bai̇̃gti, -ia, -ė
1. tr., intr. eiti, varyti prie galo, pabaigos: Skynimas baigia mišku augti J.Jabl. Baigiù šienauti Jrb. Jau pašarą baigiù Jrb. Baigiu darbą SD43. Kad pradėjai, tai ir baik Lp. Dar turiu daržo kraščiuką, baigiamą kaupuot Skr. Vaikas baigia trečius metus Ėr. Senis bai̇̃gia savo dienas Jnš. Tėvelis tenai ir savo amžių bai̇̃gė Lnkv. Pasakiau, ir baigta Jž. Pasakiau, ir baigtas dalykas Prn. Atmokėjau jam, i bai̇̃gtas reikalas Gs. Pasirašyta, padaryta – ir baigtas kriukis! P.Vaič. Diena kita – ir bėda baigtà Mrk.
| Jau jų vieta baigiamà (baigiama nugyventi) Alk.
^ Tinginys kalba kalba, darbininkas darbą baigia LTR. Nedžiaukis alga, metų nebaigęs LTR(Šmk).
baigtinai̇̃ adv.: Dar nieko baigtinai nebuvo nuspręsta Mš.
| refl.: Jau šalnos baigiasi, žydės alyvos, lakštingala negali nečiulbėti S.Nėr. Jis išvažiavo baigiantis vasarai Pn. Žemuogės jau bai̇̃giasi, tuoj prasidės mėlynės Gs. Tie lietai nesibai̇̃gia – lyja ir lyja Ėr.
ǁ padaryti ką pabaigoje: Jis savo pasakojimą baigė šiais žodžiais rš.
ǁ išeiti (mokslą): Jis savo mokslą baigė Vilniaus universitete rš. Ar jau baigei mokyklą? Pn.
ǁ nutraukti: Su skambučiu mokytojas ir baigė savo pamoką rš.
2. tr. varginti, kamuoti: Kosulys mane bai̇̃gia Gs. Kojas tik baigi̇̀ su tais vaikščiojimais Gs. Vaikų vargai močią bai̇̃gia Trgn. Čia akis baisiai baigia Lkš. Argi tat ne baigiamóji (kuri žmogų baigte pribaigia) nelaimė? J.Jabl. Baigtas (silpnas) viškum buvo vyras RdN.
3. refl. mirti, dvėsti: Jau baigiúos (netoli mirtis) Jnšk. Karvė jau viškai bai̇̃gias Dbk. Tavo pjauta antis greit bai̇̃gėsi Alk.
ǁ nykti, skursti: Valgyk daugiau, žiūrėk, jau baigi̇́es Dgl. Jau mūs sodas bai̇̃giasi Plv.
| Mano batai bai̇̃giasi (baigia nuplyšti) Jrb.
apibai̇̃gti, -ia, api̇̀baigė
1. tr. padaryti ką iki galo: Api̇̀baigėm rugienas arti Š. Apibai̇̃kim šitą eželę, ir daugiau neberavėsiu Ds.
| refl.: Jau eikit namo, aš vienas apsibai̇̃gsiu art Ėr.
2. refl. kiek susivartoti, išsieikvoti: Į pavasarį visur grūdai apsibai̇̃gia Gs.
atbai̇̃gti, -ia, àtbaigė tr. atlikti ką pradėtą: Jau ir jie àtbaigė sėti Skr. Atbaigiau dienas už bulbes, dabar galiu sau dirbti Pn. Atàbaigiau jau aš jam duot tą skolą Sb.
| refl.: Kai atsibaigs mokėt skolas, galės gyvent Kp.
ǁ išeiti (mokslą): Pristojo į didesnę mokslainę, ten pasimokino kelis metus ir tą atbaigė BsPIV212.
įbai̇̃gti, -ia, į̇̃baigė tr.
1. pajėgti baigti, pabaigti: Bulbos neį̇̃baigtos vagot Kp. Įbai̇̃kim lovą nešt pirkion, nepalikim priemenėje Š. Dar neį̇̃baigėm rugių sėti Ds.
| refl.: Padėk man nunešt į namus, o vidun tai aš pats įsibai̇̃gsiu [nešti] Š.
2. įkamuoti, įvarginti: Įbaigti̇̀ arkliai, t. y. įbruožti J.
išbai̇̃gti, -ia, i̇̀šbaigė tr.
