kàdaruoti, -uoja, -avo, kadarúoti, -úoja, -ãvo
1. intr. kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevėsuoti: Vėjuo putant sukabinti ryšuleliai pastogė[je] kadarãvo Mžk. Pakaruoklis kadarúoja Ukm. Skurliai, atskaręs kadaras nuo drabužio kàdaruoja J. Sudžiūvusi šermukšnio šakelė su raudonų uogų kekėmis kadaravo palangėje rš. Nebaigtas prisiūti lopas kadaruoja rš. Dideli auskarai kadaravo paausiuose rš. Barzdos tik kàdaruoja, kap jie laksto Gs. Jam už diržo kadaravo ilga virvė rš. Pašauta ranka padribusi kàdaruo J. Kap tu čia atsisėdai į vežimą: kojos kadaruo[ja]! VšR. Kap tu užsirišai, kad virvė kadaruoja! Mrj. Jis rankos neturi, tik tuščia rankovė kadaruoja Grš. Ilgas šilkinis kutas kàdaruoja antkišeny Raud. Jo galva kadaravo į visas puses NmŽ. Tavo liežuvis tiesiog kadaruoja rš. Žilų plaukų pluoštas kadaravo ant kaktos rš. Iš jų kadaravo išlindusios tokios gelsvai pilkos ir pailgos galvelės rš. Koks čia raikštis iš po tavo sermėgos kàdaruoja? Rs.
| refl.: Antai lauke ant toros skurliai kadaruojas Vdk. Viedras, parištas prie vežimo, kàdaravosi Vrb. Lempa kàdaruojas po luboms Grk. Pats vežime, o kojos kadaruojasi Vrb.
2. intr. klibėti, klebetuoti, judėti: Kai važiuoji, ta lenta ir kadarúoja Kair. Mano vienas dantys kàdaruoja Gs.
3. tr. Tv vilkti, nešti: Ji kàdaruoja šiaudus iš klojimo į klėtį Skr. Ir kàdaruosi kaip katė pelę Jrb.
4. tr. supti, judinti: Baltinius ant tvoros vėjas kadaruoja Krsn.
atkàdaruoti
1. intr. bėgant atmaskatuoti: Atbėga zuikutis, atstrikuoja, jo šalia auselės atkadarúoja JD979.
2. intr. ateiti, atvykti kadaruojant: Ale sakyk tu man, kad jis netingi taip dažnai atkadaruoti Pg.
3. tr. atgabenti, atnešti kadaruojant: Mačiau, ir ji krepšį atkadarãvo Vdžg.
įkàdaruoti tr. įgabenti, įnešti: Nustebau, kad į mano kambarį lavoną įkàdaravo Skr.
iškàdaruoti tr. išgabenti, išnešti: Ji mano knygas iškàdaravo Skr.
nukàdaruoti
1. tr. numesti kadaruojant: Eik prisegt [skalbinius] – tuoj nukàdaruos vėjas Gs.
2. tr. nugabenti, nunešti, nuvežti: Tu gausi tas vilnas į Skirsnemunę nukàdaruot Skr. Kur nukàdaravo (nuvežė už devynių mylių) mergą J.
3. intr. nuvykti, nuvažiuoti: Kuiną pasikinkęs jis į turgų nukàdaravo Gl.
4. refl. nusivaryti, nusibaigti, galą gauti: Nusikàdaravau (nusivaikščiojau, nusidirbau) per dieną Gs.
| Po kelių dienų ir nuskadaravo (galą gavo) Ig.
pakàdaruoti intr. patabaluoti, pamaskatuoti: Paukštelio plunksna pakadaravo ir nukrito žemyn rš.
| refl.: Jis prastos galvos: pasikadaravo (pasisupo) kiek, tuoj ir vemia Št.
parkàdaruoti
1. tr. pargabenti, parnešti: Tu gausi eiti sąsiuvinių į Skirsnemunę parkàdaruot Skr.
2. refl. pareiti, parsivilkti: Ji vis su savo viešniomis parsikàdaruoja Snt.
prisikàdaruoti prisibėgioti, prisirūpinti: Tai prisikadaravau, net galva susisukė Št.