Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
di̇̀rbti
Apibrėžtis
di̇̀rbti, -a (-ia), -o (-ė)
1. intr., tr. SD316, R, K atlikti kokį darbą, ką nors daryti, darbuotis: Ramiai dirbti savo darbą sp. Žmonės vasarą pluša di̇̀rba J.Jabl. Jis dieną naktį di̇̀rba J.Jabl. Darbininkas di̇̀rba darbą dirbamose dienose J. Jis dar tebedi̇̀rba lauke Grž. Senelis jau seniai nebedi̇̀rba, serga Grž. Reikia ben kiek dirbtienai namuos, o popiet gal priseis mėšlas vežtienai Ut. Gerai yr, kad mokslo turi – nereik iš peties dirbti Klp. Čia it kojoms (prastai) dirbta Pln. Di̇̀rbk di̇̀rbk žmogus be jokio pasilsio Srv. Di̇̀rbu už pilvą, o daugiau nieko negaunu Alk. Iš akies dirbau, nė vinkelio neturėjau Pc. Di̇̀rbk di̇̀rbdamas, nežiūrėk, kas kur šneka Ds. Tu jam di̇̀rbk, būk, o jis dvakinės Grž. Samdė mane darbui dirbti J.Jabl. Di̇̀rbk tu kaip di̇̀rbdamas, o pasirodys, kad ponui neįtiksi Trk. Kai ateisim jūsų raginti, būkit jau bedirbą, tai nė raginti nereikės J.Jabl. Aš neįtinku anam di̇̀rbęs Grg. Di̇̀rbantis pakėlė galvą ir nusijuokė Krtn. Čia žmogus dirbantỹs užsimsi su šnekom Grl. Dirbant nereik juokų daryti J.Jabl. Dirbus reiks ir pasilsėti J.Jabl. Čia žmonių dirbama ir norima dirbti J.Jabl. Nėra nė vieno di̇̀rbamo žmogaus (kuris galėtų dirbti) Rm. Šiūpelio galas prarūdijo, matyt, nedirbdamas Rm. Šventos dienos ir jomarko dienos nedirbamos buvo Vkš. Dabar arkliai ne ką juk di̇̀rbamys yr Slnt. Čia jo dirbamas kambarys J.Jabl. Čia laikom ir jaučius dirbamus (ariamus) J.Jabl. Dirbtais arkliais nevažiuoja turgun J.Jabl. Kurgi tavo dirbančióji kumelė? Rgv. Sau dirbai ką nedirbai, reikėjo ponui dirbti Pč. Dirbtinus darbus padirbęs, grįžo į Rymą M.Valanč. Dirbau darbelį be pailselio KlpD114. Kad būt dirbtas sunkus darbas, žiedeliai žibėtų NS1210. Šešias dienas žmogus tedirb, o sekma diena yra … atilsis BPII423. Dirbsi dirbęs, o po darbo galėsi pasilsėti BsMtII16. Aš jį bedi̇̀rbant radau KBI35.
| Dirbamà diena KII349. Psalmus … paeiliui imk taip ant šventų dienų, kaip ant prastų, alba dirbamų, dienų Mž498.
| Di̇̀rbu kiek galėdamas: kẽliais alkūnėms einu Erž. Vasarą žiemai di̇̀rba, žiema vasarai Tsk. Vieną pusę darbo di̇̀rba protas, kitą rankos Kpr. Jis dirba, kad net kojos virba Plv. Di̇̀rba kaip svetimais nagais Jnš. Tu di̇̀rbi kaip ne savo rankoms Rs. Dirba kaip be nagų Vl. Suvertė malkas po kojų, dirba kaip ne sau Jnš. Dirba kaip juodas jautis (daug, sunkiai) Nj. Jie tenai kaip jaučiai dirbdavę J.Jabl. Di̇̀rbau, lyg būčio pasamdytas Krtn. Iš jo darbininkas geras: par dieną di̇̀rba kaip skruzdėlė Jnš. Iš karto matyti, kad supranta darbą: di̇̀rba kaip senis Jnš. Par dieną teišvarė kelias vagas: dirba kaip miegodamas Jnš. Taip dirba, kaip žalias nedega (apie tinginį) Gmž. Valgyk, kad pilvas plyštų, di̇̀rbk, kad akys lįstų Šd. Nereiktų di̇̀rbti, jei duonos nenorėtum Krp. Dirbančiam padėk, prašančiam žadėk LTR(Jnš). Kas nedirba, tas nevalgo LTR. Duok, Dieve, visa žinoti, ne visa dirbti S.Dauk. Lengviaus yra liepti, nekaip dirbti S.Dauk. Nieko nedirbdami mokomės piktai daryti VP34.
| refl.: Di̇̀rbos jie di̇̀rbos su tais linais, o dabar reikia už niekus parduot Slm. Iš pagirių nesidi̇̀rba, ir tiek Grž. Duktė di̇̀rbas ir di̇̀rbas su tais gyvoliais Akm. Di̇̀rbamos visa naktį, bet piningų neiškasėm Šts. Be rankų pats darbas nesidirba LTR. Kaip tik sukrauja negyvėliai tuos grabus, tai jis vėl užgieda, ir vėl sugriūva – taip jis dirbosi iki gaidžių BsV270.
ǁ turėti užsiėmimą, tarnauti, verstis: Kuo tu verties, ką tu dirbi? Bs. Jie čia savo drabužiais (savo drapana) dirba (tarnauja) J.Jabl.
ǁ intr. judėti, krutėti: Vaikas nepasėdi ramiai – tai rankom, tai kojom di̇̀rba Ėr. Ir senukai kartais ima biznute eiti – tik kojos smulkiai di̇̀rba Gs.
ǁ tr. atlikti, daryti, vykdyti: Nuvažiuosme an daktarą, aparaciją dir̃bs Kvr. Atėjo vakaras, pavogė meitelį, o ūkinykas kratą di̇̀rba Rs.
ǁ veikti, daryti, elgtis: Ką dirbsi nepykęs – kiaurą dieną neėdęs stoviu! S.Dauk. Ką dirbs šuva nelojęs Sln. Neteisiai dirbom ir piktenybę padarėm Mž562.
| refl.: Kiek provojos, di̇̀rbos, bet palangiškiai nėko grapuo nepadarė Plng. Kaip ponai norėjo, taip di̇̀rbosis su baudžiauninkais Btg.
ǁ tr. ruošti, rengti, daryti: Lytus dirba badus, bulvės supuvo Varn.
2. tr. gaminti, daryti, kurti: Čia jau geležinkelį baigia di̇̀rbti į Panevėžį Jnšk. Ar namo kampus di̇̀rbsi į šulą, ar į kertę (leisdamas rąstus į šulus ar nerdamas)? Prk. Moterys marškinius di̇̀rbo namie, krautuvėj nebuvo Btg. Įejo į širdį kuniguo, kad reik di̇̀rbti mūro koplyčią ant Birutės kalno Plng. Mūsų karvė gera mėšluo di̇̀rbti, o pienuo nekoki Šts. Jis sakė, kad šiandie di̇̀rbsiąs kurpes Skdv. Toks geras vaikis, o dar indus taip gražiai moka dirbti Žem. Upė Gauja, o kita dirbtà dabar Dv. Turguje pirkau medų – išrūgo, išputojo, mat netikras buvo – di̇̀rbtas Rm.
| Į tuos korius jos tą medų di̇̀rbdavo (nešdavo) Smln.
| refl. intr., tr.: Ta vanelė di̇̀rbas iš lentelių Nt. Rėčkelė rūgštyniuota, putos tuoj di̇̀rbas [giroje] Sl. Iš tokios šlynos dirbasi plytos ir stogdangčiai A1884,130. Ar čia sau ratus di̇̀rbies? Ds.
ǁ daryti (kuo), keisti pavidalą, versti: Į vagis di̇̀rbi tu vaiką tokiais patarimais Als. Pievas dirbsiam į dirvas Šts. Į bekoną kiaulaitę di̇̀rbsu Šts.
ǁ kurti, sudarinėti: Ir terminai turi būti dirbami taip, kaip yra žmonių dirbami paprastieji kalbos žodžiai J.Jabl.
3. tr. purenti, taisyti sėjai (žemę): Ar mokės žemę di̇̀rbti? Gs. Aš di̇̀rbau pūdymus (ariau, akėjau) Lnkv. Gargždiškiai kiteip laukus di̇̀rba Krtn. Kiek turit dirbamõs žemės? Slv. To krašto laukai buvo gerai dirbami rš.
4. tr. megzti, nerti, pinti: Mama pirštines dirba Ėr. Jis moka jau doklą di̇̀rbti Ėr. Tą virbaliuką išbaigsiu di̇̀rbt ir lempą degsiu Rm. Gaspadorius pančius vija, o gaspadinė pirštines dirba LTR(Ob).
5. tr. daryti tinkamą dėvėti, minti, minkštinti (odą, kailį): Jis kailius moka di̇̀rbti Slm. Dirbtà skūra yra brangesnė Krtn.
^ Už vieną kailį dirbtą dešimtį duoda nedirbtų VP48.
6. tr. gadinti, trypti: Aure žąsys kad di̇̀rba avižas – išvykit! Rm.
7. tr. euf. teršti, dergti: Tos antys tik kiemą di̇̀rba Rm.
8. tr. Slm niekinti, plūsti: Visaip kaip di̇̀rba tave jis žmonių akyse Pšl.
ǁ refl. bartis, skandalyti: Dirbkis kiek tu nori, aš tavęs nebijau Šts.
9. tr. tepti, dažyti, daryti: Tėvelis, išrauginęs kailius, dirbdavo juos baltai kreida rš.
◊ gývus pi̇̀nigus di̇̀rbti daug pelnyti: Tas gývus pi̇̀ningus di̇̀rba Slnt.
juokùs di̇̀rbti tyčiotis: Juokus dirbti gan pavojingas dalykas V.Kudir.
káilį di̇̀rbti mušti, perti: Namo … su tokiu drabužiu nemisliju eiti, bo Liciperis pradėtų man kailį dirbti BM181.
liežùvis di̇̀rba daug kalba: Liežuvis dirba, ir dar kaip dirba! Ašb.
su liežuviù di̇̀rbti (di̇̀rbtis) plepėti: Su liežuviù di̇̀rbo di̇̀rbo, tai i pakliuvo Gs. Eina tik bobos drūžėms, su liežùviais di̇̀rbas Vgr.
antsidi̇̀rbti (ž.) tr. užsidirbti: Jei antbūsiu metus, gerą paviržį antdi̇̀rbsiuos pas gaspadorio Šts.
apdi̇̀rbti tr.
