briẽgztis, briẽzgiasi, briẽzgėsi plg. 1 brigzti.
1. riestis, virsti į šoną (apie ašmenis): Plonai išgeląstas peilis – ašmenys briẽzgiasi Brt.
ǁ ardytis: Pagaląsk peilį, matai, kad duona briẽzgiasi Rdm. Neaštrios žirklės, briẽzgiasi popierius Rdm.
2. giedrėtis, blaivytis: Lietaus nebus, debesiai jau briẽzgiasi Lš.
| prk.: Jau vaikas biskį briẽzgiasi (liaujasi verkęs) Rdm.
atsibriẽgzti, atsibriẽzgia, atsi̇̀briezgė
1. atšipti, atbrigzti: Lig nupjovėm ąžuolą, visa piela atsi̇̀briezgė Km.
2. tr. apsilaužyti, atsibukinti: Ravėdama atsi̇̀briezgiau į kietą žemę nagus Ig.
išbriẽgzti, išbriẽzgia, i̇̀šbriezgė tr. išplėsti, išsproginti (akis): Ko tu taip akis i̇̀šbriezgei, ar manęs nematei kelis metus? Ps.
| refl.: Ko tu tep išsibriezgęs kap šuva in ašaką? Arm.
ǁ iškišti (dantis): Ko čia žiūri, dantis išbriẽzgęs? Ps.
nusibriẽgzti, nusibriẽzgia, nusi̇̀briezgė nusigiedryti, nusiblaivyti: Dangus nusi̇̀briezgė Rdm.
prasibriẽgzti, prasibriẽzgia, prasi̇̀briezgė prasigiedryti, prasiblaivyti: Jau lyg pràsbriezgė Drsk.
pribriẽgzti, pribriẽzgia, pri̇̀briezgė tr. priplėšti, prilupti: Pri̇̀briezgiau karnų trim porom vyžų Vlk.
užbriẽgzti, užbriẽzgia, ùžbriezgė
1. tr. užriesti: Keltuvos žùbriezgė uodegas Rod.
2. refl. išsivartyti, išsiklaipyti: Tavo peilis užsibriẽzgęs Lp. Dalgio ašmenys užsi̇̀briezgė, ir neima žolės Brt. Kaliau kuolą į sausą žemę – užsi̇̀briezgė jo galas ir daugiau nelenda Brt. Piršto nagas užsibriẽzgęs Lp.
| Jo lūpelės žusbriẽzgusios (atvėpusios) kap brieduko Rod.