išbrė́žti

Apibrėžtis
brė́žti, -ia, -ė
1. intr. K drėksti, rėžti: Su nagais brė́žia katė J. Tas kūlaitis brė́ža į stiklą Grg. Paleisk, brė́šu į ranką! Grg. Brė́žk pirštais į duris J. Brė́žti su žiokeriu (vilkti ūdas) Plng.
ǁ būti aštraus skonio: Ta pipirinė brė́žia, oi karti, kaip ją gali gert! Jrb.
ǁ refl. žymėti, darytis pastebimam: Išgąstis ir rūpestis brėžėsi ant jo veidų V.Piet. Vargo raukšlės brėžėsi veiduos sp.
| Toli rytuose brėžėsi vos pastebima šviesesnė juosta rš. Mėnulio pašvaitoj tolumoje aiškiai brėžėsi namas rš.
| prk.: Jo mintyse vaizdai šiurpiausi brėžės T.Tilv.
2. tr. J įvesti (liniją): Nustačius visoms linijoms atskaitas, brėžiama kreivė J.Mat.
ǁ prk. rašyti: Vyriškis brėžė draugui laišką rš.
3. tr. skrieti: Brė́žti ratą DŽ.
4. tr. braukti, žiebti, degti (degtuką): Brė́žk brėžuką, dek lempą Grg. Tebūnie gi Dievo garbei! – murmtelėjo, brėždamas žiburį LzP.
×5. intr. Užv, Mrj meluoti: Ar nebrė́ži į šalį? Dr. Tu jau, vaikeli, čia brė́ži Pln. Tu, melagiau, par daug brė́ži Vdk.
apibrė́žti tr.
1. apskrieti, apvesti aplinkui (liniją): Daugiakampis apibrėžtas apie apskritimą rš. Apibrė́žk ratą aplinkuo Grg.
| refl. tr., intr.: Apsibrė́žk ir išpjauk variniuo (katilui) dangtį Grg.
| Akys jam įdubo ir juodai apsibrėžė, veidas apvyto Vaižg.
2. nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją: Apibrėžė valstybės užsienio politiką kaip taikos politiką sp. Apibrėžiamasis epitetas rš.
ǁ nurodyti būdinguosius kieno nors bruožus: Agota Puodžiūnienė, nors ir gana probėgomis autoriaus teapibrėžta, kaip romano personažas yra pakankamai gyva K.Kors.
ǁ nurodyti kurio nors dalyko ar reiškinio ribas: Apibrė́žti reiškia nustatyti suvokiamąsias dalyko ribas FT. Reikia pirmiausia apibrėžti aukštumų skirtumus dviejuose punktuose VĮ. Neapibrėžtosios lygtys Z.Žem.
atbrė́žti tr.
1. atvesti (liniją) ligi kurios vietos: Atbrė́žk brėžį lig šišion Grg.
2. refl. tr. atsiskirti: Ans atsibrė́žė ežės galą tabokuo Grg.
ǁ prk. atsiriboti: Niekas neskyrė jų nuo valstiečių, jie patys griežtai atsibrėžė nuo jų, užsidarė luominėn kaston rš.
įbrė́žti
1. tr., intr. K, Rdn įdrėksti, įrėžti: Katinas įbrė́žė į ranką Vkš.
| refl. tr., intr.: Įsibrė́žiau ranką Sv. Su tuo stiklu įsibrė́žiau į ranką Grg.
2. tr., intr. įskrieti, įrašyti (liniją) ko nors viduje: Tas daugiakampis yra įbrėžtas į apskritimą rš. Į nugarą su kreida įbrė́žė Tv.
ǁ palikti kokią žymę: Jos veidas pilnas raukšlių, įbrėžtų ilgų, didžių vargų, skausmų ir rūpesčių metų I.Simon.
| refl.: Pykčio grimasa įsibrėžė jo veide P.Cvir.
| prk.: Tas įvykis giliai įsibrėžė į mano sąmonę P.Cvir.
3. tr. Jn uždegti, įžiebti: Tie brėžukai atdrėkę, nebgal beįbrė́žti Grg. Įbrėžiau degtuką: pieno puodai, lašiniai kybo LzP.
| refl. tr.: Įbrė́žkis brėžuką ir pasišviesk Vvr.
išbrė́žti tr. K brėžiant išrašyti: Duok cirkelį, išbrė́šiu žvaizdę Grg.
| refl. prk.: Mano vaizduotėje išsibrėžia palinkusi figūra rš.
nubrė́žti tr.