1. R padaryti, atlikti darbus, susidoroti su kokiu darbu: Ji viską viena apdi̇̀rba Rdm. Didumą darbų apdirbau J. Vai ir ateina mano mergelė, apdirbus visus darbelius BsO156.
| Visą lėkštę apdi̇̀rbo (suvalgė) per minutę Jnš.
| refl.: Vis bėga, šniokščia uždusęs, vis neapsidirba Kn. Mes jau kaip ir apsidi̇̀rbę į šį tarpą Pgr. Palauk, kai apsdirbsiu didumą, maž padarysiu Sdk. Su vagimi mes vieni apsidirbsime (susidorosime) Brt. Tiek suvirto tų darbų, kad tiesiog nebegali apsidirbti I.Simon.
ǁ refl. Vvr nugalėti, priveikti: Paduok tik, su tokiais vaikais dviem galiu apsidi̇̀rbti Srv. Da aš lengvai apsdirbsiu su tokiuo Skdt.
2. apdoroti, sutvarkyti (konkretų daiktą): Mūsų brigada greičiau rugius apdirbs (sov.) Skr.
| Žėdnas kaimas kapinaites laikė: aptvertos, kapai apdirbti Skr. Tas vertimas buvo išleistas naujai, 1755 m. apdirbtas mokykloms rš.
ǁ aptaisyti, apvesti: Teip, tėvas apdirbo savo sodną aukštu mūru BsPII41. Reik šulinio viršų apdi̇̀rbti Krtn.
| [Pypkė] gražiai išmarginta, ištaisyta, auksu apdirbta SI377.
3. Vkš išpurenti, išdirbti (žemę): Susiedas apdirba su arkliais [daržą] Nj. Ar tu savo lauką jau apdi̇̀rbai? KII375. Laukai jau apdirbti B. Išsiuntė tada jį Viešpats Dievas iš sodo Eden, kad apdirbtų žemę Ch1Moz3,23.
4. apmegzti, apnerti: Apdi̇̀rbo visus kraštelius karbatkėlėm Ds.
5. apteršti, aptepti: Ogi kad apdirbti̇̀ musių langai! Slm. Apdi̇̀rbot stalą ir nueinat kai paršeliai Sdk. Žąsys purvinom kojom apdi̇̀rbo audeklus Brt. Vienas (sūnus), ir tas apdirba sienas J.Jabl.
| refl.: Kurgi tu buvai inlindęs, kad visas teip apsidirbęs! Ds. Pasaugok rūbus, kad degutu neapsidirbt Trgn.
6. apgadinti: Palikau atkilus vartus, gyvuliai ir apdi̇̀rbo (išmynė) daržą Vdžg. Ką čia ieškot, jau baigta – apdi̇̀rbo varnos Gs.
| Tamsi, o tu dar skaitai – nori akis apdi̇̀rbti Krš.
ǁ apiplėšyti, apdėvėti: Tai greit apdi̇̀rbai suknelės alkūnes Šk. Nusipirko gražų nertiniuką i tuoj apdi̇̀rbo Šln.
7. apgauti, apsukti, apvogti: Su tuo žemės pirkimu dailiai mane apdi̇̀rbo Brt. Šiandien mieste mane apdi̇̀rbo (apvogė) Jnš.
ǁ suvilioti: Bernas mergą apdi̇̀rbo Brt.
atidi̇̀rbti
1. tr. (iš naujo) padirbti: Mistras apgulė Kauno pilį, iš naujo atdirbtą S.Dauk.
2. intr. SD215 atsilyginti darbu: Tam ponui atidirba už pašarą, už ganiavą BsPIV242. Atidi̇̀rbk, kiek buvai žadėjęs J.
| refl.: Daviau tūkstantį, daugiau, sako, atsidirbsim Ėr.
atsidirbtinai̇̃ adv.: Atsidirbtinai̇̃ talkinėtis Brs.
3. tr. tam tikru atstumu (nuo ko) padirbti: Toliau nu sienos atidirbtas pečius vadinas užkaklis Šts.
4. tr. daug išdirbti, dirbant privargti, prisidirbti: Aš savo dienas jau atdi̇̀rbau Vvr.
| refl.: Nenoriu pas kunigus, aš pas juos atsidi̇̀rbau KzR. Aš savo jau atsidi̇̀rbau, vaikai dabar tegul dirba Vvr.
5. tr. Užp dirbant apgadinti: Kirvį atadi̇̀rbo (į akmenį atšipino, išdaužė) Ds.
įdi̇̀rbti tr.
1. padirbti, nudirbti: Kiek darbo lauke nuvalioju, įdi̇̀rbu, o tu namie nieko nepadarai Skr.
ǁ pastatyti (viduje): Įdi̇̀rbk pečių, įdėk langus saklyčio[je] J.
| refl. tr.: Įsidi̇̀rbau pečių, ir žiemos nebijau Šts.
2. įstatyti, įkelti: Darže, netoli namų, davė iškasti naują šulinį; daržo gale vartelius įdirbti I.Simon. Jei par trejus metus neįdirbo barčių (neįkėlė į pažymėtus medžius), tad svetimas tą medį gal naudoti S.Dauk. Palangoj yra tiltas, įdirbtas į jūrą Plng.
ǁ refl. dirbant įlįsti: Anglių kasikams giliai į žemę įsidirbus, pratrūko vakar vandens versmė LC1879,7.
3. refl. J įkibti, įnikti į darbą: Kad įsidi̇̀rbo, tai nė valgyt neina Brt. Jo šiam dalykui ištirti ir suprasti gerokai įsidirbta J.Jabl.
| Kiškis bus insidirbęs in obeleles Brsl.
| Tarp laikų sudurtinių reikėtų skirti – sudurtiniai pabaigos ir pradžios, arba įsidirbamieji, laikai J.Jabl.
4. darbu pelnyti: Perniai du šimtu darbadienių įdi̇̀rbau Pnd. Ten muno yr įdi̇̀rbta aplink šimto rublių Trg. Kiek esi įdi̇̀rbęs, tiek gausi Šts.
5. pripratinti prie darbo: Bobutė mane savo šiurkščia, įdirbta rankele pamielavo Vaižg.
| refl.: Pirštai neįsidirbę, lankstūs Vaižg.
6. Zr įtręšti, išpurenti, paruošti sėjai (žemę): Reikia mokėti kaip žemę įdirbti rš.
| refl.: Augalai mėgsta gerai įsidirbusią žemę rš.
ǁ įsėti (įarti, įakėti): Ir miežius pabaigėm sėti, tik dar neįdi̇̀rbom Kair. Pavasarį, vasarojų įdi̇̀rbę, misliam pradėt statyt Sdk.
| refl.: Katras grūdas giliau įsidi̇̀rbo, tas išdygo Skr.
7. įmegzti: Raštus įdi̇̀rbsiu į pirštinę Rm.
8. įminkštinti, išdirbti (kailį, odą): Gerai įdirbtas kailis rš.
9. įtepti, įjuodinti, įterlioti: Tiek įdi̇̀rbau kelines, kad niekuo negaliu išimti dėmės Ds. Andi̇̀rbai rankas, dabar rašai Lz.
| refl. tr.: Insidi̇̀rbo kraujin veidą Lz.
10. įskųsti: Įdi̇̀rbau aš aną gerai, t. y. įskundžiau J.
◊ kilį įdi̇̀rbti įmušti, įlupti: Kap įdir̃bs jai káilį, tai pasijudins prie darbo Brt.
išdi̇̀rbti; SD417
1. tr. išdaryti, ištaisyti: Išmislijo, iš ko išdi̇̀rbtie Lz. Dar išdirbčia tau kryželį baltų akmenėlių, prisirinkus, prisinešus net nuo Nemunėlio LTR(Pnd). Visi mūrai išdirbti kalkėm, be jokio cemento Skr. Išdirbo bokštą aukščiausį Šts. Kanalai [pelkėse] dabar visur išdirbti̇̀ Grd. Pašaluo bėgant, išdirbk (išvažinėk, išmink, išark) į juodą purvą, ir išnyks žlūgės ar šalpusniai Žml.
| refl.: Keletai dienų praėjus, midus išsidirbo (išsistovėjo) prš.
ǁ refl. apdirbti, apdoroti (linus): Oi čia bus geri linai, kai išsidir̃bs Slm.
ǁ išskirti: Nebišdirba mašina grūdų iš pelų, leiskiat mažiau Varn.
ǁ išskobti: Iš visokių medžių vidurį išdi̇̀rbs išdi̇̀rbs, i būs aulys Gd.
ǁ sunaudoti ką dirbant: Senūsius sijonus į kaldras išdirbom Šts. Šiaudus išdi̇̀rbi kūliam, nėra mėšlo Trs.
2. tr. išgražinti, išmarginti: Reikia tik išdi̇̀rbt gražiai, o pirkėjų bus Trgn. Mūsų trobos puikios, išdi̇̀rbtos Nt.
3. intr. kurį laiką dirbti: Metus išdi̇̀rbo i nežino, ką jis gaus Pšl.
4. tr. išvarginti ilgai, daug dirbant: Išdirbtos rankos skauda senatvėj Šts. Arkliai neišdirbti̇̀ – eina gerai Snt.
| refl.: Ko benorėti iš jo stiprumo – taip išsidi̇̀rbęs, išsipliekęs Ds. Sveika buvau, neišsidirbusi Šts. Sena, išsidirbusi, bet dar paiškalbi boba Ggr. Kai išsidi̇̀rbęs, ir poilsis in greitųjų nepadeda Msn.
5. tr. išmiklinti, išlavinti: Tas arklys mažai išdi̇̀rbtas, daug vargo ariant Plv. Jis turėjo liežuvį išdirbtą rš.
| refl.: Išsidi̇̀rbo geras meistras Brt.
ǁ ištobulinti, išugdyti, sukurti darbe: Mūsų terminologija šioje srityje dar neišdirbta A.Janul.
| refl. tr., intr.: Išsidirbo tam tikros normos, kaip toji valdžia tenka kitiems, kaip galima ji paveldėti A.Janul. Aš išsidirbau sau pažiūrą J.Jabl.
6. tr. išpurenti, paruošti sėjai (žemę): Žemė išdi̇̀rbta Vlk. Miško kerpę išdirbti į dirvą negal, reik išdeginti Šts. Kad iždirbsi žemę, neišduos tau daugiaus galybės savo Ch1Moz4,12.
išdirbtinai̇̃ adv.: Žentas paėmė pusininką išdirbtinai, t. y. kurs jam išdirbs laukus ir visus darbus J.
| refl. tr.: Čia pirm buvo Nemuno šlaitas; žmonės išsidirbo tuos krantus Skr.
7. tr. išmegzti: Visokiais kvietkais ana išdi̇̀rba Ds. O, kaip pati bemokanti išdi̇̀rbt raštus! Jnš.
ǁ refl. mezgant susinaudoti: Visi siūlai išsidi̇̀rbo – nebėr kuo pirštines pabaigt Rm.
8. tr. B išminkštinti, išminti (odą, kailį): Turiu keturius išdi̇̀rbtus kailius Sdk. Skranda blogai išdirbta – tuojau šlampa Brt. O suskaitykime, kiek kailių išdirba patys lietuviai V.Kudir. Ožena išdirbta SD124.
^ Oda neišdirbta – batų nenešiosi PPr47.