1. atlikti, padaryti ką: Išbaik sriubą srėbti, nepalik puode Š. Išbaigs art visas dirvas ir visus kalnus Rd. Išbaigtas darbas J. Dabar jau tokie papročiai išbai̇̃gia eiti iš mados Grž.
| refl.: Išsibaigėm bodėti visų svečių Š. Išsi̇̀baigė visiškai blaivyti dangus Š.
ǁ išeikvoti, suvartoti: Rugiapjūtė dar toli, o paskutinį aruodą jau i̇̀šbaigiau Srv. Išbaigė girią (kirsti, pardavinėti); išbaigiau pinigus, miltus J.
| refl. intr., tr.: Prieš rugiapjūtę mūsų kasmet išsibai̇̃gia visi grūdai, visi aruodai Š. Teip išsi̇̀baigiau pinigus, kad visai neturiu Skr.
^ Kad negimtų, svietas išsibai̇̃gtų, kad nemirtų, žemė nekeltų Srd.
2. refl. numirti: Devynios jo nematę – jau išsi̇̀baigė Lkm.
nubai̇̃gti, -ia, nùbaigė tr.
1. padaryti ką iki galo, užbaigti: Kelinta diena dirbi ir vis dar nenubaigi̇̀ pirštinės Trgn. Palenkęs nubai̇̃k [leisti] bačkelę Jnšk. Tai nùbaigiau šiaip taip vasarojų pjaut Ut. Ana savo senatvę nùbaigė (nj.) turtūse Akm. Vargo vargo ir bevargdamas nùbaigė amžių Gs.
ǁ padaryti ką pabaigoje, užbaigti kuo: Kiti galą taip nubai̇̃gia pasakodami Jrk82.
2. nuvarginti, nukamuoti, pražudyti, pribaigti: Nubaigsi sveikatą besiplėšydama, nė amžinatilsio niekas nepasakys Žem. Arklys buvo pervažiuotas ir sunkiai sužeistas, taip kad reikėjo jį nubaigti prš.
3. refl. nudvėsti, numirti: Ar da tas šuo nenusi̇̀baigė? Alk.
^ O kad tu nusibaigtum! Sln. Pirmiau pats nusibaigsi, negu darbus užbaigsi PPr65.
ǁ sunykti: Po ligos vyras buvo visai nusibaigęs, vieni kaulai Jnš. Visiškai nusi̇̀baigei (sudžiūvai) besirūpindamas Stč.
pabai̇̃gti, -ia, pàbaigė
1. tr., intr. ką padaryti, privaryti, prieiti iki galo: Pàbaigiau valgyti (visiškai pavalgiau) Pn. Pabaigė amžių prie jų BsPIV34. Strošnos balos – nepabai̇̃giamos! Ds. Veizdėkig, kaip toli sunkesnė kančia niekad nepabaigiama DP11.
^ Ne tas vyras, kurs pradeda, bet kurs pabai̇̃gia Gs. Geriau nepradėti, neg pradėjus nepabaigti Sim.
pabaigtinai̇̃ adv.: Apgėrėme nuokulas, kad pabaigtinai̇̃ pàbaigėme kūlę kulti J. Sunkus darbas žmogų pabaigtinai̇̃ suvaro Vj.
| refl. intr., tr.: Liko dar viena lysia neravėta – tą pačios pasibai̇̃gsim Gs. Pasi̇̀baigė šventės, kitų negreit sulauksim Rm. Pasi̇̀baigė šviesybė (nebemato) Srv. Paskiau tas kelelis visai pasibaigė, tik siauras takelis buvo BsPI22.
ǁ refl. išsieikvoti, išsekti: Jau pasi̇̀baigė duona, o da rugiai nemalti Gs.
2. tr. nuvarginti, pribaigti: Bevaikščiodamas, bedirbdamas visai pàbaigiau kojas Mrj. Mane liga labai pàbaigė Krč.
3. refl. sunykti, nuskursti, galą gauti: Aš pasi̇̀baigiau, kalvė pasi̇̀baigė ir namai pasi̇̀baigė Brsl. Pasbai̇̃gus pasbai̇̃gus ana ažu tų vaikų Ut. Jau jis, žmogelis, pasibai̇̃gęs, susenėjęs Jnšk. Jis nesiduoda prikalbėti, nors tu, žmogus, ir pasibai̇̃k! Jnšk. Mano kailiniai pasi̇̀baigė (suplyšo), šilimos nebelaiko Pn.
parbai̇̃gti, -ia, par̃baigė
1. intr. pabaigti (eiti, važiuoti, vežti): Kaip čia parbai̇̃gus eit? Antš. Parbaigė važiuot namo BM29.
| refl.: Vakar parsi̇̀baigiau vežti paskutinius rugius Pn.
