin sukelia maištą gyvybėje Blv.
2. pasiuntimas, rekomendavimas: Nukreipimas į darbą TTŽ. Nuosprendžio nukreipimas vykdyti TTŽ.
pakreipi̇̀mas sm. (2) → pakreipti:
1. Kad masė geriau susimaišytų, maišytuvų sparnų pakreipimas gali būti reguliuojamas sp. Peilis eina per tekinamąjį dirbinį, palikdamas pėdsakus sraigto linijos, kuri turi savo pakreipimą rš.
| refl.: Dar vienas antras pasikreipimas, ir mes bevažiuosime sausa pieva rš.
2. prk. Nieks nebuvo toks jautrus mažiausiam pakreipimui vienų naudai, kitų nenaudai Vaižg. Jis paklausiąs, kiek pirmininkas norėsiąs už bylos pakreipimą tavo naudai A.Vien.
3. Įdėjome vysk. Valančausko skelbtus poterius, pažymėdami apačioje mažiausius pakreipimus rš.
pérkreipimas sm. (1), párkreipimas; Sut → perkreipti 3: Teisybės pérkreipimas KII124. Tėvas už pavardės perkeipimą nepyko rš. Perkreipims rašto prš. Apgink tą (taiką) nuog visokių perkreipimų ir pagadinimų KlM1726.
prasikreipi̇̀mas sm. (2) klaida: Kiekvieną nurodymą prasikreipimo vadina neapykanta, užpuolimu V.Kudir.
prisikreipi̇̀mas sm. (2) → prikreipti 4 (refl.): Valnas prisikreipimas yra jūsų širdis prie kits kitos surišęs Kel1881,118.
užsikreipi̇̀mas sm. (2) → užkreipti 1 (refl.): Renegatiškas užsikreipimas inteligentų, aišku, pakirto „Varpui“ sparnus ir tobulinimą jo sutrukdė V.Kudir.