9. tr. išgadinti, išniokoti, išnaikinti: Visas avižas išdi̇̀rbo arkliai Kt. Kviečiai kap patalas išdirbti̇̀ (nušliaužioti paukščių) Brt. Išdi̇̀rbo (išdaužė) tiek langų! Ėr. Visi miestai išdirbti̇̀ (subombarduoti) Gs. Kas čia tuos visus šaukštus išdi̇̀rbo (išmėtė) Rm.
10. tr. ištepti: Veršis su snukiu išdi̇̀rbo tavo nugarą Skr.
| refl. tr., intr.: Su suodžiais išsidi̇̀rbo visą veidą Jnš. Išsitepęs, išsidi̇̀rbęs, sakytum koks kaminkrėtis Sdb.
11. tr. Up išplūsti, iškeikti: Išdi̇̀rbo, išjuodino visai nekaltai Brt. Pala, aš ją sutikus da ne teip išdi̇̀rbsiu! Zp. Išdirbau kai šunį už tokius darbus Dbk. Išdi̇̀rbo į kojos autą (smarkiai) Kal. Išdirbsiu aš jį į šuns dienas LTR(Krtn). Aš jį išdi̇̀rbau šunio karnon Ut.
| refl.: Abu susitikę visokiais žodžiais išsidirbo Užp.
12. tr. kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Teip bemylėdamas išvaišino išdirbo lig nebnorint M.Valanč.
◊ ×káilį (skū̃rą) išdi̇̀rbti išperti, išlupti: Kaip išdir̃bs tėvas káilį, tai žinosi! Kt. Da išdirbo gerai abiem skūrą ir išvijo BsPIV237.
liežùviais išsidi̇̀rbti išsiplūsti: Išsidi̇̀rbo liežùviais, kiek galėjo Brt.
su liežuviù išdi̇̀rbti išplūsti: Jis tą žmogelį nuo kojų apačių išdirba su liežuviu Dr.
nudi̇̀rbti; SD349
1. tr., intr. atlikti darbą, nudoroti, sutvarkyti: Ana apgrabu darbus nudirba J. Vasarojų pradienykais nudi̇̀rbau A.Baran. Esam sveiki, viską nudi̇̀rbom Pc. Pasisėdęs krestuką (pintinėlę) tik nudi̇̀rba (nebeturi sveikatos) Pj. Visas darbymetes nudirbdavo dienininkai rš. Jau diktą šmotelį [runkelių] nudi̇̀rbo (apkaupė) Žal. Nusipirko mašiną, užsisėdęs pavaikščiojo, ir nudi̇̀rbta (nupjauta) Gs. Ėdi už tris, o nenudirbi nei už vieną KrvP(Slnt). Viena linelius nudirbau, liūlia, viena linužėlius nudirbau, liūlia LTR(Pš). Šešias dienas dirbsi, ir visus tavo darbus nudirbsi BB2Moz20,9. Jis jau nebepaėjo, nei ką nudirbti galėjo BPII455.
| Vertėjas šitą savo darbą turėjo kiek rūpestingiau nudirbti J.Jabl.
^ Ko akys baidos, rankos nudi̇̀rbs Žd.
| refl.: Nusidirbti žmonėms kad bent nelytų Nt. Šiemet laukai anksti nusidi̇̀rbo Kp.
| Kai nusidi̇̀rbo, labai gražus [antkapis] Gs.
ǁ atsilyginti darbu, atidirbti: Vieną parą nudi̇̀rbau Pgg.
nudirbtinai adv.: Nudirbtinai atduoti N.
2. tr. mokamai padaryti: Kaminą turbūt nenudi̇̀rbo (blogai padarė), kad rūksta ir rūksta Kt.
3. tr. darbu nuvarginti: Rankos buvo nudi̇̀rbtos į smertį Prk.
| refl. R: Tiek nusidi̇̀rbau par dieną, ka vos kojas bepavelku Vvr. Aš nuilsus, nusidi̇̀rbus nuo sunkių darbelių Plv. Eikiat gult, vaikai, išvargę, nusidi̇̀rbę Erž. Žmogus nusidirbęs pasensti Žem.
^ Nusidirbo kaip rugius pjovęs PPr47.
ǁ refl. nuo darbo nudilti: Žirklės jau visai nusidi̇̀rbusios, vien pentys Skr.
4. refl. ką nors (laukų darbus) dirbant nutolti, nueiti: Ji nusidirbo toly[n] su savo darbu, ateina ant tos vietos – vaiko nėra Smln.
5. intr. paskubomis nueiti, nubėgti: Nudi̇̀rbo i nudi̇̀rbo šuva per lauką – an zuikį ani pažiūrėjo Glv. Kad nudi̇̀rbo tai nudi̇̀rbo, kai pasakiau Blnk.
6. tr. R3 išdirbti (žemę): Maž vienas visą žemę nudirbo Žem.
| refl.: Jei nedirbsi, gyvenimas (sodybos žemė) pats nenusidirbs Šts.
7. tr. numegzti: Nudi̇̀rbk man naujas pirštines Paį. Tuojaus nudirbo šilkų tinklą, pradėjo gaudyt ir sugavo žalią žuvaitę BsMtII160.
| refl. tr.: Anas šią žiemą nusidi̇̀rbo bradinį Trgn. Nusidi̇̀rbau skarelę Trgn.
8. tr. nugadinti, numindžioti, sunaikinti: Arkliai įeję ir kad nudi̇̀rbę kviečius Slnt. Naują čemodanelį nudi̇̀rbo Klk. Šaką nuo medžio nudi̇̀rbti, nuanuoti KI1. Visai man tu batus nudi̇̀rbai Up.
9. tr. nutepti, nuteršti: Nudi̇̀rbs jūsų skarytę gražiąją tos musys Žeml.
| refl.: Nusidi̇̀rbo, nusitepė kningelės Šts.
10. tr. apvogti, apiplėšti: Nudirbo mumis vokyčiai kaip po krikšto Šts.
11. tr., intr. kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Vainos nuplikė nudi̇̀rbo visus Dr. Kiek žmonių karėj nudi̇̀rba nušauja Skr. Tokiais trumpais batais nušlapsi nudi̇̀rbsi be[e]idamas Plt.
◊ deviñtą káilį nudi̇̀rbti labai išnaudoti: Tas tik ir žiūri, kaip darbininkui devintą kailį nudirbti A.Vencl.
káilį nudi̇̀rbti išperti: Taip ir niežti nudi̇̀rbti káilį Žmt.
padi̇̀rbti
1. tr., intr. atlikti kokį darbą: Aš tai nieko nepadi̇̀rbau par tuos mėnesius, i dyka nesėdėjau Mžš. Daug tu padirbsi, in saulę žiūrėdamas Ktk. Dviejų darbų draug aš nepadi̇̀rbu A.Baran.
^ Ką padi̇̀rbsi šiandien, rytoj nereiks Ds. Darbą šiandien padi̇̀rbk, pyragą rytui pasidėk LTR. Gulėdamas nedaug tepadirbsi PPr37.
| refl. tr., intr.: Pasidirbai darbą – gali pasilsėti Ll.
^ Darbas dirbant pasidi̇̀rba Ėr.
2. tr., intr. pagaminti, padaryti, sukurti: Da berniokai išeidami kaip padi̇̀rbo kruopų, tai vis ir turim Sdk. Reik iš molio aslą padirbti S.Dauk.
| Neilgai gyveno, bet jau skolos padi̇̀rbo KlvrŽ. Kaip liepė, taip ir padi̇̀rbo BM252. Tokį ten padirbau bildesį, kad pats Gumbakis vienmarškinis išpuolė veizdėti Žem.
| refl. tr., intr.: Ežys pasidirbo kinį, išklojo jį lapais Blv. Turėjo pasidirbtõs arielkos ir girkščiojo Nt. Trinant [kanapes,] pasidi̇̀rba kaip ir pienas Sl.
| Kad pasidi̇̀rbo (pasirūpino) vaiką, tegul ir augina Brt.
| Kaip pasidi̇̀rbau (nepasisekė), negaliu nė žmogui pasakyti Slnt.
^ Mergaujo mergaujo, martaujo martaujo, akis pasidi̇̀rbo ir pati išlindo (aguona) Krs.
ǁ užmegzti, užauginti: Muno rugiai grūdo nepadi̇̀rba Krtn.
3. intr. padirbėti, pasidarbuoti: Padirbk ben kiek ore – sveikiau Slm.
| refl.: Kai pasidi̇̀rbi, valgis eina kai su medum Skr. Kaip jis jau pasidirbo, jau jam visi valgiai gardūs BsPIII180.
4. tr. padaryti, paversti: Padi̇̀rbai mane nelaimingu Krtn.
| Žaltys i prašo: „Padi̇̀rbk muni žmogum“ Mžk.
| refl.: Ranka juoda pasdi̇̀rbo tokia Viln.
| Ūkvedis velniu buvo pasidi̇̀rbęs Šl.
5. tr., intr. įdirbti (žemę): Kaip tik nekaip padi̇̀rbta, ir nebeauga Sdk.
6. tr., intr. Dkšt paveikti: Teip yr, nieko nepadi̇̀rbsi! Grg.
pardi̇̀rbti; tr. nuvarginti darbu: Parvaikščiojau kojas šitom klumpėm, pardirbau pūslėtas rankas Ašb.
| refl. R: Žmonelė (moteris) visai jau parsidi̇̀rbus Brt.
pérdirbti; SD299
1. tr. iš naujo padirbti, pertaisyti: Tai ne tikra arbata, tik krautuvės perdirbta V.Kudir. Párdirbau užėdį (ėdžias), i vėl laikys kelis metus Vvr. Bibliotekoms perdirbamos senų kareivinių daržinės rš.
| Nebuvo perdirbtas tas tekstas ir vėliaus rš.
| refl. tr.: Persidirbo eilutę – ir vėl kap nauja Brt. Persidirbo (persistatė) stubas, ir turi padėjimo Brt.
ǁ perauklėti, pakeisti (charakterį): Karūmenėj žmogų pérdirba Gs.
| refl.: Kad būtų pas svetimą, mažu pérsidirbtų Kt. Ot pérsidirbo, lygiai ne tas po vestuvėm Skdt. Kazimieras persidirbo visai į kitą žmogų rš.
ǁ suvirškinti: Obelius greit pérdirba Rmš.
2. intr. daugiau dirbti, negu reikia: Aprokuoja, ka jis pérdirbo Gs. Perdirbai visą nedėlią Žem.
3. intr. praleisti kurį laiką dirbant: Pri tos trobos visą vasarą párdirbau Vvr.
4. tr. pervarginti darbu: Iš jauno párdirbtas arklys būna kiaurbira Trk.
| refl.: Pietų oras persidirbusiai Sofijai buvo visai tinkamas rš. Vaikas prie darbo pérsidirbo – guli kap negyvas Brt.
pradi̇̀rbti
1. intr. praleisti kurį laiką dirbant: Žinoma, vargas pradirbti tuo pradėjimu 6–7 valandas Vaižg.
