glem̃žti, -ia (-džia J, Slnt, -čia Gs), -ė (-dė J, Slnt, -tė Gs) tr., glémžti
1. imti, čiupti, griebti, traukti, grobti: Aš į glėbį glemžiù šieną, kad nesklistų, kad nebirtų J. Nuo vėpsančių prie motoro vaikų jis glemžė kepures P.Cvir. Glem̃žk į vieną kupetą visus tuos drabužius ir nunešęs padėk į vietą J. Vyrai, glemžkiat mergas ir šokiat Šauk. Kas ne sava, neglemžk J.Jabl. Ta boba glem̃ždė turtus J.
| refl. tr.: Viską sau tik glem̃žiasi, taisosi, kitus skriaudžia Gs. Pinigus katras sau glem̃žiasi Kair. Kam tu varu glemžies tą mergą! Žem.
2. godžiai valgyti, ėsti, ryti: Rasotus dobilus glemžia karvės J.Avyž. Veršis pasigardžiuodamas glemžė jaunus bastučių ir burokų lapus P.Cvir. Kieme suvarytos karvės uostinėjo žemę ir glemžė užtvory augančių obelų ir kriaušių lapus J.Balt. Glemži̇̀ kaip karvė lepšes Ll. Karvė glem̃žia šieno K. Ožka glem̃žia žoles pilnu snukiu Skr. Glemžia kaip žalis lapus Lkš. Karvės gardžiai glem̃žia žolę su rasa Žvr.
3. imti, vogti: Kas tik po ranka papuola, tą ir glem̃žia Gž. Į jo namus įpuolę pradėjo glemžti vis, ką radę M.Valanč.
4. glamžyti, lamdyti, braukti; glostyti: Bitininkas nesumeta, kuo atsilyginti, tik barzdą glemžia P.Cvir.
5. tramdyti, malšinti, stelbti, nugalėti: Sekasi maištininkus glemžti rš.
6. refl. veržtis: Prie jo glemžiasi Pt.
7. saugoti, globoti, ginti, slėpti: Girės ne vien nuo darganų, lytų ir speigų, bet ir nuo pačių neprietelių glemžė S.Dauk. Rinkti ir glemžti derlingas sėklas S.Dauk. Šernas, glemždamas savo vaikus nuo pavojaus, iš kinio nebjudėjo daugesniai S.Dauk.
apglem̃žti, -ia, àpglemžė tr.
1. griebiant apimti, apkabinti: Apglémžė visus obuolius ir neduoda kitiem Pn. Myluoja apglemžęs tą jauną pačią Šts.
| prk.: Nereik norėti už vieną dieną apglemžti laukus (suarti, nudirbti) Šts.
2. apsupti: Aš apglemžiù aną su savo drabužiais, t. y. apskrieju J. Ligonio galva apglemžta šlapiais skudurais P.Cvir.
išglem̃žti, -ia, i̇̀šglemžė tr.
1. paglemžti, pagriebti: Ji ir tyko, kap iš manęs ką išglem̃žt Alk.
2. išvalgyti, išėsti: Ans visą viralą išglemžė kaip šėmargė lepšes Šauk.
nuglem̃žti, -ia, nùglemžė tr.
1. nuimti, nutraukti: Nuglemžtas (nuplėštas) skelbimas rš.
| prk.: Ravėdama daržą, ji nùglemžė ir morkus Skr.
| refl. tr.: Senelis nusiglemžė kepurę P.Cvir.
2. žr. paglemžti 3: Svotas nùglemžė kepurę, t. y. pavogė J. Ana beregint nùglemžė skarelę KlvrŽ. Mat nuglemžiau ir jam veršiuką V.Kudir. Kažkas nuglemžė man pinigus rš.
| refl. tr.: Nusiglem̃žia ką pasišert Gs. Jis nusi̇̀glemžė kepurę, t. y. pavogė J.
3. nustelbti: Dirsė net rugius nuglemžė Mrs.
ǁ nugalėti: Įbaugintą žmogų kolera kur kas lengviau nuglemžia V.Kudir.
paglem̃žti, -ia, pàglemžė (pàglemžtė) tr.
