išáusti

Apibrėžtis
áusti, áudžia (-ti), áudė
1. tr., intr. SD370 gaminti audinį (iš siūlų staklėmis): Áudžiant gija sykiu grimzta, sykiu kyla, žiodmens darosi J. Audimą, milą áusti K. Kasdieninius abrūsus eglute áudžia Alk. Vilnų áustos skarelės Rm. Dabar toks pašukinis audžiamas Grž. Iš liepos lunkų demblius drabužiui audė S.Dauk. Áudžiamas velenėlis (per jį slenka audeklas į riestuvą) Lš. Áusk, sesele, aštuonnyčius, lelijėle, aštuonnyčius (d.) Dkš. Giedrioj dienoj šienas grėbti, ūkanotoj – drobes áusti NS116. Viena drobė močiutės, antra drobė sesulės, o ši trečioji, šilkeliais austóji, mano jaunos mergelės (d.) Krsn. Atsiilsėsi, mano jaunoji, staklėse beausdama KlvD275. Ai, žinau žinau, ale nesakau, kur aug mano mergužė, kur austi (audžia) plonas drobužes JV330. Jisai žoles lauko niekad neverpiančias, neaudžiančias dengia SE203. Bei padaryk drobę, austą iš geltonų šilkų BB2Moz26,36.
| prk.: Kryžiuotis audžia savo voratinklius rš. Audžiau nurimęs aukso svajones aušros spinduliais Mair. Didžią keršto giesmę audžia jau užviltoji širdis S.Nėr.
^ Gera audėja ir tvoroj audžia Šn. Pats audžia, pats meta (meluoja) B. Áust nei stukt, verpt nei trukt, o prie tanciaus kaip vėjas Rs. Vilnos ant avies, o jau milą audžia PPr440. Miškas nekirstas, avys nekirptos, audeklas neriestas, o jau audžia LTR(Rm). Vis skalbiu – vis juoda, vis audžiu – vis nuoga PPr68. Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, áudžia be staklių ir be nyčių (bitė) Pn.
| refl.: Jis eina į darbą, o moterys namie audžiasi Skr. Audeklas gerai nesiaudžia, trūksta gijos Ėr.
2. tr. Rdm, Bd, Als, Pln mušti, lupti, karšti: Jei žodžio neužteks, imsiu kailį áusti Ll. Ans jam tik paausius áudžia, o kiti juokiasi Ds. Áusk tai áusk jam kailį atsidėjęs Rs.
| refl.: Eikit pasiklausykit, jau Digaičiai vėl, rodos, audžiasi, toks riksmas, toks spigsmas rš.
ǁ trankyti: Išleisk tu tas kiaules laukan, jos kadaise jau tas duris audžia, nori išlįsti iš tvarto Ūd.
3. intr. spirti, duoti kojomis: Arklys tik áudžia, tik áudžia kojom Lp. Tavo arklys, atsigręžęs užpakaliu, kap ėmė áust, tai kiek dantų neišgurino Vrn.
4. intr. smarkiai šaudyti: Jau kelintą dieną Gardino pusėj áudžia ir áudžia Lp.
5. intr. greit bėgti, mauti: Tik áudžia zuikis į kalną, o šunys nebespė[ja] Šauk. Reikia smagiai áusti, kad nori rasti paštą neuždarytą Dgl.
ǁ šen ir ten bėgioti: Išbėgs lauk ir vėl grįžta – tep áudžia ir áudžia per duris Gs.
ǁ greit lakioti, skraidyti: Kregždės tik áudžia áudžia pažeme Gs.
| refl.: Prieš didelį lytų juodvarniai audas Kl.
6. tr. godžiai valgyti, kirsti: Ans vieną tą košę aud[žia] Štk.
7. intr. An judinti, timpinti (vadeles, atvarslus): Žiūrėk, kad jis važiuoja, tai áudžia áudžia vadelėm Užp.
8. intr. nuolat varstyti, darinėti: Áudžia ir áudžia durim Plv.
9. intr. kosėti: Nei burnos neuždaro – áudžia ir áudžia, matos, gerai nušalo Krns.
10. intr. diegti, skaudėti: Per dantis ir gomurį áudžia, bet kentėti galima Vs. Diegliai per kūną áudžia, negaliu atsidust Ml.
11. intr. plepėti, malti (liežuviu): Jo tik liežuvis gerai áudžia Lp.
| refl.: Per vakarus tik áudžiasi ir áudžiasi liežuviais Btg.
apáusti tr.
1. išausti daugeliui, užtenkamai: Ana mumis apaudė ir išejo namie Grg. Bus laiko apausti, apsiūti vaikus Žem.
| refl.: Jau apsiáudėm, galėsim dabar eit į laukus Gs.