2. tr. padaryti pradžią; truputį, nedaug padaryti: Važiuok par vėputinius ir pradi̇̀rbk pradžią Šts. Man tik pradžią pradi̇̀rbk, toliau pati moku Ds.
| refl. tr., intr.: Prasidirbau (prasibloškiau) sėklos, galiu sėti rugius Šts. Rozą pravažiuok, ir prasdir̃bs kelias Trgn.
3. refl. įprasti į darbą: Pusbernis prasidir̃bs ir da berną atstos Brt.
4. tr. dirbant prarasti: Sveikatą pradirbau, o dvaro neuždirbau Šts.
5. intr. turėti nuostolių dirbant: Daugiau pradi̇̀rbsi, nekaip aždirbsi Vj. Ne tiek uždirba, kiek pradi̇̀rba Skdv.
ǁ išeikvoti, prašvaistyti: Uždirbt ir pradi̇̀rbt jam sekasi Alvt. Pradi̇̀rbt yr kam, uždirbt nėr kam Nj. In mėnasio aždi̇̀rba nemažai, ale ir pradi̇̀rba Ktk.
6. tr. kiek išdirbti, išpurenti (žemę): Kitimet pasodėj pradirbsma kopūstam Sdk.
| prk.: Pradrįstu išeiti nors su medžio arklu į lietuviškos kalbotyros dirvą ir, pagal išgalių, mėgysiu pradirbti kur geresnį sklypą K.Būg.
| refl. tr.: Paėmė ganyklas, tai bus darbo, kol prasidir̃bs žemės Kp.
pridi̇̀rbti
1. tr. daug prigaminti, pridaryti: Tų [plytų] vis nevalioja pridirbtie Gs. Malkų reikėdavo pridi̇̀rbt ant vasaros Btg. Kodėl tu, seniuk, plutelių pridi̇̀rbai (valgydamas palikai)? Pc.
| Ta knyga daug triukšmo pridirbo rš.
| refl. tr.: Prisidi̇̀rbo vyno statinę Brt. Prisidi̇̀rbo pyragaičių ir laukia svečių Brt. Turint medžiagos, galima prisidirbti daiktų daugiau negu tam kartui Vaižg.
| Prisidi̇̀rbo vaikų, trimis kartoms aplink pečių (labai daug) Slnt.
| Prisidi̇̀rbo skolų iki kaklo Brt. Ot prisidir̃bs sau bėdos Brt.
^ Prisidirbo giros, kaip ragana deguto PPr408.
2. intr., tr. smarkiai padirbėti, prisidarbuoti: Jau aš iš jaunų dienų pridi̇̀rbau dvare Vlkv. Ką pridi̇̀rbi perdien, davė čerkelę degtinės, ir visas užmokestis Ad.
| refl.: Ir tu gana prisidirbai vakar J.Jabl. Aš prisidi̇̀rbau gerai – šieną variau į krūvas Lnkv.
3. tr. pridaryti, pridurti (prie ko): Kas gi, kad tu kelinti metai nebepridi̇̀rbi rūmui kito galo Ds.
ǁ refl. prisigludinti, prisišlifuoti: Iš šios medžiagos pagaminti guoliai gerai prisidirba rš.
ǁ Šts pritaikyti, pririnkti: Nesunku pridi̇̀rbti spynai raktas iš senųjų Ukm.
4. intr. papildomai, iš šalies uždirbti: Kad iš šalies nepridi̇̀rbčio, vaikai badu išdvasiotum Šts.
| refl.: Turi darbovietę ir prie šalies prisidi̇̀rba Brž.
5. tr. primegzti, mezgant pridurti: Turėjo blauzdines, tai galvas pridi̇̀rbo Ds. Tik kelios akys reikė[jo] bučiui pridi̇̀rbt Ds.
ǁ refl. tr. daug primegzti: Visos piemenės prisidi̇̀rbo tokių pirštinių Pc.
6. tr. euf. priteršti, pribjauroti: Stuba kap kiaulinykas vištų pridirbtà Brt. Katė pridi̇̀rbo miltus Dkk. Pridi̇̀rbai (užteršei) viralą Brt.
| refl. tr.: Prisidi̇̀rbęs kelnes ir vaikščioja dvokdamas Brt.
sudi̇̀rbti tr.
1. padirbti, padaryti: Aš savo rankoms viską sudi̇̀rbau Užv. Šitą andarėką sudi̇̀rbo mano rankos jaunų metų Brsl. Sudi̇̀rbau budinką numie ir atvežiau į vietą Plng. Sudi̇̀rbo pėdas į svetimą kiemą, bet prisisekė ir reštavo aną patį Šts. O vagos kada sudi̇̀rbtos Jrb. Plienas, kuris čionai sudirbamas yra, yra iš geriausio švediško gelžies Kel1881,50.
| Visą galvą sudi̇̀rbo (sugarbiniavo) Gs.
| Kiek turi, kiek sudi̇̀rba, tiek užrašo Vn.
| refl. tr.: Sytus [arpui] pats susidi̇̀rbsiu Lzd.
ǁ daryti, kad atsirastų, sukelti: Sudirba jomarką (barnius, triukšmą), negal apsiklausyti Šts. Ar nesudir̃bs kokius pletkus? Kt. Sudirba liežuvius, paskiau ir pykstas Šts.
2. sunaudoti ką dirbant: Kiaulės rietus sudi̇̀rbau į dešras Šts. Visus žilvečius į krežį sudirbau Slnt. Sudirbau aš visus siūlus į tą nėrinį J.
3. darbu išvarginti, nuvaryti: Mano rankos sudi̇̀rbtos: plaštakos kai mintinės naginės kietos Jnš. Jos rankos jau nebedailios, nudegusios, sudirbtos I.Simon.
| refl.: Su medžių vežimu kumelės labai susidi̇̀rbo Brt. Susidi̇̀rbę jau plaučiai Str.
| Mašinos nelygiuos laukuos tuoj susidi̇̀rba (sudyla, sugenda) Brt.
4. paruošti sėjai, suarti, suakėti: Jis sudi̇̀rba daržiuką visiem Lnkv. Devynis aktarus žemės argi te senam žmogui sudi̇̀rbt JnšM. Prastai šiemet sudi̇̀rbom bulbas (bulvėms žemę) Kp. Tą visą plečių į smulkias dulkes buvo sudirbę (suakėję) BsPI109.
| refl.: Linai apakėt senam mėnesy, tai žemė geriau susidirbs Ds.
5. sugadinti, sunaikinti: Visą amželį sudi̇̀rbo Pgg. Kiaulės sudi̇̀rbo linus Kp. Kai užkliuvau už kelmo, i sudi̇̀rbau roges Glv. Toks kriaučius medžiagą tik sudi̇̀rbo, sukarpė Brt. Šuo sudi̇̀rbo marškinius į skvytus Jrb.
| prk.: Ji juodan dumblan sudirbo jo ramią nuotaiką rš.
| refl. tr.: Susidirbo gyvenimą, i tiek Krč.
ǁ sumušti, sužaloti: Sudi̇̀rbo jį kap kartų obuolį Brt. Guli visas sudi̇̀rbtas, nepasijudina Brt. Tę kumeliai jį sudir̃bs Jz. Ka sudi̇̀rbo jam veidą, net baisu Jnš.
6. sutepti, subjauroti: Pẽklasmale rankos sudi̇̀rbtos Gs. Vyk katę nuo kelių, sudir̃bs drabužius! Skr. Reikė ar pasraityt kelnias – labai sudi̇̀rbsi po arimą Sdk.
| refl. intr., tr.: Nesiglausk prie rato, su degutu susidi̇̀rbsi Skr. Neik pro molynę, susidi̇̀rbsi visas Ut. Nežinau ir pats, kuo aš čia rankovę susidirbau Trgn.
| Vaikas vygėj susidi̇̀rbo (apsikakojo) Brt.
| prk.: Merga, užsiimdama su juo, tik susidi̇̀rbo (nustojo garbės) Brt.
7. suniekinti, nuginčyti: Pasakysi žodį, jis tuoj sudir̃bs Ėr. Antanui ana ir žodžio neduoda pasakyt – tuoj sudi̇̀rba Užp. Sudi̇̀rbau kap šiltą vilną Btr.
ǁ sugėdinti, sukompromituoti: Sudi̇̀rbsiu vidury miesto sustikęs Dbk.
| refl.: Ot susdi̇̀rbo visų žmonių akyvaizdoj! Dbk.
◊ į šuñs kar̃ną sudi̇̀rbti Ds išpeikti, išjuokti.
káilį sudi̇̀rbti sumušti: Sudi̇̀rbo jam káilį Brt.
uždi̇̀rbti
1. tr. padirbti, padaryti: Usnys didelės kai giria, pūsles uždirbau beraudama Skr.
2. tr. aklinai užtaisyti: Abudu galai uždirbti, tik skylė pragręžta [bačkoje] Mžk. Neuždirbta troba (neaplubota), vėjai ir laksto kiaurai Šts.
ǁ aptaisyti, apdaryti: Aš knygą uždi̇̀rbau Dv.
ǁ užpinti: Uždi̇̀rbk lopišio viršų, ir būs vilnoms pasidėti kretilas Šts.
3. tr., intr. SPII36, R121 užpelnyti: Iš uždirbtosios mistumei J. Dirbau dirbau, ir šuniui palakt neaždi̇̀rbau Ds. Mes uždi̇̀rbom karvę Pkl. Per vasarą daug šimtų aždi̇̀rba, kas laiko turi Str. Nieko neažudirbi Dv. Va, ir uždi̇̀rbai (sudaužei, pagadinai) torielką Slm. Geras liežuvis i be rankų duoną uždirba LTR(Vdk).
| refl.: Užsidi̇̀rbo prie griovių – žada motociklą pirkt Slm. Atdaviau skolą uždirbdamõs (užsidirbdamas) Plng.
ǁ užsitarnauti: Ponali, par daug mane myli, dar neuždirbau tokios mylestos M.Valanč.
| refl. tr., intr.: Liauk, užsidi̇̀rbsi diržą! Skr. Matai, mušeika ką užsidirbo Ėr. Neklausydamas tėvo, vaikas taip užsidirbo, kad geros dienos nemato Jnš.
4. tr. atlikti darbą, už kurį turi būti atidirbta (atsilyginta darbu): Uždirbk man talką, aš tau užmokėsiu paršeliais Šts. Atleisk mergę į talką, yra uždirbta Šts.
5. tr. kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Užgesė žvakes, uždi̇̀rbo Grg.