2. tr. nuvarginti, pribaigti: Mano akys no siuvimo visai par̃baigtos Mrj. Bėgi bėgi – jau visai kojas parbai̇̃gsi Gs. Liga visai jį par̃baigė Jrb. Juk žiemą parbaigia žvirblelius ne tiek šaltis, kiek badas Mš.
| refl.: Kai arkliai parsibai̇̃gia, tai ir tuščiais nenoria bėgt Rs. Sirgdamas jis visai parsi̇̀baigė Stak.
pérbaigti intr. pabaigti: Visas malkas pérbaigiau vežt iš anos pusės Kp.
| refl.: Pastumdyk nedėgulius, tegu pérsibaigs kūrentis Srv.
prabai̇̃gti, -ia, pràbaigė intr. baigti daryti ką iki galo: Kad jau tol išgręžei, tai prabai̇̃k gręžt kiaurai Kp.
| refl.: Pelės skrynion graužias, žiūrėk, kad neprasibai̇̃gtų graužtis; kai prasibai̇̃gs graužtis, tai ir landžios po skrynią Kp.
pribai̇̃gti, -ia, pri̇̀baigė
1. tr., intr. privaryti, padaryti ką iki galo: Aruodas buvo dar nepilnas, tai pri̇̀baigiau pilti Pn. Pribai̇̃k stumt ratus prie sienos Kp. Jis savo piningus (turtą) pribai̇̃gęs KI44.
| refl.: Kai puta nusistos, prisibai̇̃k pilt pilną stiklą alaus Ėr.
2. tr. nužudyti, nugalabinti: Kad jau nebestaiso [gyvulys], tai pribai̇̃gsme Sdk.
3. tr. nuvarginti, nukamuoti: Pribaigi̇̀ (pri̇̀baigi) tuos arklius su tais darbais Gs. Ta liga jį visai pribai̇̃gs Srv.
^ Skolos žmogų pribaigia PPr66.
| refl.: Su savo toms ligoms aš esu visai prisibai̇̃gęs Vkš.
subai̇̃gti, -ia, sùbaigė
1. intr. padaryti ką iki galo, pabaigos: Sùbaigėme javus doroti Š. Jau sùbaigė temti Krč. Kai kuodelį verpt subaigsiù, eisime pirtin Ml. Nesùbaigiau ir malt – girnos pagedo Mlt. Išvirė skrylių, i nesùbaigiau valgyt Šd.
| refl.: Susibai̇̃k pilt grūdus ir neškis Kp. Jau greit susibai̇̃gs mušti sviestas Rm.
ǁ tr. išeikvoti, išsekinti: Taip besivalkiodamas subaigė jis savo piningus BsPIII129.
2. tr. nuvarginti, nukamuoti: Taip jau tą žmogų subaigė, kad jis negali nė paeit BsPIV142.
| refl.: Po ligos labai susi̇̀baigė, tik paeina Jnš. Tu, vaikeli, susibai̇̃gus kai šaukštas VšR.
ǁ refl. susidėvėti: Susibaigė mano kepurė Pn.
užbai̇̃gti, -ia, ùžbaigė
1. tr., intr. padaryti iki galo, galutinai baigti: Užbaigiau važiuoti ant kalno Š. Užbai̇̃k pirštinę adyt Rm. Kai numirsim, tai visus darbus užbai̇̃gsim Gs.
| refl.: Dėkui, ka tiek padėjai nuraut, dabar jau pati užsibai̇̃gsiu Gs. Užsi̇̀baigiau lopyt stogą Rm. Parašyk laišką, kap tavo reikalai užsi̇̀baigė Kt. Senieji metai jau užsibaigė rš.
2. tr. nužudyti, galą padaryti: Jeigu tu pasakysi tėvam, aš tave užbai̇̃gsiu Rd. Tas sunkumas (dusulys) mane užbai̇̃gs Gs.
ǁ refl. numirti, galą gauti: Truksiu jau aš čia užsibai̇̃gt, ir viskas liks jumi Btrm. Spardėsi spardėsi užvirtęs arklys ir užsi̇̀baigė Gs.
3. refl. OG410 nusikamuoti, išvargti, paliegti: Kol parnešiau, visai užsi̇̀baigiau Skdv.
◊ ir ùžbaigtas kriùkis ir viskas: Atlikai reikalą, ir užbaigtas kriukis Sim.
vargùs užbai̇̃gti numirti: Ùžbaigė vargùs visus nabagė Rd.