3 i̇̀rti, i̇̀ria, ýrė
1. tr. varyti laivelį irklais, plukdyti: Valtį i̇̀rti K. Irkit laivą (irkitės) čionai J.Jabl. Sesulę irsim, viešnelę irsim, margas skryneles pervožysim TDrIV13. Yrėjam liepė, kad irtų laivą nuo pakraščio BsPII300.
2. intr. DP78 plaukti laiveliu stumiantis irklais, irkluoti: Gerai i̇̀ria Dkš. Savo lengvais iriamais laivais Finikijos jūrininkai drąsiai leisdavosi į jūras rš. Nuskendo bernužėlis, per jūreles irdamas JD204.
| refl.: Su laivu i̇̀rtis ant vandens, t. y. plaukti J. Iriuosi, persikeliu per vandenį SD73. Toli nesiirk nuo krašto, kad nenuneštų vėjas Dkš. Aukso irklu besiirsit, šilkų tinklu bežūklausit (d.) Žal. Tuoj žmonės sukruto ir atsisėdo irtųs J.Jabl. Jis nustojo yręsis ir ėmė dairytis į krantą iš vandens nešamo luotelio rš.
3. tr. ardyti, draskyti, rausti: Kurmis žemę i̇̀ria J. Ìria žemę katinas (inkaras), kol užlaiko valtį ant upio J.
4. intr. sunkiai, lėtai eiti, važiuoti, skristi, vykti: Ìria kaip vėžys užpakaliu Vrn.
| refl.: Žmogelis i̇̀riasi pamaži sau keliu su savo kumelaite, ir tiek Gž. Anas su savo kuinu kas četvergas turgun i̇̀riasi Dgl. Lėkė du varnai prieš vėją, juodu yrėsi lėtai rš.
| prk.: Dabar man aišku, dėl ko tautiškas lietuvių darbas iriasi ne taip greit, kaip galėtų V.Kudir. Iriasi nuo kranto vasaros naktis S.Nėr.
3 ati̇̀rti, àtiria, atýrė intr. atplaukti, irklais stumiantis; nuplaukti: Oi, ir atyrė jaunas bernelis juodamęje laively J.Jabl.
| Prašė jį, idant atirtų maž nuog žemės DP287.
| refl. K: Atsiir bernelis su marguoju luoteliu JD870.
| Per tą laiką laivas tol’ nuo marių atsiyrė BsPII300. Liepė truputį atsiirti nuog krašto MP255.
3 įi̇̀rti, į̇̃iria, įýrė
1. tr. įplukdyti irkluojant: Valtį, laivą žmonės įýrė įtaką, į užtakį J.
2. refl. K įplaukti irkluojant: Įsiýrė vaikai pačian vidurin ežero Š. Kaip įsiyriau ajerynėn, tai niekaip negalėjau išsiirt Ds.
3. refl. po ilgesnio stengimosi pradėti gerai irtis: Iš karto nemokėjau irtis, paskui įsiýriau Š.
4. refl. prk. sunkiai prasigyventi: Šiaip teip įsiýrėm, įsigyvenom ir turim duonos Alk.
3 iši̇̀rti, i̇̀širia, išýrė
1. tr. išplukdyti irkluojant: Valtį iši̇̀rk į krantą Prn.
2. refl. K išplaukti irkluojant: Išsiirsiu iš tos salos I. Ji norinti su juo išsiirti į marias I.Simon.
3. refl. prk. išsimušti, išeiti: Priešakyje tada buvo išsiyrusi Radvilų giminė rš.
3 nui̇̀rti, nùiria, nuýrė tr.
1. nuvaryti irkluojant: Laivą pats turėjau nuirti Mš.
2. refl. K nuplaukti irkluojant: Nusýrėm tan šonan OG363. Jis, valtelę pasisamdęs, nusyrė upėmis į žemės vidurį Ns1857,5. Nusiirk gilyn, o užleiskit tinklus jūsų SE158. Jau nuo krašto nusyrė rš.
3. prk. nugrūsti: Škada, jei nuir̃s (nugrūs, nustums) vaikiną Lp.
4. refl. prk. sunkiai nueiti, nuvažiuoti, nuvykti, nuskristi: Lig nusi̇̀iri pėsčias Antalieptėn, pavargsti Dgl. Toks purvynas, kad vos nusýriau Gž. Plūgas kilstelėjo ir nusiyrė per daržą rš.
3 parsii̇̀rti, parsi̇̀iria, parsiýrė K sugrįžti namo iriantis.
3 périrti
1. tr. pervežti irkluojant: Broleliai mano, sakalėliai mano, perirkit mane jauną per mareles TDrIV13. Perirsiu tave aš per mareles in raudonas uogeles (d.) Lp.
2. intr. perplaukti irkluojant: Périrk per upę Dkš.
| refl.: Aš persiirčiau per Nemunėlį KlvD53. Liepė persiirt į aną šalį marių NTMt8,18. Nereikia perirtis per marias DP36.
3. refl. persigauti, pereiti: Paskui labai sunkiai persiyrė per mišką rš.
3 prasii̇̀rti, prasi̇̀iria, prasiýrė praplaukti irkluojant: Mums pavyko prasiirti pro lūžtančias bangas į ramesnius vandenis prš.
3 prii̇̀rti, pri̇̀iria, priýrė tr.
1. privaryti irkluojant: Ir, priyręs [= priyrę] luotus žemėsp, palikdami visa, sekė jį DP288.
2. refl. K priplaukti, prisistumti irklais: Pri kranto prisiirsiu R237. Su valtele prisiyrė prie krašto BsPI26.
3. refl. prk. su vargu prieiti, prisikasti: Kad tik ligi jo ramiai prisiirtume, o toliau ir Suvaizdis mokės padėt rš. Jis šonu prisiyrė prie inžinieriaus sp.
4. prk. prišlieti: Būt nor tvartelį priýręs (pristatęs šalia kitų namų) Lp.
3 sui̇̀rti, sùiria, suýrė tr.
1. suvaryti irkluojant: Visas valtis sui̇̀rti į daiktą Prn.
2. suvaryti, sugrūsti: Suirtos karvės į salą ir ganosi Lzd.
3. prk. šiaip taip padaryti, sulipdyti: Kap matau, jūs tvartą vis tiktai sui̇̀rsit Lp. Kluoną šiap tep suýrė Prn. Sienyką, paduškytę šiap tep suýriau Lp. Jonas turėjo pirkelę, gal prieš šimtą metų suirtą tvartelį ir daržinę rš.
| refl. tr.: Kad susiir̃s namelį, i ma[n] bus gerai Vrn. Jie jau šiokią ne tokią ir trobą susiýrė Lš. Lauželį sau susiyriau, tai mano gyvenimui bus jo gana Kb. Susiýriau pinigų, tai pirksiu paltą Ig. Susiýriau gražų gyvenimą Ig.
4. klaidinti, painioti: Girdėjom, jog nekurie, išėję nuog mūsų, suyrė jus žodžiais BtApD15,24.
3 užsii̇̀rti, užsi̇̀iria, užsiýrė
1. K ant ko su irklais užplaukti.
2. su vargu užlipti, užeiti, užsikapstyti: Su didele bėda užsiyrė ant kalno rš.