1. intr., tr. SD316, R, K atlikti kokį darbą, ką nors daryti, darbuotis: Ramiai dirbti savo darbą sp. Žmonės vasarą pluša di̇̀rba J.Jabl. Jis dieną naktį di̇̀rba J.Jabl. Darbininkas di̇̀rba darbą dirbamose dienose J. Jis dar tebedi̇̀rba lauke Grž. Senelis jau seniai nebedi̇̀rba, serga Grž. Reikia ben kiek dirbtienai namuos, o popiet gal priseis mėšlas vežtienai Ut. Gerai yr, kad mokslo turi – nereik iš peties dirbti Klp. Čia it kojoms (prastai) dirbta Pln. Di̇̀rbk di̇̀rbk žmogus be jokio pasilsio Srv. Di̇̀rbu už pilvą, o daugiau nieko negaunu Alk. Iš akies dirbau, nė vinkelio neturėjau Pc. Di̇̀rbk di̇̀rbdamas, nežiūrėk, kas kur šneka Ds. Tu jam di̇̀rbk, būk, o jis dvakinės Grž. Samdė mane darbui dirbti J.Jabl. Di̇̀rbk tu kaip di̇̀rbdamas, o pasirodys, kad ponui neįtiksi Trk. Kai ateisim jūsų raginti, būkit jau bedirbą, tai nė raginti nereikės J.Jabl. Aš neįtinku anam di̇̀rbęs Grg. Di̇̀rbantis pakėlė galvą ir nusijuokė Krtn. Čia žmogus dirbantỹs užsimsi su šnekom Grl. Dirbant nereik juokų daryti J.Jabl. Dirbus reiks ir pasilsėti J.Jabl. Čia žmonių dirbama ir norima dirbti J.Jabl. Nėra nė vieno di̇̀rbamo žmogaus (kuris galėtų dirbti) Rm. Šiūpelio galas prarūdijo, matyt, nedirbdamas Rm. Šventos dienos ir jomarko dienos nedirbamos buvo Vkš. Dabar arkliai ne ką juk di̇̀rbamys yr Slnt. Čia jo dirbamas kambarys J.Jabl. Čia laikom ir jaučius dirbamus (ariamus) J.Jabl. Dirbtais arkliais nevažiuoja turgun J.Jabl. Kurgi tavo dirbančióji kumelė? Rgv. Sau dirbai ką nedirbai, reikėjo ponui dirbti Pč. Dirbtinus darbus padirbęs, grįžo į Rymą M.Valanč. Dirbau darbelį be pailselio KlpD114. Kad būt dirbtas sunkus darbas, žiedeliai žibėtų NS1210. Šešias dienas žmogus tedirb, o sekma diena yra … atilsis BPII423. Dirbsi dirbęs, o po darbo galėsi pasilsėti BsMtII16. Aš jį bedi̇̀rbant radau KBI35.
| Dirbamà diena KII349. Psalmus … paeiliui imk taip ant šventų dienų, kaip ant prastų, alba dirbamų, dienų Mž498.
| Di̇̀rbu kiek galėdamas: kẽliais alkūnėms einu Erž. Vasarą žiemai di̇̀rba, žiema vasarai Tsk. Vieną pusę darbo di̇̀rba protas, kitą rankos Kpr. Jis dirba, kad net kojos virba Plv. Di̇̀rba kaip svetimais nagais Jnš. Tu di̇̀rbi kaip ne savo rankoms Rs. Dirba kaip be nagų Vl. Suvertė malkas po kojų, dirba kaip ne sau Jnš. Dirba kaip juodas jautis (daug, sunkiai) Nj. Jie tenai kaip jaučiai dirbdavę J.Jabl. Di̇̀rbau, lyg būčio pasamdytas Krtn. Iš jo darbininkas geras: par dieną di̇̀rba kaip skruzdėlė Jnš. Iš karto matyti, kad supranta darbą: di̇̀rba kaip senis Jnš. Par dieną teišvarė kelias vagas: dirba kaip miegodamas Jnš. Taip dirba, kaip žalias nedega (apie tinginį) Gmž. Valgyk, kad pilvas plyštų, di̇̀rbk, kad akys lįstų Šd. Nereiktų di̇̀rbti, jei duonos nenorėtum Krp. Dirbančiam padėk, prašančiam žadėk LTR(Jnš). Kas nedirba, tas nevalgo LTR. Duok, Dieve, visa žinoti, ne visa dirbti S.Dauk. Lengviaus yra liepti, nekaip dirbti S.Dauk. Nieko nedirbdami mokomės piktai daryti VP34.
| refl.: Di̇̀rbos jie di̇̀rbos su tais linais, o dabar reikia už niekus parduot Slm. Iš pagirių nesidi̇̀rba, ir tiek Grž. Duktė di̇̀rbas ir di̇̀rbas su tais gyvoliais Akm. Di̇̀rbamos visa naktį, bet piningų neiškasėm Šts. Be rankų pats darbas nesidirba LTR. Kaip tik sukrauja negyvėliai tuos grabus, tai jis vėl užgieda, ir vėl sugriūva – taip jis dirbosi iki gaidžių BsV270.
ǁ turėti užsiėmimą, tarnauti, verstis: Kuo tu verties, ką tu dirbi? Bs. Jie čia savo drabužiais (savo drapana) dirba (tarnauja) J.Jabl.
ǁ intr. judėti, krutėti: Vaikas nepasėdi ramiai – tai rankom, tai kojom di̇̀rba Ėr. Ir senukai kartais ima biznute eiti – tik kojos smulkiai di̇̀rba Gs.
ǁ tr. atlikti, daryti, vykdyti: Nuvažiuosme an daktarą, aparaciją dir̃bs Kvr. Atėjo vakaras, pavogė meitelį, o ūkinykas kratą di̇̀rba Rs.
ǁ veikti, daryti, elgtis: Ką dirbsi nepykęs – kiaurą dieną neėdęs stoviu! S.Dauk. Ką dirbs šuva nelojęs Sln. Neteisiai dirbom ir piktenybę padarėm Mž562.
| refl.: Kiek provojos, di̇̀rbos, bet palangiškiai nėko grapuo nepadarė Plng. Kaip ponai norėjo, taip di̇̀rbosis su baudžiauninkais Btg.
ǁ tr. ruošti, rengti, daryti: Lytus dirba badus, bulvės supuvo Varn.
2. tr. gaminti, daryti, kurti: Čia jau geležinkelį baigia di̇̀rbti į Panevėžį Jnšk. Ar namo kampus di̇̀rbsi į šulą, ar į kertę (leisdamas rąstus į šulus ar nerdamas)? Prk. Moterys marškinius di̇̀rbo namie, krautuvėj nebuvo Btg. Įejo į širdį kuniguo, kad reik di̇̀rbti mūro koplyčią ant Birutės kalno Plng. Mūsų karvė gera mėšluo di̇̀rbti, o pienuo nekoki Šts. Jis sakė, kad šiandie di̇̀rbsiąs kurpes Skdv. Toks geras vaikis, o dar indus taip gražiai moka dirbti Žem. Upė Gauja, o kita dirbtà dabar Dv. Turguje pirkau medų – išrūgo, išputojo, mat netikras buvo – di̇̀rbtas Rm.
| Į tuos korius jos tą medų di̇̀rbdavo (nešdavo) Smln.
| refl. intr., tr.: Ta vanelė di̇̀rbas iš lentelių Nt. Rėčkelė rūgštyniuota, putos tuoj di̇̀rbas [giroje] Sl. Iš tokios šlynos dirbasi plytos ir stogdangčiai A1884,130. Ar čia sau ratus di̇̀rbies? Ds.
ǁ daryti (kuo), keisti pavidalą, versti: Į vagis di̇̀rbi tu vaiką tokiais patarimais Als. Pievas dirbsiam į dirvas Šts. Į bekoną kiaulaitę di̇̀rbsu Šts.
ǁ kurti, sudarinėti: Ir terminai turi būti dirbami taip, kaip yra žmonių dirbami paprastieji kalbos žodžiai J.Jabl.
3. tr. purenti, taisyti sėjai (žemę): Ar mokės žemę di̇̀rbti? Gs. Aš di̇̀rbau pūdymus (ariau, akėjau) Lnkv. Gargždiškiai kiteip laukus di̇̀rba Krtn. Kiek turit dirbamõs žemės? Slv. To krašto laukai buvo gerai dirbami rš.
4. tr. megzti, nerti, pinti: Mama pirštines dirba Ėr. Jis moka jau doklą di̇̀rbti Ėr. Tą virbaliuką išbaigsiu di̇̀rbt ir lempą degsiu Rm. Gaspadorius pančius vija, o gaspadinė pirštines dirba LTR(Ob).
5. tr. daryti tinkamą dėvėti, minti, minkštinti (odą, kailį): Jis kailius moka di̇̀rbti Slm. Dirbtà skūra yra brangesnė Krtn.
^ Už vieną kailį dirbtą dešimtį duoda nedirbtų VP48.
6. tr. gadinti, trypti: Aure žąsys kad di̇̀rba avižas – išvykit! Rm.
7. tr. euf. teršti, dergti: Tos antys tik kiemą di̇̀rba Rm.
8. tr. Slm niekinti, plūsti: Visaip kaip di̇̀rba tave jis žmonių akyse Pšl.
ǁ refl. bartis, skandalyti: Dirbkis kiek tu nori, aš tavęs nebijau Šts.
9. tr. tepti, dažyti, daryti: Tėvelis, išrauginęs kailius, dirbdavo juos baltai kreida rš.
◊ gývus pi̇̀nigus di̇̀rbti daug pelnyti: Tas gývus pi̇̀ningus di̇̀rba Slnt.
juokùs di̇̀rbti tyčiotis: Juokus dirbti gan pavojingas dalykas V.Kudir.
káilį di̇̀rbti mušti, perti: Namo … su tokiu drabužiu nemisliju eiti, bo Liciperis pradėtų man kailį dirbti BM181.
liežùvis di̇̀rba daug kalba: Liežuvis dirba, ir dar kaip dirba! Ašb.
su liežuviù di̇̀rbti (di̇̀rbtis) plepėti: Su liežuviù di̇̀rbo di̇̀rbo, tai i pakliuvo Gs. Eina tik bobos drūžėms, su liežùviais di̇̀rbas Vgr.
antsidi̇̀rbti (ž.) tr. užsidirbti: Jei antbūsiu metus, gerą paviržį antdi̇̀rbsiuos pas gaspadorio Šts.
apdi̇̀rbti tr.
1. R padaryti, atlikti darbus, susidoroti su kokiu darbu: Ji viską viena apdi̇̀rba Rdm. Didumą darbų apdirbau J. Vai ir ateina mano mergelė, apdirbus visus darbelius BsO156.
| Visą lėkštę apdi̇̀rbo (suvalgė) per minutę Jnš.
| refl.: Vis bėga, šniokščia uždusęs, vis neapsidirba Kn. Mes jau kaip ir apsidi̇̀rbę į šį tarpą Pgr. Palauk, kai apsdirbsiu didumą, maž padarysiu Sdk. Su vagimi mes vieni apsidirbsime (susidorosime) Brt. Tiek suvirto tų darbų, kad tiesiog nebegali apsidirbti I.Simon.