1. paimti, pačiupti, pagriebti, pagrobti: Aš pàglemžiau obalį, t. y. nematant įkišau už ančio J. Vokiečiai mūsų brolių turtus paglemžė Alvt. Laumės jaunus kūdikius paglemždavo BsPIII315. Kad sumanytų, viską paglemžtų sp. Reikėjo pasiskubint paglemžt gardesni kąsnį V.Kudir.
| prk.: Rymo ciesorystė, daug kraštų po savim paglemžus (užvaldžius), engė ir slėgė jų gyventojus rš.
| refl. tr.: Pasiglemžęs ryšulį, vėl ėjo tolyn tomis pačiomis gatvėmis P.Cvir. Nenorėk vienas viską pasiglem̃žti Užv. Amerikos imperialistai siekia pasiglemžti Vakarų Europos šalių ekonomiką (sov.) sp.
| prk.: Kiek jūra yra pasiglemžusi aukso, sunku pasakyti rš. Žemės daigą kaitra pasiglemžia rš.
2. praryti: Ciuckis paglemžė duoną rš.
3. paimti, pavogti: Paglemžiau jos duoną ir vandenį rš. Vaikinas nematomis paglemžė obuolį rš. Brangiausius daiktus paglemžė M.Valanč. Vagis visus pinigus pàglemžė Skr. Nelaikyk po akių – gali kas paglem̃žti Dkš.
| refl. tr.: Moteriškė pirštines nuo stalo pasiglemžė Kel1933,46.
4. pariesti, palenkti, (uodegą) pabrukti: Paglemžk kojas po pilvu ir paversk (avelę kerpant) Bsg. Šunelis …, uodegą paglemžęs, vaikštinėjo LTI40.
| refl. tr.: Pasiglemžti apklotą (pasikišti po šonais) Vlkv. Eidama pasiglem̃žk andaroką, kad nesušlaptum Jrb. Žiūrėk, kokius ten popierius po šonu pasi̇̀glemžtei (pasėdai, pagulei)?! Srv. Suvirtome abu ant žemės, ir jis mane pasi̇̀glemžė (prispaudė, užgulė) Raud.
5. išsaugoti: Kaip rinkti ir paglemžti medžių sėklas S.Dauk. Savo tautą paglemžti nuo tokio pavojaus S.Dauk. Nu žmogaus pasalo paglemžk mane S.Dauk. Mus sylvarte visokiame paglemžk po savo šėtra PG.
pérglemžti tr. perbraukti: Žmogutis, porąkart ranka perglemžęs barzdą, dingo už kampo P.Cvir.
priglem̃žti, -ia, pri̇̀glemžė intr.
1. godžiai priėsti, privalgyti: Margoji pri̇̀glemžė atolo kaip būgnas Jrb. Karvės, priglem̃žę žolės, guli Alvt.
2. daug glemžti, griebti, čiupti: Tu jai priglemžk tų popierių ir atnešk Skr.
suglem̃žti, -ia, sùglemžė (sùglemždė) tr.
1. sugrobti: Suglemžę piningus, spruko pro duris Žem. Kartu ir mano aštuonnytę drobulę suglemžė Žem. Dvilktelėjo į galvą, jog boba nulėkusi gali piningus suglemžti Žem. Darata nubėgo į svirną, suglemžė visą glėbį sermėgų ir nunešusi apklostė dėdę A.Vencl.
| Marti atėjus visus linus sùglemžė Gs. Sùglemžė visą mantą Škn. Ana sùglemždė turtus, t. y. suėmė J. Jei iš namų eitų į mokyklą, tai vis, ką geriau suglem̃žus, duočia įsidėt Gs. Susirinko, suglemžė sau patinkamus daiktus Grdm.
| Šiaip taip spėjom vasarojų suglemžti (sudoroti, suvalyti) Šauk. Tą naktį daug lynų sùglemžėm (sugavom, sužvejojom) Skr.
| refl. tr.: Susiglemš jie viską, ką tik turėjom A.Vencl. Tu viena nori viską susiglem̃žti Ll.
2. suėsti, suryti: Žaloja sùglemžė nuo tvoros sūrmaišį Kp. Šuva duonos plutą bematant suglemžė Ds.
3. refl. tr., intr. susisupti, apsikamšyti: Krukelis bėgo takučiu, susiglemžęs skvernus P.Cvir. Kad šalta, susiglem̃žk J. Susiglem̃žęs po savimi̇̀ savo drabužius, glūdo J.
4. sulamdyti: Suglémžtas popieriukas Lp. Balta suglemžta skepetaitė užsmaukta ant akių Pt.
| refl.: Visas mano andarokas susi̇̀glemžė Lzd.
5. sutramdyti, numalšinti, nugalėti: Jis ne iš tokių, kuriuos galima lengvai ir paprastai suglemžti rš.
6. J plg. glemžti 7.
užglem̃žti, -ia, ùžglemžė tr. nuslopinti, susilpninti: Angliarūgštė užglemžia degimą A.Vien.
| Išgąstis užglemžia jo balsą rš.