1 klė̃sti, klẽsčia (-čia, klẽčia, klė̃čia), -tė (klė̃tė, klė̃so)
1. tr. šluoti, šlavinėti, klastyti: Ma[n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklesčiant, aš pamačiau bernužėlį per lauką atjojant JV1063. Ma[n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklėsčiant, ant atjoja bernužėlis per lygų laukelį JV149. Aš klėčiaũ šiaudus nuo krūvos su šluota Skr. Aš klestù [= klesčiu] varpas, šiaudus nuo grūdų J. Su šluota klė̃sk, kol nuklėsi varpas vėtydamas, kad nejautųs su grūdais J.
2. tr. daryti sklastymą: Klastą plaukų klė̃sk (parskleisk) ant šalies J.
3. tr. siausti, gaubti: Vaikis klė̃stė skarelę po kaklo, mergė klẽsčia skarą ant pečių Sr. Klėsk (užsiausk šaliką) ir pabučiuok, būs tavasis Brs. Išskleidęs skepetą klestù [= klesčiu] ant pečių, ir tu apsiklėsk J.
| prk.: Visą tą klajumą didžiai plati giria nuo visų pusių klėstusi S.Dauk. Kurių žilą karšatę dar apyniai savo vainikais klėstė S.Dauk. Jei jūs mane nesmaigysit, aš žemelę klėsiu Kš. Nesgi jų žinyčios buvo be stogų, o pačius šėtrus medžiai teklėstė S.Dauk.
| refl.: Da nesiklėstė ta skarele Kt. Aš klesčiúosi su skara J.
4. tr. slėpti, saugoti, ginti: Turtus savo nu paojaus klėstė S.Dauk.
5. intr. godžiai valgyti: Klė̃sk klė̃sk, – barščiukai pasrebiami (skanūs) Plk. Anas tai klẽsčia, lyg tris dienas būtų nevalgęs Plk.
6. intr. [K] judėti, plaventi: Lapai klesčia R287, MŽ384.
7. intr. pūsti (apie vėją): Vėjelis klesčia MŽ.
8. tr. pučiant judinti, lankstyti: O liemenėlis vis vandenėlyj, o viršūnėlę vėjelis klesčia MitI209.
9. tr. skleisti, plėsti: Augo klevelis aukščiausia, klėstė lapelius plačiausia Kš. Augo serbenta, klėstė žalius lapelius Vv.
10. intr. skleistis: Kai sausų medžių lapai klė̃s, kai ant lauko kruopas sės, tai tadam, motinyt, aš pas tamstą sugrįšiu Grž. Praded žaliuoti žalios lankelės, klėsti žali lapeliai, žydi gražūs žiedeliai JD257.
11. intr. plasnoti, plazdenti: Leidžiu balsą per tamsias girias; sparniukėliais klėsdamas, brudną žiemą bardamas, pranašauju pavasarėlį A.Strazd.
12. intr. vešėti, gerai augti, tarpti, klestėti: Klẽsčia medžiai, miškas J. Ve, lelija beklẽsčianti J. Rugiai pradeda klė̃sti (tankinties) J.
| prk.: Rūta dygau, mėta klėsčiau, lelija žydėjau NS1008. Buvau beklėsčianti kaip žalia mėtelė JV548. Ant baltų rankų lelijos klė̃stė (labai baltos rankos) JD481. Žydėjo roželės ant mano veidelių, klėstė lelijėlės ant mano rankelių JV828.
| refl.: Kad tik palyja, tai, būdavo, tiktai klẽčias klẽčias [burokai] Dgl.
13. tr. krauti (žiedus): Saulė klė̃s, kol suklės (sukraus) žiedus J.
1 antsiklė̃sti, antsi̇̀klesčia, antsi̇̀klėstė (dial.) apsisiausti, apsigaubti: Motriškosios visumet buvo su drobule ar kokiu audeklo sklypu antsiklėstusios M.Valanč. Atvašių [= atvašų?] vainiku antsiklėstę S.Dauk.
1 apklė̃sti, àpklesčia, àpklėstė (àpklėtė, apklė̃so)
1. tr. BŽ167 apsupti, apsiausti, apgaubti: Galvą skepeta apklė̃sti Yl. Motriškas laidojo àpklėstas su kuskelėms silkinėms Šts. Moteriškę apklėsdavo skepeta ir pašarvodavo viduryje pirkios LTII422.
| Atvedė ir gyvolius, vainikais apklėstus S.Dauk. Nubengusys [javus pjauti] nupynė vainiką iš varpų, kuriuo apklėstusys galvą grakščios ir linksmos motriškės, parvedė ją dainiuodamys į kiemą pas gaspadorių S.Dauk.
| Apynės apklėtė arbūzus Lnkv. Jau runkeliai apklėstę (uždengę, paslėpę) vagas Brb. Bezdà (alyvų krūmas) àpklėstė nuo saulės visą darželį Grž.
