1 grandi̇̀s sf. (4)
1. SD97,196, J grindė, žiedas, lankelis (ppr. metalinis) kam nors sujungus laikyti, įverti, pririšti: Grandi̇̀s į sieną įkalta gyvuliui rišti J.Jabl. Piktam jaučiui veria nosin grañdį Dbk. Ar kuolą karvė ištraukė, ar lenciūgo grañdį numušė – laksto kai aitvaras po lauką Slm. Insukta grandi̇̀s stulpe kumeliui pririšti Dbk. Perlūžo lenciūgėliui viena grandẽlė Slm. Prie pavalkų pritaisytos grandẽlės vadelėm pravert Dbk. Reiks paršam vert grañdys snukiuos – verčia ir verčia mėšlą Slm.
^ Du durniai suėjo ir nepasidalina grandies (dėl niekų vaidijasi) Ds.
2. MŽ42 apyrankė.
3. Ds šiaudo kauliukas, kulnelis, slankstelis.
4. riestas geležgalys, brukamas po rogių pavaža nuo kalno važiuojant, stabdys: Pririšk grañdį po pavaža Jrb. Važiavo be grandiẽs su šlajoms nuo kalno ir užsimušė Skr.
5. kurios nors sistemos sudedamoji dalis, narys, dalių jungtis: Pagrindinė mūsų teismų sistemos grandis – liaudies teismas (sov.) sp.
| Augalai yra ta grandis, kuri susieja žemės gyvenimą su saule sp.
6. rš žr. grandinė 5.
7. DŽ kar. pats mažasis pėstininkų organizacinis vienetas: Pirmoji legionierių grandis jau dingo didelių namų vartuose rš.
8. pats mažasis darbininkų organizacinis vienetas gamyboje: Šimtai tūkstančių tarybinių moterų vadovauja grandims ir brigadoms kolūkiuose (sov.) sp.
| Pionierių grandi̇̀s (sov.) DŽ.
9. K.Būg virtinė, grandinė: Jis pamatė uolotų salelių grandį rš. Perkopus per vieną kalvų grandį, pasirodė didelė plati upė rš.