ãštrinti (-yti), -ina, -ino tr.
1. R daryti aštresnį, galąsti: Peilį ãštrinti K. Útrino sūnelis … šoblelę TŽI252. Musydavo eit … aštrint sau kiekvienas arklą savo aba lopetą savo Ch1Sam13,20.
ǁ smailinti: Velniai šoka, džiaugias, ãštrina dantis, galanda nagas VoL387.
2. kng. stiprinti, didinti intensyvumą: Aštrinti problemą rš. Mažindamas prekių kainas kapitalizmas aštrina konkurenciją (sov.) rš.
įãštrinti tr.
1. išgaląsti: Kad gerai įãštrytum, tai da vis pjautų Gs.
2. kng. padidinti, sustiprinti intensyvumą: Ekonominė krizė padidino vargus, karas juos dar labiau įaštrino (sov.) rš.
išãštrinti tr. išgaląsti: Išãštrinau dalgę, o jis kap beregi atšipino Nmn.
| refl. tr.: Išsigalando peilį, išsiãštrino senis ir išėjo vytelių pjaut Ėr.
nuãštrinti tr. atšipinti beaštrinant: Na, jau ir nuãštrinai dalgius, ka nė tiek neima, kap pirma! Gs.
paãštrinti tr.
1. kiek pagaląsti: Parėjęs namo dalges paãštrinsiu Všk. Kalavijį savą paaštrina, kilpinį intempia Mž516­517.
| refl.: Ka nepjauja, pasiãštryk Gs. Peilis pasiãštrinęs K.
ǁ pasmailinti: Vokus pasago paãštrink J.
ǁ padaryti grublėtesnį: Paãštrino gruodą (buvo atleidę ir vėl pašalo) Ėr.
2. kng. kiek pasmarkinti, padidinti (intensyvumą): Krizė paaštrino visus imperializmo prieštaravimus (sov.) rš. Karo sukeltuosius sunkumus dar labiau paaštrino sausra rš.
suãštrinti tr. išgaląsti: Atsipjovusį peilį reikia suaštrinti rš.
| refl. tr.: Kai susiãštrini dalgę, tai gerai ima Jnšk.
užãštrinti tr.
1. pasmailinti: Reikia užãštryt [pieštuką] Azr. Im' kuolą, užaštrinsi, geriau lįs į žemę Dglš.
2. kng. pagriežtinti, iškelti svarbą, pabrėžti: Užaštrinti dėmesį sp.