2. Lk apmušti, apkulti: Apáusk piemenį, kad neklauso Ll.
◊ su liežuviù apáusti daug ką apkalbėti: Ji su savo liežuviù visą svietą apáudžia Kt.
atáusti
1. tr. ataudais išausti: Vienais [siūlais] meta, kitais atáudžia Gs. Kuo mes atáusme, tiek drobės prisimetę? Kp. Ji vieną pusę juodu, kitą raudonu siūlu atáudė Lš. Į vilnonę marškoniais ataudais atáusk J. Apatinės kelnės vis būna blakute atáustos Alk.
| prk.: Dangus tankiai ataustas žvaigždėmis rš.
| refl.: Atsiáusk dabar sau, paskiau man atausi Grg. Svaru nedaug teatsiáudžia Ds.
2. refl. iki nenorint austi, prisiausti: Aš, merga būdama, į valias atsiáudžiau Gs.
3. intr. praleisti kurį laiką audžiant: Jau visą dieną atáudė Ds.
4. tr. apdaužyti, išperti: Jam paausius už tuos žodžius gerokai atáudė Ds. Aš tau atáusiu pãstargalį! Rdm.
◊ apmèsti ir atáusti (mokėti) daug šnekėti: Ana moka apmèsti ir atáusti Klp. Geras jo (piršlio) liežuvėlis apmetė ir ataudė Žem.
įáusti
1. tr. į vidų austi: Šitokių siūlų įausk į juostą Šn.
| prk.: Saulelės čia man įausti net spindulėliai Vd.
| refl.: Kirmėlė įsiaudusi (įsiverpusi) KI358.
2. tr. išausti kokį kiekį: Kai sieną įáusiu, tada eis mažyn Lp. Tik prisėdau, tuoj lanką įáudžiau Gs.
3. refl. įprasti, įsismaginti austi: Pradžioj vis nesiseka, bet kai įsiáusi, eis gerai Gs.
4. intr., tr. įkirsti, įpilti į kailį: Aniems gerai įáudė už bičių vogimą Šts. Vakar karves gerai įaudžiau, šiandieną nebesušoko Grg.
išáusti
1. tr. baigti austi, paruošti audžiant: Austinę skepetą dukra išáudė sau J. Atneš stakleles nepakeliamas, įries drobelę neišáudžiamą Rš. Ui, kad tu išausi man marškinelius be nyčių, be skieto, be šautuvelės KlpD1.
| prk.: Iš mažo žodžio didelę kalbą išaudžia LTR(Vdk).
^ Iš uostų milo neišausi Sim. Gera audėja ir tvoroje išaudžia PPr34.
| refl. tr.: Per žiemą viena susiverpiu ir išsiáudžiu Gs. Išsiáuski audimėlį Mrj.
2. tr. Krš iškaršti, išpliekti: Išaudė kailį gerai ir paleido Škn.
3. intr. greit išbėgti, išmauti: Gerai, kad pro duris išáudei, būtum kailį įdavęs Ll.
nuáusti
1. tr. išausti: Jau jijė daug nuáudė J. Atėjo trys laumės ir apsiėmė jai ant pusės nuaust BsMtII196.
| refl.: Pati nusiáudžiau, pati ir pasisiuvau Gs.
2. tr. audžiant padaryti vieną šoną ilgesnį: Nelygiai muša su muštuvais, ir vieną kraštą nuáudė Ėr. Ana nuáudė kreivai audimą J.
| refl.: Audeklas nusiáudė į vieną šoną Rm.
3. tr. nuperti, nupliekti: Jam už tokį darbą gerai ausis nuáudė Ds.
4. intr. greit nubėgti, nudumti: Kiškis nuáudė tiesiai an krūmus Ėr.
paáusti
1. intr., tr. neilgai ar nedaug austi: Paáusk da kokį galiuką, ir užteks Gs.
| refl.: Turėjau audeklo pasáudus Str.
2. intr., tr. galėti, pajėgti austi: Ji dar maža, nepaáudžia Rm. Siūlai trūksta, negaliu paáust Gs. Audžiau drobelę nepaáudžiamą Vrn.
| refl.: Ar pasiáusi, kad aš pradėsiu trinti? Grg.
ǁ tr. išsiausti: Pasiausdavo patys audimą ir siūdavo sermėgas Smln.
3. tr. apačią, dugną padėti audžiant: Kai kur sijono pagrindas paaustas dvinytai, o tik dryžiai keturnytai rš. Senoviškos prijuostės vis būdavo prastesniu siūlu paáustos (prie antjuosčio būdavo prastesni siūlai) Rdm.
paráusti
1. tr. sudildyti audžiant: Ar neparáudžiau, ar nepardaužiau misingio šaudyklėlę? (d.) Alk.