| Paskui išvedusys vėdliai marčią laukan, apklėstą būriu jaunuomenės S.Dauk.
| refl. tr., intr. Š: Pasiėmė kažkokį skarmalą, panašų į mazgotę, ir apsiklėstė galvą V.Mont. Reik kuską apsiklė̃sti KlvrŽ. Motina apsiklėstė skarele Brt. Lyg jaunamartė apsiklėstė šilkine skara Vv. Apsiklėsk, mergele, šilkų skepetėle, tai nieks tavęs nepažins, kad tu ne mergelė LTR(KzR). Mergaitė silkų kuska apsiklė̃stusi Slnt. Išsivedė Arsenijų su čiuika apsiklė̃stusį J(M.Valanč).
| prk.: Abu kartu pergalėjo ir garbe apsiklėstė S.Dauk.
2. intr. pasidaryti užgožtam, užstelbtam, apaugti kuo: Morkos apklėso aguonom Ėr.
3. tr. J apšluoti nuo paviršiaus (šiaudagalius nušlavinėti nuo grūdų).
1 atklė̃sti, àtklesčia, àtklėstė tr.
1. atstumti, atmesti į šalį: Kūma deda savo dešinę ranką ant pečio podės, o kaire atklesta plaukus nu jo kaktos M.Valanč.
2. BŽ481, Š atskleisti, atidengti.
| prk.: Kaip greičiau atklėsti klastą rš.
| refl. J, Š.
1 išklė̃sti, i̇̀šklesčia (išklečia), i̇̀šklėstė (i̇̀šklėtė) tr.
1. išbraukyti, iškrėsti: Paimk šluotą su ilgu kotu ir išklė̃sk suodis iš kamino Skr.
2. refl. išsiplėsti: Myliu aš tėvynę, šalį didžiavyrių, kur žyd išsiklėtus tarp žaliųjų girių (d.) Čb.
išsiklė̃tusiai adv.: Papratęs esi išsiklėtusiai gyventi Vr.
3. išskleisti: Išklėtė medis lapus J.Jabl.
1 nuklė̃sti, nùklesčia, nùklėstė
1. tr. nušluoti, nubraukti (ppr. varpas nuo grūdų): Nuklėsk varpas, paėmęs šluotą Grš. Varpas nuo grūdų krūvos nuklė̃sk Vl. Dar nemoka klojimo nuklėsti Yl. Nuklėsk varpas, kad nejautųs su grūdais vėtant J. Su šluota klėsk, kol nuklė̃si varpas vėtydamas J.
2. tr. išvėtyti: Leisk, aš su šiūpele nuklė̃su Kl.
3. tr. nusiausti, nugaubti: Marčalga popiežiaus nuklėstė nu judums kyriejus, kardu paženklintus, o apsiautė kryžokų kyriejais, juodu kryžiu paženklintais S.Dauk.
| refl. tr.: Kaip nusi̇̀klėsčiau [skarelę], tai vėl žiūri [vaikas į senelę] Mrj.
4. intr. nukristi, nubyrėti: Lapai medžio pavasarį suklėsčia, o rudenį nuklesčia, nukrinta J.
1 paklė̃sti, pàklesčia, pàklėstė (pàklėtė) tr.
1. apsiausti, apgaubti: Aš tave su savo skarele paklė̃siu Brs.
2. refl. tr., intr. pasirišti: Pasi̇̀klėtė po kaklu margąją kuskelę Vkš. Vyriškiejai pasi̇̀klesta ryšelį po kaklo, o motriškosios apsiklesta, antsiklesta J. Atvažiavo jaunasis pasipuišęs, silkų kuskele pasiklė̃tęs Mžk. Su visokioms juostoms pasiklė̃stęs tas mokyto[ja]s Plt.
3. refl. tr. po apačia, po kitu drabužiu ką pasisiausti, pasirišti: Pasiklėsk po apačios šniūrelkos kuskelę ant pečių J. Paimk paklastą pasiklė̃sti KlvrŽ.
4. padėti, sudėti; paslėpti: Nekliudyk, kas mano paklėsta Antr. Paklėstė (išdraikė, išmėtė) visus skarmalus ant stalo, nė gerą daiktą negali pasidėti Grš. [Girios lietuviams buvo] klėtimis visų jų turtų, kuriose pavalga, apdaras ir lobis bu[v]o paklėstas S.Dauk. Tokią trobą vadina kalne seklyčia, arba sauklėčia, nuo žodžiums sau ir klėsti, beje: kame žmonės save nu darganos galėjo paklėsti S.Dauk.
1 pérklėsti tr.
1. peršluoti: Paėmęs šluotą, párklėsk klojimą Šll.
2. perrišti: Parklėstė, paržabojo su kuska ilgkute Šts.
1 prasiklė̃sti, prasi̇̀klesčia, prasi̇̀klėstė prasiskleisti: Kad liepos grabelis prasivertų ir plonos drobelės prasiklėstų, ir mūsų seselė prakalbėtų Šk.
