gañdras sm. (2) DŽ, (4) nj. DŽ4 zool. gužas, gužutis, garnys, starkus, busilas, didutis (Ciconia): Baltasis gandras (C. ciconia), juodasis gandras (C. nigra) rš. Parskridęs gandras vienas baloj braido T.Tilv. Lapė, ant laukų medžiodama, gañdrą sutiko K.Donel. Stybrakojis gandras, stypinėdamas po laukus, renka šapus Žem. Kad gañdras velėną neša, būs lytaus, kad gañdras virbą neša, būs vėtrų Grg. Jei gandras ant vienos kojos stovi, būs giedra Škn. Gandras, gandras tur ilgas kojeles JD132. Gañdras jam jauną sūnų atnešęs Sch183. Oi lėkčiau lėkčiau, kad galėčiau, gandro sparnus kad turėčiau J.Jabl. Gañdrai šalin traukia KI36. Gandrai, kaklus ištiesdami, klyknoja S.Dauk. Tę lizdus daro paukščiai, ir gandrai laikos ant eglių BBPs104,17.
^ Vaikščio[ja] kaip gandras po balas varlinėdamas Krtn. Mandras kaip gandras Plt. 25-ąjį mercą … mūsų tėvai … gandro diena vadindavo BzF82. Vienas gandras dar ne pavasaris Sim. Gandras parveda pavasarį S.Dauk. Gandras parlėkdamas parneša, išlėkdamas išneša pavakarę (gandrui pavasarį parskridus, pradedama valgyti pavakariai, rudenį išskridus – nustojama) Pln. Gandras vandenį peika, kad plaukti nemoka (jei kas ko nepasiekia, sakos to ir nenorėjęs) Užv. Gandras žino savo čėsą (žino, kada parskristi) B. Su gañdrais išsikėlė, su varnoms nukrito (sakoma apie tuos, kurie labai nori iškilti, bet jiems nepasiseka) Als.