ǁ refl. Vvr nugalėti, priveikti: Paduok tik, su tokiais vaikais dviem galiu apsidi̇̀rbti Srv. Da aš lengvai apsdirbsiu su tokiuo Skdt.
2. apdoroti, sutvarkyti (konkretų daiktą): Mūsų brigada greičiau rugius apdirbs (sov.) Skr.
| Žėdnas kaimas kapinaites laikė: aptvertos, kapai apdirbti Skr. Tas vertimas buvo išleistas naujai, 1755 m. apdirbtas mokykloms rš.
ǁ aptaisyti, apvesti: Teip, tėvas apdirbo savo sodną aukštu mūru BsPII41. Reik šulinio viršų apdi̇̀rbti Krtn.
| [Pypkė] gražiai išmarginta, ištaisyta, auksu apdirbta SI377.
3. Vkš išpurenti, išdirbti (žemę): Susiedas apdirba su arkliais [daržą] Nj. Ar tu savo lauką jau apdi̇̀rbai? KII375. Laukai jau apdirbti B. Išsiuntė tada jį Viešpats Dievas iš sodo Eden, kad apdirbtų žemę Ch1Moz3,23.
4. apmegzti, apnerti: Apdi̇̀rbo visus kraštelius karbatkėlėm Ds.
5. apteršti, aptepti: Ogi kad apdirbti̇̀ musių langai! Slm. Apdi̇̀rbot stalą ir nueinat kai paršeliai Sdk. Žąsys purvinom kojom apdi̇̀rbo audeklus Brt. Vienas (sūnus), ir tas apdirba sienas J.Jabl.
| refl.: Kurgi tu buvai inlindęs, kad visas teip apsidirbęs! Ds. Pasaugok rūbus, kad degutu neapsidirbt Trgn.
6. apgadinti: Palikau atkilus vartus, gyvuliai ir apdi̇̀rbo (išmynė) daržą Vdžg. Ką čia ieškot, jau baigta – apdi̇̀rbo varnos Gs.
| Tamsi, o tu dar skaitai – nori akis apdi̇̀rbti Krš.
ǁ apiplėšyti, apdėvėti: Tai greit apdi̇̀rbai suknelės alkūnes Šk. Nusipirko gražų nertiniuką i tuoj apdi̇̀rbo Šln.
7. apgauti, apsukti, apvogti: Su tuo žemės pirkimu dailiai mane apdi̇̀rbo Brt. Šiandien mieste mane apdi̇̀rbo (apvogė) Jnš.
ǁ suvilioti: Bernas mergą apdi̇̀rbo Brt.
atidi̇̀rbti
1. tr. (iš naujo) padirbti: Mistras apgulė Kauno pilį, iš naujo atdirbtą S.Dauk.
2. intr. SD215 atsilyginti darbu: Tam ponui atidirba už pašarą, už ganiavą BsPIV242. Atidi̇̀rbk, kiek buvai žadėjęs J.
| refl.: Daviau tūkstantį, daugiau, sako, atsidirbsim Ėr.
atsidirbtinai̇̃ adv.: Atsidirbtinai̇̃ talkinėtis Brs.
3. tr. tam tikru atstumu (nuo ko) padirbti: Toliau nu sienos atidirbtas pečius vadinas užkaklis Šts.
4. tr. daug išdirbti, dirbant privargti, prisidirbti: Aš savo dienas jau atdi̇̀rbau Vvr.
| refl.: Nenoriu pas kunigus, aš pas juos atsidi̇̀rbau KzR. Aš savo jau atsidi̇̀rbau, vaikai dabar tegul dirba Vvr.
5. tr. Užp dirbant apgadinti: Kirvį atadi̇̀rbo (į akmenį atšipino, išdaužė) Ds.
įdi̇̀rbti tr.
1. padirbti, nudirbti: Kiek darbo lauke nuvalioju, įdi̇̀rbu, o tu namie nieko nepadarai Skr.
ǁ pastatyti (viduje): Įdi̇̀rbk pečių, įdėk langus saklyčio[je] J.
| refl. tr.: Įsidi̇̀rbau pečių, ir žiemos nebijau Šts.
2. įstatyti, įkelti: Darže, netoli namų, davė iškasti naują šulinį; daržo gale vartelius įdirbti I.Simon. Jei par trejus metus neįdirbo barčių (neįkėlė į pažymėtus medžius), tad svetimas tą medį gal naudoti S.Dauk. Palangoj yra tiltas, įdirbtas į jūrą Plng.
ǁ refl. dirbant įlįsti: Anglių kasikams giliai į žemę įsidirbus, pratrūko vakar vandens versmė LC1879,7.
3. refl. J įkibti, įnikti į darbą: Kad įsidi̇̀rbo, tai nė valgyt neina Brt. Jo šiam dalykui ištirti ir suprasti gerokai įsidirbta J.Jabl.
| Kiškis bus insidirbęs in obeleles Brsl.
| Tarp laikų sudurtinių reikėtų skirti – sudurtiniai pabaigos ir pradžios, arba įsidirbamieji, laikai J.Jabl.
4. darbu pelnyti: Perniai du šimtu darbadienių įdi̇̀rbau Pnd. Ten muno yr įdi̇̀rbta aplink šimto rublių Trg. Kiek esi įdi̇̀rbęs, tiek gausi Šts.
5. pripratinti prie darbo: Bobutė mane savo šiurkščia, įdirbta rankele pamielavo Vaižg.
| refl.: Pirštai neįsidirbę, lankstūs Vaižg.
6. Zr įtręšti, išpurenti, paruošti sėjai (žemę): Reikia mokėti kaip žemę įdirbti rš.
| refl.: Augalai mėgsta gerai įsidirbusią žemę rš.
ǁ įsėti (įarti, įakėti): Ir miežius pabaigėm sėti, tik dar neįdi̇̀rbom Kair. Pavasarį, vasarojų įdi̇̀rbę, misliam pradėt statyt Sdk.
| refl.: Katras grūdas giliau įsidi̇̀rbo, tas išdygo Skr.
7. įmegzti: Raštus įdi̇̀rbsiu į pirštinę Rm.
8. įminkštinti, išdirbti (kailį, odą): Gerai įdirbtas kailis rš.
9. įtepti, įjuodinti, įterlioti: Tiek įdi̇̀rbau kelines, kad niekuo negaliu išimti dėmės Ds. Andi̇̀rbai rankas, dabar rašai Lz.
| refl. tr.: Insidi̇̀rbo kraujin veidą Lz.
10. įskųsti: Įdi̇̀rbau aš aną gerai, t. y. įskundžiau J.
◊ kilį įdi̇̀rbti įmušti, įlupti: Kap įdir̃bs jai káilį, tai pasijudins prie darbo Brt.
išdi̇̀rbti; SD417
1. tr. išdaryti, ištaisyti: Išmislijo, iš ko išdi̇̀rbtie Lz. Dar išdirbčia tau kryželį baltų akmenėlių, prisirinkus, prisinešus net nuo Nemunėlio LTR(Pnd). Visi mūrai išdirbti kalkėm, be jokio cemento Skr. Išdirbo bokštą aukščiausį Šts. Kanalai [pelkėse] dabar visur išdirbti̇̀ Grd. Pašaluo bėgant, išdirbk (išvažinėk, išmink, išark) į juodą purvą, ir išnyks žlūgės ar šalpusniai Žml.
| refl.: Keletai dienų praėjus, midus išsidirbo (išsistovėjo) prš.
ǁ refl. apdirbti, apdoroti (linus): Oi čia bus geri linai, kai išsidir̃bs Slm.
ǁ išskirti: Nebišdirba mašina grūdų iš pelų, leiskiat mažiau Varn.
ǁ išskobti: Iš visokių medžių vidurį išdi̇̀rbs išdi̇̀rbs, i būs aulys Gd.
ǁ sunaudoti ką dirbant: Senūsius sijonus į kaldras išdirbom Šts. Šiaudus išdi̇̀rbi kūliam, nėra mėšlo Trs.
2. tr. išgražinti, išmarginti: Reikia tik išdi̇̀rbt gražiai, o pirkėjų bus Trgn. Mūsų trobos puikios, išdi̇̀rbtos Nt.
3. intr. kurį laiką dirbti: Metus išdi̇̀rbo i nežino, ką jis gaus Pšl.
4. tr. išvarginti ilgai, daug dirbant: Išdirbtos rankos skauda senatvėj Šts. Arkliai neišdirbti̇̀ – eina gerai Snt.
| refl.: Ko benorėti iš jo stiprumo – taip išsidi̇̀rbęs, išsipliekęs Ds. Sveika buvau, neišsidirbusi Šts. Sena, išsidirbusi, bet dar paiškalbi boba Ggr. Kai išsidi̇̀rbęs, ir poilsis in greitųjų nepadeda Msn.
5. tr. išmiklinti, išlavinti: Tas arklys mažai išdi̇̀rbtas, daug vargo ariant Plv. Jis turėjo liežuvį išdirbtą rš.
| refl.: Išsidi̇̀rbo geras meistras Brt.
ǁ ištobulinti, išugdyti, sukurti darbe: Mūsų terminologija šioje srityje dar neišdirbta A.Janul.
| refl. tr., intr.: Išsidirbo tam tikros normos, kaip toji valdžia tenka kitiems, kaip galima ji paveldėti A.Janul. Aš išsidirbau sau pažiūrą J.Jabl.
6. tr. išpurenti, paruošti sėjai (žemę): Žemė išdi̇̀rbta Vlk. Miško kerpę išdirbti į dirvą negal, reik išdeginti Šts. Kad iždirbsi žemę, neišduos tau daugiaus galybės savo Ch1Moz4,12.
išdirbtinai̇̃ adv.: Žentas paėmė pusininką išdirbtinai, t. y. kurs jam išdirbs laukus ir visus darbus J.
| refl. tr.: Čia pirm buvo Nemuno šlaitas; žmonės išsidirbo tuos krantus Skr.
7. tr. išmegzti: Visokiais kvietkais ana išdi̇̀rba Ds. O, kaip pati bemokanti išdi̇̀rbt raštus! Jnš.
ǁ refl. mezgant susinaudoti: Visi siūlai išsidi̇̀rbo – nebėr kuo pirštines pabaigt Rm.
8. tr. B išminkštinti, išminti (odą, kailį): Turiu keturius išdi̇̀rbtus kailius Sdk. Skranda blogai išdirbta – tuojau šlampa Brt. O suskaitykime, kiek kailių išdirba patys lietuviai V.Kudir. Ožena išdirbta SD124.
^ Oda neišdirbta – batų nenešiosi PPr47.
9. tr. išgadinti, išniokoti, išnaikinti: Visas avižas išdi̇̀rbo arkliai Kt. Kviečiai kap patalas išdirbti̇̀ (nušliaužioti paukščių) Brt. Išdi̇̀rbo (išdaužė) tiek langų! Ėr. Visi miestai išdirbti̇̀ (subombarduoti) Gs. Kas čia tuos visus šaukštus išdi̇̀rbo (išmėtė) Rm.
