davinė́jimas sm. (1) K, DŽ, Slnt → davinėti 1.
atidavinė́jimas sm. (1) DP112 → atidavinėti 1: Apie pinigų atidavinėjimą nė kalbėt nenori Grž.
įdavinė́jimas sm. (1)
1. → įdavinėti 3: Matyt, šnipinėjimo, įdavinėjimo ir šmeižimo nelaikė nuodėmėmis rš.
2. refl. → įdavinėti 6 (refl.): Milda – deivė malonės ir įsidavinėjimo ing meilę IM1864,7.
išdavinė́jimas sm. (1)
1. → išdavinėti 2: Jis apkaltina klerą neapykanta mokslui ir pažangai, socialistų išdavinėjimu, liaudies tamsinimu rš.
2. DP470 skelbimas, leidimas: Išdavinėjimas lietuviškų kningų ėmė daugintis rš.
nudavinė́jimas sm. (1) → nudavinėti 2: Mažiau rizikos nukrypti į nudavinėjimą rš.
pardavinė́jimas sm. (1) → pardavinėti: Prasidėjo miško pardavinė́jimas Pn.
| refl.: [Rašytojas] plaka valdininkų ir politikų savanaudiškumą ir parsidavinėjimą J.Balč.
◊ dantų̃ pardavinė́jimas juokas: Kam da tas dantų̃ pardavinė́jimas Rdm.
atpardavinė́jimas sm. (1) BŽ363 → atpardavinėti.
išpardavinė́jimas sm. (1) → išpardavinėti: Toks sąsiuvų išpardavinėjimas Vaižg.
pridavinė́jimas sm. (1) → pridavinėti 2: Todrinag kiek norint kartų šitokiuos pridavinė́jimus arba minėjimus gero pajusi širdyje tavo, duok garbę Dievui DP250.