1 priklė̃sti, pri̇̀klesčia, pri̇̀klėstė (pri̇̀klėtė)
1. tr. nuvarginti, nulenkti: Rūtų vainikelis priklėtė galvelę Ml.
2. intr. sočiai privalgyti, prisikirsti: Na, dabar tai bent pri̇̀klėsčiau, galėsiu vėl dieną būt nevalgęs Plk.
1 suklė̃sti, sùklesčia (sùklėsčia), sùklėstė (suklė̃so)
1. intr. sulapoti, išsiskleisti (apie augalų lapus, žiedus): Pavasarį visos gėlės suklėsčia Bd. Avižos suklė̃stę, nebijo sausumos Gž. Suklėso sužydo obelės, ale primezgė nedaug Ėr. Da nežaliavo žalios lankelės, nesuklėstė lapeliai, nepražydo žiedeliai JD257. Dabar suklėso miškas Ėr. Suklės raudonos uogelės J. Užtvins upeliai, suklės lapeliai, n'atrasit vieškelėlio JV860. Sùklėstė lapai medžio, o sugožė lapai strovos J. Suklesčia (sutankėja) lapai MŽ101, R76.
| prk. Lelijėlė pražydo, megelkėlė suklėstė JD806.
| refl.: Reti buvo rugiai, ale dabar susiklėstė J.Jabl.
2. tr. sukrauti, išauginti (lapus, žiedus): Kai lazdelė pražydės, žalius lapelius suklės, tada sugrįšiu, tada atlankysiu Mrj. Sujudėjęs brazdas suklėstė spurgas V.Piet. Vėjelis supūs žaliuosius lapelius, saulelė suklės raudonus žiedelius JV408. Aš tave parvesiu kitą rudenelį, … kad suklės gluosneliai raudonas uogeles StnD12.
3. tr. suglausti (lapus, šakas): Rudeny mudu užaugsiva, tankias šakeles suleisiva, žalius lapelius suklėsiva BsO90.
| refl.: Aržuolas su liepele … šaly kelio stovėjo, šakelėm susirėmę, lapeliais susiklėstę BsO50. Viršūnėm susirėmę, lapeliais susiklė̃stę (d.) Rdm.
| Agurkai susiklesčia (susikabina, susiraito) R281.
| prk.: Bernelis su mergele rankelėm suskabinę, žodeliais susiklėstę Švn.
| Akys užvirė, lūpos susiklėstė int smagų juoką V.Piet.
4. refl. susisupti, susisiausti: Susiriš tą prastą skarmalų gniutulėlį, susiklės dryža skarele ir išeis rš.
5. tr. šiaip taip sulipdyti, sukrėsti: Gyvoliams tvartų nėra, o pašiūrės tiktai suklėstos iš šio to ir apmestos palaidais šiaudais rš.
1 užklė̃sti, ùžklesčia (užklė̃sčia), ùžklėstė (ùžklėtė)
1. tr. apsiausti, apgaubti: Užklė̃sk vaikui veidą, kad vėjas neužpūstų Rs. Vaiką reikia užklėsti, kad musės nepultų rš. Eina močiutė per didį dvarelį, neša rankoj baltą nuometėlį, nori užklėstie rūtelių vainikėlį BsO5. Negerai daro ir tos, kurios kuską nešio[ja] ant širdžia užklėstą ne dėl skrumnumo, ale dėl grakštumo P. Girės suaugusios tas jūros duobes nu saulės ir vėjų užklėstė S.Dauk. Asiūkliai ùžklėstė visą patvorį Grž.
| prk.: Jau seniai saulutė nusileido, ir užklėstė žemę juodieji nakties sparnai rš. Didžiai doras darbas, jei tiktai nebūt buvęs vylių užklėstas S.Dauk.
| refl. intr., tr.: Iš virtuvės įėjo kalvio duktė Darata, užsiklėstusi skepetaite A.Vencl. Duris atidarė senukė, užsiklėstusi perkeline drobule nuo kojų iki galvos Šlč. Atėjo viešnia, balta skarele užsiklėstus Bgt. Užsiklėsk skarą ant galvos J. Užsiklėtus buvo šviesia skepetaite V.Kudir. Užsiklė̃sk, mergele, šilkų skepetėle, kad nieks nepažintų, jog be vainikėlio (d.) Š. Galvas apriša skepetomis, kurias tik užsiklesčia, bet nevyturiuoja M.Valanč.
2. tr. užgožti: Medis išsišakojęsis užklesčia mažesnį, kuris nukalėtas, pastipęs paliekta J.
3. refl. pasislėpti, apsisaugoti: Rūpinos, kaip nu paojaus užsiklėsti S.Dauk.
4. intr. užkeroti, pradėti klestėti: Medis užklėstęs (išsikerojęs), žolė nebeželia J.Jabl.
| refl.: Vikai kai ažsiklė̃sčia, tai rasa auga Ds.