10. tr. ištepti: Veršis su snukiu išdi̇̀rbo tavo nugarą Skr.
| refl. tr., intr.: Su suodžiais išsidi̇̀rbo visą veidą Jnš. Išsitepęs, išsidi̇̀rbęs, sakytum koks kaminkrėtis Sdb.
11. tr. Up išplūsti, iškeikti: Išdi̇̀rbo, išjuodino visai nekaltai Brt. Pala, aš ją sutikus da ne teip išdi̇̀rbsiu! Zp. Išdirbau kai šunį už tokius darbus Dbk. Išdi̇̀rbo į kojos autą (smarkiai) Kal. Išdirbsiu aš jį į šuns dienas LTR(Krtn). Aš jį išdi̇̀rbau šunio karnon Ut.
| refl.: Abu susitikę visokiais žodžiais išsidirbo Užp.
12. tr. kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Teip bemylėdamas išvaišino išdirbo lig nebnorint M.Valanč.
◊ ×káilį (skū̃rą) išdi̇̀rbti išperti, išlupti: Kaip išdir̃bs tėvas káilį, tai žinosi! Kt. Da išdirbo gerai abiem skūrą ir išvijo BsPIV237.
liežùviais išsidi̇̀rbti išsiplūsti: Išsidi̇̀rbo liežùviais, kiek galėjo Brt.
su liežuviù išdi̇̀rbti išplūsti: Jis tą žmogelį nuo kojų apačių išdirba su liežuviu Dr.
nudi̇̀rbti; SD349
1. tr., intr. atlikti darbą, nudoroti, sutvarkyti: Ana apgrabu darbus nudirba J. Vasarojų pradienykais nudi̇̀rbau A.Baran. Esam sveiki, viską nudi̇̀rbom Pc. Pasisėdęs krestuką (pintinėlę) tik nudi̇̀rba (nebeturi sveikatos) Pj. Visas darbymetes nudirbdavo dienininkai rš. Jau diktą šmotelį [runkelių] nudi̇̀rbo (apkaupė) Žal. Nusipirko mašiną, užsisėdęs pavaikščiojo, ir nudi̇̀rbta (nupjauta) Gs. Ėdi už tris, o nenudirbi nei už vieną KrvP(Slnt). Viena linelius nudirbau, liūlia, viena linužėlius nudirbau, liūlia LTR(Pš). Šešias dienas dirbsi, ir visus tavo darbus nudirbsi BB2Moz20,9. Jis jau nebepaėjo, nei ką nudirbti galėjo BPII455.
| Vertėjas šitą savo darbą turėjo kiek rūpestingiau nudirbti J.Jabl.
^ Ko akys baidos, rankos nudi̇̀rbs Žd.
| refl.: Nusidirbti žmonėms kad bent nelytų Nt. Šiemet laukai anksti nusidi̇̀rbo Kp.
| Kai nusidi̇̀rbo, labai gražus [antkapis] Gs.
ǁ atsilyginti darbu, atidirbti: Vieną parą nudi̇̀rbau Pgg.
nudirbtinai adv.: Nudirbtinai atduoti N.
2. tr. mokamai padaryti: Kaminą turbūt nenudi̇̀rbo (blogai padarė), kad rūksta ir rūksta Kt.
3. tr. darbu nuvarginti: Rankos buvo nudi̇̀rbtos į smertį Prk.
| refl. R: Tiek nusidi̇̀rbau par dieną, ka vos kojas bepavelku Vvr. Aš nuilsus, nusidi̇̀rbus nuo sunkių darbelių Plv. Eikiat gult, vaikai, išvargę, nusidi̇̀rbę Erž. Žmogus nusidirbęs pasensti Žem.
^ Nusidirbo kaip rugius pjovęs PPr47.
ǁ refl. nuo darbo nudilti: Žirklės jau visai nusidi̇̀rbusios, vien pentys Skr.
4. refl. ką nors (laukų darbus) dirbant nutolti, nueiti: Ji nusidirbo toly[n] su savo darbu, ateina ant tos vietos – vaiko nėra Smln.
5. intr. paskubomis nueiti, nubėgti: Nudi̇̀rbo i nudi̇̀rbo šuva per lauką – an zuikį ani pažiūrėjo Glv. Kad nudi̇̀rbo tai nudi̇̀rbo, kai pasakiau Blnk.
6. tr. R3 išdirbti (žemę): Maž vienas visą žemę nudirbo Žem.
| refl.: Jei nedirbsi, gyvenimas (sodybos žemė) pats nenusidirbs Šts.
7. tr. numegzti: Nudi̇̀rbk man naujas pirštines Paį. Tuojaus nudirbo šilkų tinklą, pradėjo gaudyt ir sugavo žalią žuvaitę BsMtII160.
| refl. tr.: Anas šią žiemą nusidi̇̀rbo bradinį Trgn. Nusidi̇̀rbau skarelę Trgn.
8. tr. nugadinti, numindžioti, sunaikinti: Arkliai įeję ir kad nudi̇̀rbę kviečius Slnt. Naują čemodanelį nudi̇̀rbo Klk. Šaką nuo medžio nudi̇̀rbti, nuanuoti KI1. Visai man tu batus nudi̇̀rbai Up.
9. tr. nutepti, nuteršti: Nudi̇̀rbs jūsų skarytę gražiąją tos musys Žeml.
| refl.: Nusidi̇̀rbo, nusitepė kningelės Šts.
10. tr. apvogti, apiplėšti: Nudirbo mumis vokyčiai kaip po krikšto Šts.
11. tr., intr. kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Vainos nuplikė nudi̇̀rbo visus Dr. Kiek žmonių karėj nudi̇̀rba nušauja Skr. Tokiais trumpais batais nušlapsi nudi̇̀rbsi be[e]idamas Plt.
◊ deviñtą káilį nudi̇̀rbti labai išnaudoti: Tas tik ir žiūri, kaip darbininkui devintą kailį nudirbti A.Vencl.
káilį nudi̇̀rbti išperti: Taip ir niežti nudi̇̀rbti káilį Žmt.
padi̇̀rbti
1. tr., intr. atlikti kokį darbą: Aš tai nieko nepadi̇̀rbau par tuos mėnesius, i dyka nesėdėjau Mžš. Daug tu padirbsi, in saulę žiūrėdamas Ktk. Dviejų darbų draug aš nepadi̇̀rbu A.Baran.
^ Ką padi̇̀rbsi šiandien, rytoj nereiks Ds. Darbą šiandien padi̇̀rbk, pyragą rytui pasidėk LTR. Gulėdamas nedaug tepadirbsi PPr37.
| refl. tr., intr.: Pasidirbai darbą – gali pasilsėti Ll.
^ Darbas dirbant pasidi̇̀rba Ėr.
2. tr., intr. pagaminti, padaryti, sukurti: Da berniokai išeidami kaip padi̇̀rbo kruopų, tai vis ir turim Sdk. Reik iš molio aslą padirbti S.Dauk.
| Neilgai gyveno, bet jau skolos padi̇̀rbo KlvrŽ. Kaip liepė, taip ir padi̇̀rbo BM252. Tokį ten padirbau bildesį, kad pats Gumbakis vienmarškinis išpuolė veizdėti Žem.
| refl. tr., intr.: Ežys pasidirbo kinį, išklojo jį lapais Blv. Turėjo pasidirbtõs arielkos ir girkščiojo Nt. Trinant [kanapes,] pasidi̇̀rba kaip ir pienas Sl.
| Kad pasidi̇̀rbo (pasirūpino) vaiką, tegul ir augina Brt.
| Kaip pasidi̇̀rbau (nepasisekė), negaliu nė žmogui pasakyti Slnt.
^ Mergaujo mergaujo, martaujo martaujo, akis pasidi̇̀rbo ir pati išlindo (aguona) Krs.
ǁ užmegzti, užauginti: Muno rugiai grūdo nepadi̇̀rba Krtn.
3. intr. padirbėti, pasidarbuoti: Padirbk ben kiek ore – sveikiau Slm.
| refl.: Kai pasidi̇̀rbi, valgis eina kai su medum Skr. Kaip jis jau pasidirbo, jau jam visi valgiai gardūs BsPIII180.
4. tr. padaryti, paversti: Padi̇̀rbai mane nelaimingu Krtn.
| Žaltys i prašo: „Padi̇̀rbk muni žmogum“ Mžk.
| refl.: Ranka juoda pasdi̇̀rbo tokia Viln.
| Ūkvedis velniu buvo pasidi̇̀rbęs Šl.
5. tr., intr. įdirbti (žemę): Kaip tik nekaip padi̇̀rbta, ir nebeauga Sdk.
6. tr., intr. Dkšt paveikti: Teip yr, nieko nepadi̇̀rbsi! Grg.
pardi̇̀rbti; tr. nuvarginti darbu: Parvaikščiojau kojas šitom klumpėm, pardirbau pūslėtas rankas Ašb.
| refl. R: Žmonelė (moteris) visai jau parsidi̇̀rbus Brt.
pérdirbti; SD299
1. tr. iš naujo padirbti, pertaisyti: Tai ne tikra arbata, tik krautuvės perdirbta V.Kudir. Párdirbau užėdį (ėdžias), i vėl laikys kelis metus Vvr. Bibliotekoms perdirbamos senų kareivinių daržinės rš.
| Nebuvo perdirbtas tas tekstas ir vėliaus rš.
| refl. tr.: Persidirbo eilutę – ir vėl kap nauja Brt. Persidirbo (persistatė) stubas, ir turi padėjimo Brt.
ǁ perauklėti, pakeisti (charakterį): Karūmenėj žmogų pérdirba Gs.
| refl.: Kad būtų pas svetimą, mažu pérsidirbtų Kt. Ot pérsidirbo, lygiai ne tas po vestuvėm Skdt. Kazimieras persidirbo visai į kitą žmogų rš.
ǁ suvirškinti: Obelius greit pérdirba Rmš.
2. intr. daugiau dirbti, negu reikia: Aprokuoja, ka jis pérdirbo Gs. Perdirbai visą nedėlią Žem.
3. intr. praleisti kurį laiką dirbant: Pri tos trobos visą vasarą párdirbau Vvr.
4. tr. pervarginti darbu: Iš jauno párdirbtas arklys būna kiaurbira Trk.
| refl.: Pietų oras persidirbusiai Sofijai buvo visai tinkamas rš. Vaikas prie darbo pérsidirbo – guli kap negyvas Brt.
pradi̇̀rbti
1. intr. praleisti kurį laiką dirbant: Žinoma, vargas pradirbti tuo pradėjimu 6–7 valandas Vaižg.
2. tr. padaryti pradžią; truputį, nedaug padaryti: Važiuok par vėputinius ir pradi̇̀rbk pradžią Šts. Man tik pradžią pradi̇̀rbk, toliau pati moku Ds.
| refl. tr., intr.: Prasidirbau (prasibloškiau) sėklos, galiu sėti rugius Šts. Rozą pravažiuok, ir prasdir̃bs kelias Trgn.