2. intr. greit parbėgti: Išsigandau griaustinio i paráudžiau namo Šln.
pérausti
1. tr. išardžius naujai išausti: Ar párausit tuos raiščius, kad perkat? Nt.
2. tr. per ką išausti.
| prk.: Plaukai juodi, šen ten perausti sidabru I.Simon.
3. intr. kurį laiką praleisti audžiant: Vakar visą dieną páraudžiau Grg.
4. refl. sudilti audžiant: Pársiaudęs, skietas auda promušotą audeklą Šts.
5. refl. pervargti audžiant: Pasėdėk dar kiek staklėse, nebijok, nepersiausi Rm.
6. intr. suduoti: Ziurnija vaikas, tėvas biškį páraudė Ll.
praáusti
1. intr. pradėti austi: Tegu mama praáudžia, paskui tu galėsi aust Gs.
2. tr. kiek, nedaug išausti: Kai praáusiam, galėsiam atsiųsti skiautelę paveizėti, ar tiks KlvrŽ.
| refl. tr.: Milelio kokio prasiáudei ir nešioji Pl.
3. intr. praleisti kurį laiką audžiant: Praáudžiau visą pavasarį, nė daržų nenuravėjau Rm.
4. tr. pralenkti audžiant: Liuobu mergę praverpsiu ir praausiu, ka[d] jauna buvau Šts.
priáusti
1. tr. daug išausti: Ji priaudė daug drobių Ėr. Ne tiek priáudžiau, kiek prisnaudžiau Prng.
| refl. tr.: Jijė prisiaudė pavasarį visokių audeklų J. Jau prisiverpiau baltų linelių, jau prisiáudžiau plonų drobelių D94.
2. intr. iki kurios vietos išausti: Prie pat nyčių priáudei Ėr. Priáudžiau iki dešimto lanko Gs.
3. refl. prišlyti audžiant: Gija paliko neprisiáudusi, ir pasidarė pašovos Skdv.
4. refl. privargti audžiant: Šiandien prisiáudžiau, užteks Ėr.
5. primušti, prikulti: Priáudė piemenį už bandos nežiūrėjimą, kad nežinojo kur lįsti Jnš.
6. intr., tr. daug prišnekėti, priplepėti: Bobos suėję ant manęs, matyt, gerai priáudė Alv. Pikts žmonių liežuvis daug kalbų priaudė Vnž.
suáusti
1. tr. suvartoti audžiant: Visus siūlus suáudžiau Rm. Suáudžiau tris svarus vilnų, bet reiks dar antra tiek Grg. Galus suáusk į audimą J.
| Viso svieto vargą vargužėlį drobelėm suausčiau d.
| refl.: Daug siūlų susiáudė į tą audeklą Ėr.
2. tr. išausti: Suáusk audeklą gražų, be mazgų Lp.
| prk.: Tankus iš viršaus stogas viršūnėms suausta A.Baran.
^ Gera audėja ir tvoroj suáudžia Mrk. Gera merga drobes audžia, bloga ir pakulinio suáusti nemoka TŽV599.
| refl. tr., intr. Kiek audeklų ji turi susiáudus! Švn. Vienon ausin dvylosios karvės papūsk – susiverps, antron papūsk – susiaus MPs.
| prk.: Šakos ir lapai susiaudę į lengvutį, krutantį šydą Pt.
3. refl. sutrumpėti audžiant: Audeklas susiáudžia aplei kelis mastus Grg.
4. tr., intr. sumušti, suduoti: Tai sumušė, suáudė, visas mėlynas Rdm. Kai suaudė per ausį, tai net žaibas pasirodė Švnč.
5. tr. sutampyti (vadelėmis): Suaudė arklį ir sustabdė Ds.
užáusti
1. tr. užbaigti austi: Per galą užáust bus gerai ir prasti ataudai Kp. Visus abrūsus užáudžiau kitokiais raštais ir siūlais Ds.
| refl.: Visas galas neužsiáudžia, vis bent du sprindžiai palieka neausta Kp.
2. tr., intr. pradėti austi: Kai motina užáudžia, tada ir dukrelė paaudžia Gs. Užáusk audeklą, paveizėsiam, kaip atrodys Vkš. Aš jau šįvakar naująjį audimą užáudžiau Up.
3. tr. prk. paslėpti audžiant: Kartės buvo užaustos voratinkliais rš.
| Bandė ji vargą staklėm užausti rš.
4. tr., intr. uždirbti, pelnyti audžiant: Ji su audimu ir nemažai užáudžia Gs.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): priausti,austi,suausti,apausti,užausti,atausti,įausti,išausti,nuausti,paausti,parausti,perausti,praausti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: ausausti
prancūzų kalba: isolé
vokiečių kalba: trocknen
rusų kalba: иссохнуть
lenkų kalba: Utknij

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra