graudénti, -ẽna, -ẽno žr. graudinti:
1. Aš graudenù, t. y. mokydamas aną atvarau ant graudumo J. Kalbėdama mane graudena KlvD343. Negraudenkit manęs! rš.
| refl.: Žaliose pievose vaikštinėjo, paukštelių ulbėjimu graudenosi P.Cvir.
2. Negraudenk, niekas nekaltas Sdk.
^ Nesidžiauk radęs, negraudenk pametęs Mlt.
| refl.: Dabar pats graudenúos, kad nejau kartu Rš. Tai gerai išejo – nėr ko graudenas Ds. Graudénsies paskui, bet bus nebe laikas Trgn.
3. Anas kitą graudẽna pats kaltas būdamas Trgn. Visi juos graudeno, bet nedaug ką padarė J.Jabl. Jeigu sugriešytų prieš tave brolis tavo, graudenk jį BtLuk17,3. Ans graudẽno girtūklį Sd.
| Todėl ir orų drungnums atvėsti pagavo irgi senystę jau graudẽna kailinius imtis K.Donel. Graudena mus gražiais žodžiais MP77. Daug tokių, kuriuos, kad graudeni, idant gyvatą savą patarpintų, … tad anys ant to nieko nodboja DP510. Jam apie tą kožna diena ir adyna sakoma ir graudenama yra BPI237.
4. intr. skųstis, dejuoti, bėdoti, gailėtis: Vakar vaikas graudẽno, kad akį skauda Ds. Kelinta diena jau berniokas pilvu graudena Sld. Graudena žmogus, kad jo vaikai blogi Ds. Tai negraudénk paskui, kad dabar manęs neklausei Trgn.
| refl.:
^ Kas anksti paskels, tas nesigraudeñs niekada Ml. Rėkiam ir šaukiam jop ir graudenamės jamui MP373.
5. intr. grasinti: Užveizda tik graudeno darbininkams kančium ir piktžodžiavo V.Kudir. Čia vadas graudens mums mariu kardu V.Kudir.
6. intr. truputį griausti, griaudinėti: Skubinkit vežt šieną, bus lietaus, jau pradeda graudent Dgl. Užeina debesukas, ir biškį graudẽna Ndz.
7. tr. grūdinti, kietinti: Graudentas plienas yra kietesnis negu paprastas Tlž.
atsigraudénti atsigailėti: Nu ir atsigraudeno žmogus – kaip anas galėjęs šit' durnai padaryt Trgn.
įgraudénti žr. įgraudinti:
1. Tai tu man taip įgraudenk žmones, taip žmonių širdis sugraudink! J.Jabl.
| refl.: Kai pradėjo verkt, tai taip įsigraudẽno (įsileido verkti, įsiverkė), kad nė vakare neliaunas Up.
2. Taip aš jam įgraudenáu, vis tiek užmiršo Bt. Išein brolis į krygužę, paliekt sesę įgraudenęs d. Šitie yra tie įstatymai, kurius tu jiems turi įgraudenti RB2Moz21,1.
išgraudénti tr. užgrūdinti (apie plieną): Išgraudenta geležis Tlž.
nugraudénti intr. kurį laiką gailėtis, nugriausti: Tik nugraudenom, kad anas nebeateis, dabojam – anas Trgn.
pagraudénti
1. refl. apgailestauti, pasigailėti: Da anas pasigraudeñs Trgn.
2. refl. paliūdėti, kiek liūdnam pabūti: Taipo pasigraudenę atsiskyrė tuodu prš.
3. žr. pagraudinti: Kiti, šio senio pagraudenti, naują santaiką padarė prš.
4. intr. kiek pasiskųsti, padejuoti: Pagraudens pagraudens ir vėl nustoja Mlt. Jam nesiūlysi, tai anas nepagraudens valgyti Trgn.
prasigraudénti ilgesnį laiką praliūdėti, prasigraužti, pragailėti: Ė aš gi prasigraudenaũ OG328.
prigraudénti
1. tr. griežtai prisakyti, prigrumenti: Jis prigraudeno neklausyti šitokių tuščių žodžių rš.
2. intr. ilgesnį laiką kuo skųstis, dejuoti: Tai prigraudenaũ su kojom Mlt.
sugraudénti
1. žr. sugraudinti 1: O kad mes būtumėm priimti su sugraudenta širdimi! brš.
| refl.: Simeonas susigraudenęs tarė Jn.
2. intr. prk. pasiilgti: Berniokas namų nė nesugraudẽna Trgn.
užgraudénti tr.
1. užgrūdinti plieną: Tas gelžis yra lankstus, reik aną užgraudenti Sg.
2. labai užšaldyti: Ans didysis šaltis … ir aplink mus kelintajam ausis užgraudeno TP1881,3.