1. nudrėksti: Šaka nubrėžė koją rš.
| refl.: Man ranka nusibrė́žė J.
2. išvesti (liniją): Nubrėžti apskritimą rš.
ǁ išpiešti: Tuos daiktus nubrė́žė visai kaip yra Smln.
ǁ nuskirti, nustatyti: Čia nebūna tokių atvejų, kad nubrėžtieji planai liktų neįvykdyti sp.
3. išbraukti: Šiame sąraše gavome nubrėžti tris vardus Sr.
4. nubraukti, nudeginti (degtuką): Davė nubrė́žtą brėžuką Grg.
pabrė́žti
1. intr., tr. brėžiant pabraukti: Su geležine pirštine kai pabrėž par nugarą, ir nuardė su visom gyslom VoL329. Pabrėžk ranką, ir ji sujus Vd.
2. tr. išskirti iš kitų ar iš aplinkos, paryškinti, akcentuoti: Jos nori pabrėžti, koks niekam vertas yra vokiečiu pasidaręs lietuvininkas I.Simon. Jos tamsūs plaukai dar ryškiau pabrėžė blyškų, tarsi pavargusį veidą rš. Pabrėžiamaisiais vadiname tokius įvardžiuotinius būdvardžius, kurie pabrėžia žymimojo daikto ypatybę rš.
pabrė́žiamai adv.: Čia kiekvienas atskiras žodis sakomas pabrėžiamai rš.
pabrėžtinai̇̃ adv.: Skaitytojams pabrėžtinai patariu iš šios vietos pavyzdžių įsidėmėti J.Jabl.
3. tr. parašyti: Pabrė́žė man kelis žodžius ir tariasi laišką parašęs Sr. Pabrė́žk man laišką Šln.
| refl. tr.: Jis bėgščia rašysena pasibrėžė savo pavardę rš.
×4. intr. J pameluoti: Čia jau, ponali, pabrė́žei Als. Ans visumet tau pabrė́š, tiesos nepasakys Pln.
pérbrėžti tr.
1. perdrėksti: Párbrėžė katinas ranką Pln.
| refl. tr.: Kame taip kaktą pársibrėžei? Grg.
2. išvesti (liniją) skersai: Pérbrėžė mokytojas visą puslapį raudonu rašalu Sr.
3. nubrėžti brėžinį iš naujo: Prietaisas vartojamas perbrėžiant planus rš.
prabrė́žti
1. tr. K pradrėksti: Vario galūnė prabrėžė jam sprandą HI.
| Paliko ūdas jūros dugne, nebesuėmiau nė vienos – prabrė́žiau (pravilkau) su žiokeriu pro šalį Plng.
| refl. tr. K: Ūkininkas buvo kairiosios rankos pirštus mažumą prasibrėžęs prš.
×2. intr. nevykusiai pameluoti: Brėžei brėžei, bet pro šalį, vaikeli, prabrė́žei Sr.
susibrė́žti susižeisti, susižaloti: Visi, kurie norės tą (akmenį) nukelti, susibrėš CII924.
užbrė́žti tr.
1. J užžymėti linija: Užbrė́žk, lig kiek nupjauti Grg. Užbrėžė ribas tarp parakvijų M.Valanč.
| refl.: Čia užsibrė́žkis, ir nutašysi Grg.
2. uždegti, įžiebti (degtuką): Užbrė́žk brėžuką Grg.
| refl. tr.: Užsibrėžė degtuką rš.
3. refl. tr. P užsirašyti.
4. nustatyti, paskirti: Jie užbrėžtus jiems uždavinius atlieka gerai rš.
| refl. tr., intr.: Galutinai baigti laivų statybą mes užsibrėžėme ligi navigacijos pradžios sp. Jis pasiekė užsibrėžtąjį tikslą rš.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): užbrėžti,brėžti,susibrėžti,perbrėžti,prabrėžti,nubrėžti,pabrėžti,įbrėžti,išbrėžti,apibrėžti,atbrėžti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: scattered
prancūzų kalba: isbrezti
vokiečių kalba: Isbrezti
rusų kalba: вырезывать
lenkų kalba: isbrezti

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra