1 dẽrinti (-yti), -ina, -ino, deri̇̀nti, -i̇̀na, -i̇̀no
1. daryti tinkamą, taikyti: Rakto dar nedẽrinau Plv. Dẽrinti langą, lentą (žiūrėti, ar tinka staktose, prie kitos lentos) J.Jabl. Su laikrodžiu jos visą savo darbą dẽrina J.Jabl. Derintas (iš dviejų rūšių medžiagos kombinuotas) kostiumėlis sp.
| lingv.: Būdvardžius su daiktavardžiais dẽriname gimine, skaičium ir linksniu Š. Derinamasis pažyminys J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Kadai ji dẽrinas (visaip raišiojasi, žiūri, ar dera) tą naująją skarelę! Slm. Marti kiek galėdama prie visų derinasi Gs.
ǁ refl. Š taikstytis: Jis išlaužė iš krūmo šaką ir derinos tą paukštį užmušti SI388.
ǁ refl. mergintis: Anas in Tapilę dẽrinas Ml.
ǁ intr. ketinti, ruoštis: Šeštadienį gi aš dẽrinu išvažiuot Plš. Šitą vištą dẽrinam pjaut Ds. Dievas dẽrina sušaldyt visus Dglš.
2. balsus ar stygas taikyti: Smuiką dẽrinti DŽ. Kiškis striūnas dẽrina Sl.
| refl.: Gražiai gieda – kaip dẽrinas balsai! Ds.
3. R, J lygti, derėti (perkant ar parduodant): Jis tik tep sau dẽrina, bet nepirks Gs. Derino ir sulygo S.Dauk. Skerdžių dẽrina (samdo ganyti) Lp. Žydas dẽrina nuo jo jautį Ss.
^ Tavo arklį varnos dẽrina (greit dvės) Ūd.
| refl.: Ką čia daug dẽrinsies! Slv. Nederinkis, eik pri darbo pasakytas Trg.
4. SD76 daryti taiką, vienybę; taikyti: Vienybėn ragintų, vienus su kitais derintų KN223. Palaiminti …, kurie … nerimasčius dẽrina … ir visus suderėjimop … privadžioja DP534.
| refl.: O tu su mani dẽrinkis Krč.
◊ ×stygàs (striūnàs) dẽrinti taisytis, pradėti verkti: Jis, žinoma, verks, o aš juoksiuos, kad jis stygas derina J.Jan. Jau striūnas derina Kp.
1 atsidẽrinti pasidaryti nebedarniam: Atsiderinęs pianinas rš. Atsiderino (atsistygavo) smuiko stygos – tu suderink rš.
1 įdẽrinti tr. įtaikyti, įtinkinti: Leidė [akmenį] stačiai akin – kaip indẽrinęs Ds. Paskiras asmuo įderinamas į šeimos ir visuomenės gyvenimą rš. Priepuolybes sau priešingas pagadins ir sau priderančias inderins SPI142.
1 išdẽrinti
1. tr. padaryti nebedarnų: Išdẽrintos stygos DŽ. Išdẽrinti smuiką BŽ471.
| refl.: Buvo grojama tik senu išsiderinusiu fortepijonu rš.
2. tr., intr. išlygti, išderėti: Išdẽrinta bulbių buvo pasodinti dėl bandininko J.
1 nudẽrinti tr. sutaikyti stygas, sustyguoti: Negerai skripką nudẽrinai, tai negražiai ir grajina Gs.
1 padẽrinti
1. tr. pataikyti, patinkinti: Padẽrink tuos du akmenis, gal geriau gulės Dglš. Geresnius paršiokus padẽrink saviemsiem Ds.
| refl.: Važiuoja kupčius ir nagaiką gerą gerą turi pasderinęs TDrIV266(Prng). Pasderino (pasirūpino) anas deguto bačką, kitą arielkos LTR(Klt).
ǁ intr. pritykoti, prisitaikstyti: Šitas padẽrinęs kai šmakštelėjo kūlį, diedas ir sukniužo an daikto Prng.
ǁ pamerginti: Jis, matyt, ka padẽrina tą mergučę Šmk.
2. tr., intr. palygti, paderėti: Padẽrinkim tą arklį Alk. Tas arklys padẽrintas J. Padẽrinau, ir nuleido Kt.
1 pridẽrinti tr. pritaikyti, pritinkinti: Pridẽrinau lopinį OG333. Duok, aš tau priderinsiu kepurę rš. Priderino vieną rakčiuką, ir … atsidarė sienoj durys BsPII261.
| refl. tr., intr.: Skarelės niekaip neprisdẽrino – vis negerai Ds. Prisidẽrino šaut Dglš. Niekaip negalim prisdẽrint kult, vis kiti darbai trukdo Ds. Kiekviena tauta savotiškai prisiderina prie vietos sąlygų rš.
^ Neprisdẽrina kap višta kiaušinio dėt Ml. Ne to rūbo lopinys – neprisdẽrinsi (netiksi prie kompanijos) Ds.
ǁ refl. prisitaikstyti, prisigretinti, prisigerinti: Bernas prie mergos prisdẽrino Ds. Pusbernis ant vaikus prisidẽrino (prisidėjo), laksto kartu Slm.
1 sudẽrinti tr.
1. padaryti darnų, sutaikyti: Lentą su lenta galima sudẽryt Jrb. Sudẽrink akmenis, bus lygiau vaikščiot Dglš. Vykusiai suderintos atskiros spalvos atrodo dar gražesnės rš. Negalima visų nuomones suderinti rš.
| lingv.: Tariniai sakiniuose suderinti su veiksniais J.Jabl.
| mat.: Suderinkit šias trupmenas vienu bendru vardikliu rš.
2. sutaikyti (balsus ar stygas): Gražiai dainiúo[ja], taip gerai sudẽrinti balsai Grg. Sudẽrink skripkos striūnas Dglš.
3. caus. 1 suderėti 1: Tarpininkas sudẽrina perkantį su parduodančiu J. Sudẽrinau du žmogu, arklį lygstančiu M.Valanč.
4. Mž254, SD295, B, K taiką padaryti, sutaikyti, sugerinti: Kas juos gali sudẽrinti: kap mušėsi, tep ir mušasi Dglš. Tegul ciesorius, karalius ir ponus tikroj zgadoj suderina O. Suderinkig su sūnumi tavu DP627. Dievs mane apteisino, Kristus sumiderino PG.
| refl.: Aš su juomi jau … susidẽrinau KII309. Ka jūs pykstat be reikalo, susdẽrinkit, ir bus gerai Ut. Eik susiderink pirm su broliu tavo BtMt5,24. Geresn kuo greičiaus su juo suderintis DP554.
| Nori terpu savęs [vyras ir moteris] susiderinti mazgan moterystės (susituokti) A.Baran.
1 užsidẽrinti tr. iš anksto susitarti, sulygti, suderėti: Buvau užsidẽrinus tą mergą, bet paskui neėmiau Gž.