galą́sti, galánda, galándo (-ė) tr.
1. aštrinti, pustyti: Išsiėmė jis skustuvą ir pradėjo galąst P.Cvir. Aš galándu peilį, kirvį su galąstuvu J. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį LTI226. Dalgius galándant, pempės leka į būrius Šts.
| Katė galánda nagus Ėr.
| prk.: Mirtis galanda plieno dalgę S.Nėr. Galanda sparnus į dangaus kraštą gervių šimtai P.Cvir. Tuoj išskris paukščiukai – jau ima sparnus galąsti Tj. Šokėjų poros galanda kojas rš.
^ Rūstybė galanda protą S.Dauk. Reikėtų mus mokyti, protą galąsti rš. Negaląsk peilio, kol teliuko nėr Vb.
| refl.: Pjovimo įrankis gali pats galąstis darbo proceso metu rš.
| prk.: Širdy nerimas galandas rš.
2. prk. dilinti, trinti, graužti; pūsti (apie stiprų vėją): Vakar tas vėjas tai galándo dirvas (nupūtė sniegą, nešė žemes) Gs. Koks čia gyvenimas be medžių – visi vėjai galánda sąsparas trobelės An. Kad da vėjo nebūtų o tai kad galánda burną! Mlt. Aštrus vėjas pučia, galąste galanda ausis Ėr.
| Oigi sunku žaliai nendrelei ant dunojėlio: iš pašaknėlių žvyrelis graužia, per liemenėlį vanduo galánda Žž.
| refl.: Bernas galándas, t. y. trinas J.
◊ danti̇̀s galą́sti
1. labai norėti: Vaikesas seniai ant obuolio dantis galando Blv.
2. apkalbėti: Visi susirenka ir galanda dantis Ds.
3. pykti: Galánda jis ant manęs dañtį Srv. Imperialistai galanda dantis ir vieni prieš kitus (sov.) sp.

liežuviùs galą́sti apkalbėti: Pikti žmonės pradėjo galąsti liežuvius P.Cvir.
atgalą́sti tr. vėl išaštrinti: Į akmenį kliuvo dalgis, nebeatgaląsi su brukšte, reik tinti Šts.
įgalą́sti tr. įstengti išgaląsti: Kietas peiliukas, nėko negaliu įgalą́sti Užv.
išgalą́sti tr.
1. išaštrinti: Sūnus išgalándo kirvį J.
2. prk. išpūsti, atšaldyti, išaušinti: Šitoks vėjas tai išgalanda pirkias Mlt.
◊ liežùvį išsigalándęs pasirengęs bartis: Atej[o] ana pas mus išsigalandus liežuvį, niekam nei išsižioti neduoda Arm.
nugalą́sti tr.
1. galandant nudilinti, nutrinti: Tu nugalandai peilį, kirvį J.
2. prk. nupūsti, pliką padaryti; nugraužti: Vėjas nugalándo kelią (nunešė žemes, smėlį, sniegą) Ėr. Vėjai nunešė liuosą žemę nuo dirvų, kaip galą́ste nugalándo sukdami žemes į meñturius J. Kad nugalándo vėjas burną, net peršti Ds. Vėjo nugaląsti kviečiai (sunykę) Ėr.
| refl.: Nuo važiavimo kelias nusigalánda ant vieną pusę Slm.
pagalą́sti tr. paaštrinti, papustyti: Ar turite diržą skustuvui pagaląsti? P.Cvir.
| prk.: Tu manęs nemokyk – aš esu pagaląstas (patyręs) Šts.
^ Peilis peilį pagalánda KI585.
| refl. tr.: Žirklės atšipo, einu pasigaląsti P.Cvir. O ta lapė jau pasirengė gaidį pjaut – pasidėjo geldą, pasigalando peilį BsPIV285.
| prk.: Jūs dabarčia liežuvius pasigaląskit Srd.
◊ liežuviùs pagalą́sti paplepėti, pasierzinti: Tegul pagalánda bobos liežuviùs Ds. Visi į Kaziuką – liežuvių pagaląsti rš.
nagùs pagalándęs pasirengęs (ką daryti): Buvau nagùs pagalándęs Tv.
prigalą́sti
1. tr. ašmenis pagadinti: Veikiai prigalándi dalgį su viena gude be brukštės galąsdamas Bržr.
2. refl. prk. prisivarginti (vėjui pučiant): Kiek prislydė per ištisas vasaras, prisigalando ant vėjo [kerdžius] rš.
sugalą́sti tr. galandant sudilinti arba kiek paaštrinti: Baigiu kirvį visai sugalą́sti Rm. Sugaląsk peilio ašmenis Kp.
| prk.: Vargas ir kančios mane sugalando HO.
| refl.: Kad susigalándo peilis – siūliukas liko Dr.
^ Negaliu su kūlimu susigaląsti (susitaisyti) Šts.
užgalą́sti tr. ašmenis užversti begalandant, atšipinti: Labai stačiai užgalándai kirvį, greit atšipo Ėr. Užgalándai tik peilį, dabar nieko nebeima Ds. Neduok tam piemeniuo dalgio galąsti – užgalą́s Ll.