3. refl. įprasti į darbą: Pusbernis prasidir̃bs ir da berną atstos Brt.
4. tr. dirbant prarasti: Sveikatą pradirbau, o dvaro neuždirbau Šts.
5. intr. turėti nuostolių dirbant: Daugiau pradi̇̀rbsi, nekaip aždirbsi Vj. Ne tiek uždirba, kiek pradi̇̀rba Skdv.
ǁ išeikvoti, prašvaistyti: Uždirbt ir pradi̇̀rbt jam sekasi Alvt. Pradi̇̀rbt yr kam, uždirbt nėr kam Nj. In mėnasio aždi̇̀rba nemažai, ale ir pradi̇̀rba Ktk.
6. tr. kiek išdirbti, išpurenti (žemę): Kitimet pasodėj pradirbsma kopūstam Sdk.
| prk.: Pradrįstu išeiti nors su medžio arklu į lietuviškos kalbotyros dirvą ir, pagal išgalių, mėgysiu pradirbti kur geresnį sklypą K.Būg.
| refl. tr.: Paėmė ganyklas, tai bus darbo, kol prasidir̃bs žemės Kp.
pridi̇̀rbti
1. tr. daug prigaminti, pridaryti: Tų [plytų] vis nevalioja pridirbtie Gs. Malkų reikėdavo pridi̇̀rbt ant vasaros Btg. Kodėl tu, seniuk, plutelių pridi̇̀rbai (valgydamas palikai)? Pc.
| Ta knyga daug triukšmo pridirbo rš.
| refl. tr.: Prisidi̇̀rbo vyno statinę Brt. Prisidi̇̀rbo pyragaičių ir laukia svečių Brt. Turint medžiagos, galima prisidirbti daiktų daugiau negu tam kartui Vaižg.
| Prisidi̇̀rbo vaikų, trimis kartoms aplink pečių (labai daug) Slnt.
| Prisidi̇̀rbo skolų iki kaklo Brt. Ot prisidir̃bs sau bėdos Brt.
^ Prisidirbo giros, kaip ragana deguto PPr408.
2. intr., tr. smarkiai padirbėti, prisidarbuoti: Jau aš iš jaunų dienų pridi̇̀rbau dvare Vlkv. Ką pridi̇̀rbi perdien, davė čerkelę degtinės, ir visas užmokestis Ad.
| refl.: Ir tu gana prisidirbai vakar J.Jabl. Aš prisidi̇̀rbau gerai – šieną variau į krūvas Lnkv.
3. tr. pridaryti, pridurti (prie ko): Kas gi, kad tu kelinti metai nebepridi̇̀rbi rūmui kito galo Ds.
ǁ refl. prisigludinti, prisišlifuoti: Iš šios medžiagos pagaminti guoliai gerai prisidirba rš.
ǁ Šts pritaikyti, pririnkti: Nesunku pridi̇̀rbti spynai raktas iš senųjų Ukm.
4. intr. papildomai, iš šalies uždirbti: Kad iš šalies nepridi̇̀rbčio, vaikai badu išdvasiotum Šts.
| refl.: Turi darbovietę ir prie šalies prisidi̇̀rba Brž.
5. tr. primegzti, mezgant pridurti: Turėjo blauzdines, tai galvas pridi̇̀rbo Ds. Tik kelios akys reikė[jo] bučiui pridi̇̀rbt Ds.
ǁ refl. tr. daug primegzti: Visos piemenės prisidi̇̀rbo tokių pirštinių Pc.
6. tr. euf. priteršti, pribjauroti: Stuba kap kiaulinykas vištų pridirbtà Brt. Katė pridi̇̀rbo miltus Dkk. Pridi̇̀rbai (užteršei) viralą Brt.
| refl. tr.: Prisidi̇̀rbęs kelnes ir vaikščioja dvokdamas Brt.
sudi̇̀rbti tr.
1. padirbti, padaryti: Aš savo rankoms viską sudi̇̀rbau Užv. Šitą andarėką sudi̇̀rbo mano rankos jaunų metų Brsl. Sudi̇̀rbau budinką numie ir atvežiau į vietą Plng. Sudi̇̀rbo pėdas į svetimą kiemą, bet prisisekė ir reštavo aną patį Šts. O vagos kada sudi̇̀rbtos Jrb. Plienas, kuris čionai sudirbamas yra, yra iš geriausio švediško gelžies Kel1881,50.
| Visą galvą sudi̇̀rbo (sugarbiniavo) Gs.
| Kiek turi, kiek sudi̇̀rba, tiek užrašo Vn.
| refl. tr.: Sytus [arpui] pats susidi̇̀rbsiu Lzd.
ǁ daryti, kad atsirastų, sukelti: Sudirba jomarką (barnius, triukšmą), negal apsiklausyti Šts. Ar nesudir̃bs kokius pletkus? Kt. Sudirba liežuvius, paskiau ir pykstas Šts.
2. sunaudoti ką dirbant: Kiaulės rietus sudi̇̀rbau į dešras Šts. Visus žilvečius į krežį sudirbau Slnt. Sudirbau aš visus siūlus į tą nėrinį J.
3. darbu išvarginti, nuvaryti: Mano rankos sudi̇̀rbtos: plaštakos kai mintinės naginės kietos Jnš. Jos rankos jau nebedailios, nudegusios, sudirbtos I.Simon.
| refl.: Su medžių vežimu kumelės labai susidi̇̀rbo Brt. Susidi̇̀rbę jau plaučiai Str.
| Mašinos nelygiuos laukuos tuoj susidi̇̀rba (sudyla, sugenda) Brt.
4. paruošti sėjai, suarti, suakėti: Jis sudi̇̀rba daržiuką visiem Lnkv. Devynis aktarus žemės argi te senam žmogui sudi̇̀rbt JnšM. Prastai šiemet sudi̇̀rbom bulbas (bulvėms žemę) Kp. Tą visą plečių į smulkias dulkes buvo sudirbę (suakėję) BsPI109.
| refl.: Linai apakėt senam mėnesy, tai žemė geriau susidirbs Ds.
5. sugadinti, sunaikinti: Visą amželį sudi̇̀rbo Pgg. Kiaulės sudi̇̀rbo linus Kp. Kai užkliuvau už kelmo, i sudi̇̀rbau roges Glv. Toks kriaučius medžiagą tik sudi̇̀rbo, sukarpė Brt. Šuo sudi̇̀rbo marškinius į skvytus Jrb.
| prk.: Ji juodan dumblan sudirbo jo ramią nuotaiką rš.
| refl. tr.: Susidirbo gyvenimą, i tiek Krč.
ǁ sumušti, sužaloti: Sudi̇̀rbo jį kap kartų obuolį Brt. Guli visas sudi̇̀rbtas, nepasijudina Brt. Tę kumeliai jį sudir̃bs Jz. Ka sudi̇̀rbo jam veidą, net baisu Jnš.
6. sutepti, subjauroti: Pẽklasmale rankos sudi̇̀rbtos Gs. Vyk katę nuo kelių, sudir̃bs drabužius! Skr. Reikė ar pasraityt kelnias – labai sudi̇̀rbsi po arimą Sdk.
| refl. intr., tr.: Nesiglausk prie rato, su degutu susidi̇̀rbsi Skr. Neik pro molynę, susidi̇̀rbsi visas Ut. Nežinau ir pats, kuo aš čia rankovę susidirbau Trgn.
| Vaikas vygėj susidi̇̀rbo (apsikakojo) Brt.
| prk.: Merga, užsiimdama su juo, tik susidi̇̀rbo (nustojo garbės) Brt.
7. suniekinti, nuginčyti: Pasakysi žodį, jis tuoj sudir̃bs Ėr. Antanui ana ir žodžio neduoda pasakyt – tuoj sudi̇̀rba Užp. Sudi̇̀rbau kap šiltą vilną Btr.
ǁ sugėdinti, sukompromituoti: Sudi̇̀rbsiu vidury miesto sustikęs Dbk.
| refl.: Ot susdi̇̀rbo visų žmonių akyvaizdoj! Dbk.
◊ į šuñs kar̃ną sudi̇̀rbti Ds išpeikti, išjuokti.
káilį sudi̇̀rbti sumušti: Sudi̇̀rbo jam káilį Brt.
uždi̇̀rbti
1. tr. padirbti, padaryti: Usnys didelės kai giria, pūsles uždirbau beraudama Skr.
2. tr. aklinai užtaisyti: Abudu galai uždirbti, tik skylė pragręžta [bačkoje] Mžk. Neuždirbta troba (neaplubota), vėjai ir laksto kiaurai Šts.
ǁ aptaisyti, apdaryti: Aš knygą uždi̇̀rbau Dv.
ǁ užpinti: Uždi̇̀rbk lopišio viršų, ir būs vilnoms pasidėti kretilas Šts.
3. tr., intr. SPII36, R121 užpelnyti: Iš uždirbtosios mistumei J. Dirbau dirbau, ir šuniui palakt neaždi̇̀rbau Ds. Mes uždi̇̀rbom karvę Pkl. Per vasarą daug šimtų aždi̇̀rba, kas laiko turi Str. Nieko neažudirbi Dv. Va, ir uždi̇̀rbai (sudaužei, pagadinai) torielką Slm. Geras liežuvis i be rankų duoną uždirba LTR(Vdk).
| refl.: Užsidi̇̀rbo prie griovių – žada motociklą pirkt Slm. Atdaviau skolą uždirbdamõs (užsidirbdamas) Plng.
ǁ užsitarnauti: Ponali, par daug mane myli, dar neuždirbau tokios mylestos M.Valanč.
| refl. tr., intr.: Liauk, užsidi̇̀rbsi diržą! Skr. Matai, mušeika ką užsidirbo Ėr. Neklausydamas tėvo, vaikas taip užsidirbo, kad geros dienos nemato Jnš.
4. tr. atlikti darbą, už kurį turi būti atidirbta (atsilyginta darbu): Uždirbk man talką, aš tau užmokėsiu paršeliais Šts. Atleisk mergę į talką, yra uždirbta Šts.
5. tr. kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Užgesė žvakes, uždi̇̀rbo Grg.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): antsidirbti,apdirbti,atidirbti,įdirbti,išdirbti,nudirbti,padirbti,pardirbti,perdirbti,pradirbti,pridirbti,sudirbti,uždirbti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: work
prancūzų kalba: travailler
vokiečių kalba: arbeiten
rusų kalba: работать
lenkų kalba: praca
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio di̇̀rbti
baisioti, bjauroti, dairoti, darinti, daryti, dergoti, dergučyti, dervetinti, deržti, dirbti, steringoti, šaikalioti
dergti, teršti.
debekyti, dirbti, ėnioti, nevėžioti, rėžikauti
plūsti, niekinti.
dirbinėti, dirbti, irkuoti, lūšyti, minti
minkštinti (odą, kailį).
dirbti
eiti kokias pareigas, turėti darbo vietą.
dirbti
ką nors daryti, veikti, atlikti kokį darbą.
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)