išdidùs

Žodžio formos
Apibrėžtis
išdidùs, -i̇̀ adj. (4)
1. jaučiantis savo vertumą, pranašumą: Ji buvo vyriausia, gražiausia ir išdidžiausia jo trijų dukterų rš.
2. Š žiūrintis į kitus su panieka, puikus: Būti nuolankiam daug sunkiau negu išdidžiam LTR. Išdidùs žmogus, išdidùs, bet geras, labai geras Vv.
išdidžiai̇̃ adv.: Kad reikia galų gale lygintis su visuomene, o ne išdidžiai stovėti nuošaliai, aš protu teišmanau Vaižg.
išdidỹn adv.: Išdidỹn eiti Š.
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: proud
prancūzų kalba: majestueux
vokiečių kalba: isdius
rusų kalba: надменный
lenkų kalba: hiszpański

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra