váikščioti, -ioja (váikšto), -iojo K, Š, Rtr, Kr, vaikščióti, -iója, -iójo Pls; SD111, SD25, H, H273
1. intr. Rtr, DŽ1 judėti iš vietos į vietą žingsniu, žingsniuoti: Beváikščiodamas pavargsi NdŽ. Daktaras užgynė greitai váikščioti KŽ. Aš váikštau, judu, man šilta Ad. Ma[n] negerai nė gulėt, nė váikščiot Jrb. Velyt pagulėt, ką vaikščiot Lt. Kap váikščiot, tai galas (uždūstu) Dglš. Váikščiot – sopa kojas, negaliu Jž. Jei daugiau váikščioji, pradeda skaudėti [lūžęs sąnarys] Žlb. Širdis pastaiso, kai váikščioji Šmn. Žadu jau váikščioti. – Neváikščiok dar, biškį pagulėk Trk. Aš dar váikščiodama sirginėju Krs. Vaikščiodamas persirgau N. Reik su arkliais po lauką dirbt, váikščiot, tai žaizdos ir žaizdos an tų kojų Sk. Váikšto su dalge šieną pjaudamas Žml. Nuo pavasario lig pat rudeniui turi vaikščiot diena dienon su botagu Rš. Naktimi váikščiojo [miegodamas], tai reikė buvo žiūrėt Pv. Naktimi vaikščiojįs Q350. [Lunatikas, –] kursai váikščio[ja] par miegą I. Medinių (klumpių) padirbdavo, kad gera būdavo, kad šilta kojom, tiktai váikščiot tai sunkiau su mediniais Antš. Aš mat tokia tridas, vis lekiu ir lekiu, pėsčia neváikštau Slm. Užkūrei – dūmų lig žemės, pasilenkęs váikščiojai [dūminėje pirkioje] Škn. Susirietęs, nusilenkęs vaikščioju SD133. Raišui liepė keltis ir vaikščiot SPI178. Jis pašoko ir vaikščiojo SkvApD14,9. Dabar bent sausa vaikščioti Žem.
| Toj moteriškė ant karštos žemės klupsčiais váikšto [ravėdama] Pls. Samanykščioj sausa, keliaklupsta vaikščiojau rinkdama [uogas] Klt. Nėščia váikščiojau keliais, burokus sodinau Vad. Su saiku gerdavom, keliais neváikščiodavom Plvn. Ant rankų pasiremia, kojas iškelia i váikšto Grž. Užkulnio neprileidžia in žemę, pirštais váikščioja Alv. Váikščiok an galų pirštų – miega visi [po šokių] Pv. Váikščioja stypinėdamas kaip gandras NdŽ. Šuo mokėjo váikščioti ant paskutinių kojų NdŽ. Tas tėvas sėdžia ant nugaros, o tas arklys tik piestu vaikščioja, i gana LMD(Grz).
| O kaip gražios yra kojos, vaikščiojančios kalnuose MP127. Daug metų jau váikščio[ja] muno kojos, dešimtais metais esu gimusi Pln. Mano koja jau seniai nenori váikščioti Srj. Tegul tavo kojos vaikščio[ja] kaipo raitos S.Dauk.
^ Vaikščioja kai parmušta Tr. Váikščioja kai su tešmeniu Švnč. Váikščioja, ka kiaušinis nuo galvos nenupultų Bgt. Vaikšto kaip an ledą sušalęs Tr. Ko vaikštai kai kaulą prarijęs LTR(Grz). Váikščioja kap višta sušlapus Alv. Vaikščioja kap višta, dėčius pakorus LTR(Smn). Dažnai laimė basa váikšto (ir neturtingas būna laimingas) Tr. Koks tę draugas: vienas pėsčias vaikščioja, kitas važiuoja LTR(Grv). Bevaikščiojant kojos lig senatvės pro pakaušį išlįs Tl. A žinai, kaip meška váikščio[ja] po kerpes? (jei vaikas sako nežinąs, tada jį niurko) End. Dvi sesutės stovi, viena vaikščioja (durys) LMD(Ldk). Paršas guli, o lašiniai vaikščioja (slenkstis) LTR(Kp). Ant lentukių vaikščioja, ragu žolę ėda (žąsis) LTR(Jrg). Buvo gyvas – pats vaikščiojo, miręs kitus nešioja (jautis ir iš jo odos pasiūti batai) LTR. Kada gyvas buvau, gyvus penėjau, kada numiręs buvau, gyvus nešiojau, gyvi apačioj manęs vaikščiójo (valtis) Sch66. Kas yra: par rytą váikščioja an keturių kojų, par pietus – an dvie, vakare – an trijų (žmogus) Grv. Turia kojas – neváikščioja, turia plūksnas – neskraido, turia šiaudų – neėda, turia dūšią, – bet ne visada (lova) JT246. Turi kojas, o nevaikščioja, turi šiaudų, o neėda, mato duris – neišeina LTR(Mrj). Ant galvos pastatytas, ant kojų vaikščioja (bato vinis) LTsV557. Kap mane prikala ant kojų, tai aš vaikščioju ant galvos (vinis) LTR(Vlkv). Kap reikia vaikščioti, kad batai neplyštų? (basam) LTR(Mrj). Kas vaikšto aukštyn kojom? (musė ant lubų) LTR(An).
ǁ tr. žingsniuojant minti: Váikščioti taką NdŽ. Sunku akmenėliui, per kurį vaikščioja LTR(Kpr). Ana y[ra] neverta šventos žemės vaikščioti Šts. Aš tą tiltą vaikščiojau, aukso žiedą ridenau (d.) Grž. Tavo pėdas vaikščiotąsias šluotražiu ražysiu KlvD187.
2. intr. KŽ, Ms, Vkš, Sdb, Lt, Aps, Jž, Slm sugebėti eiti, paeiti: Kūdikis dar nevaikščioja N. Kitas anksti pradeda váikščiot vaikas Klt. Mano Onutė da buvo mažutė, da aplink stalą váikščiojo ansistvėrus Žl. Tas vaikas neváikščio[ja] ir iš lopišio neišlipa, rėka i rėka kaip pasiutęs Lk. Berniukas buvo, tai gal trejus metus neváikščiojo Kp. Šakų (lukštų) vanus taiso, kad nevaikščioja vaikai Sln. Vaikščiot jis vaikšto Jnšk. Váikščioji i džiaukis, ko dar nori parsenęs? Rdn. Jau devintą dešimtį baigiu, ale váikštau da Ssk. Váikštąs, visa, ale dirbt negali Kz. Váikšto, neguli, al jau gerumo nėra Mžš. Tiktai jis ilgai nesirgo – váikščiodamas mirė Brb. Visos [bendraamžės] serga, nebeváikšto, tai su lazdom eina Kp. Tu nė nepagalvoji, kaip aš váikščioju: einu su lazdoms Stak. Pats neváikščioj[o], vedė už rankos vaikai DrskŽ. Kojos va sopa, negaliu váikščiot Grv. Kojos labai menkos, kojums sunkiai váikščioju Krž. Anys (vaikeliai) del silpnumo amžio negali vaikščioti PK195. Kaulas kraiposi, negaliu váikščiot Sn. Menka liga gulėjo gulėjo, o dabar nė biškio nebipaeita, neváikščio[ja] End. Váikščio[ja] motriška jau po biškį, gaspadinau[ja] Trk. Berniukas ant visų keturių váikščiojo, kaip ir beprotis paliko Antš.
| refl.: Atsikelu, išsivaikščioju, i váikščiojas Krš.
ǁ prk. būti gyvam, gyventi: Štai kas yra, sūneli: nei mano mamytei, nei man pačiai nebuvo, gal ir tau nebus lengva šioj žemelėj vaikščioti… A.Vaičiul. Mes tebeváikščiojame šioje žemelėje NdŽ. Kol pasauly vaikščiósiu, tai vis minėsiu geruoju Pl. Kas mislijo, ka po tokios opieracijos po tą žemę vai̇̃kščiočiu Krš. Ana jau senai po žemėm, ė aš do váikščioju Dglš. Jūs dar jaunesni, dar váikščiokit Kpč. Tegu váikšto jauni Žsl.
^ Váikščiaite su Dievu! (pasakyta atsisveikinant) Lz. Laimingai váikščiot! Pnm. Kad tu neváikščiotai! Kpč. Kad tu nevaikščiotai po baltą svietą! Arm.
3. intr. R, R114,201,377, MŽ, MŽ149,506, Sut, KBII194, M, L, KŽ šen ir ten eiti: Vaikščioju, aplink einu, slankioju MŽ267. Kas girdėt, kur tu váikščiojai? LzŽ. Ligi nesutemus reikėjo vaikščioti J.Jabl. Lig vėlai vaikščiojo miške Lt. Gerų tėvų vaikai naktį neváikšto: dieną išeina, dieną ir ateina (juok.) Trgn. Gaspadinė valgį virdama galėjo apsukuo [ugniavietę] vaikščioti S.Dauk. Ne ieškai, o váikštai kampas iš kampo Mrj. Vaikai váikščioja paskui, nelienka niekur LKT403(Šč). Anos abi váikščioj[o] visa kartu LKKXVIII160(Zt). Neváikščiojęs buvo tūs kraštūs LKT111-112(Klm). Aš skėmiškai pakalbu: ten vaikystė, ten panystė, ten váikščiota, šokta Bsg. Varniai – būti, váikščioti – kaip numie aš Varniūs Plt. Nueinam į traką, į pievas, nu tai varlinėjam, váikštom pagal markas Pn. Par tą trobą váikščioju, nu nerandu durių Klk. Žiūriąs, vaikščiojąs – tuščios trobos, žmogaus nė vieno Sln. Viena lieku. Pamatysi – neváikščioju, ateik padabot Klt. Viena diena nesiregi váikščiojant, kita diena nesiregi Dglš. Pensiją gauna, vai̇̃kščiotų po trobą, po kiemą, ne – dar pulna į darbą Krš. Be darbo kap váikščiotai, tai sakytai, kada tas vakaras bus Btrm. Pasiėmė votegą i váikščio[ja] po karves Gd. Váikščiojom visi po kiaules Plv. Nenori mokytis – galėsi paskui žagrę váikščiot VšR. Paskuo ekėčių, paskuo plūgo turėsi váikščioti par dienas Grd. Jaunam vyruo niekas nebuvo váikščioti po plūgo End. Vaikščiodavo pečius suglaudę Pin. Váikščioja insispendus, te bast, te bast Švnč. Bobos su ryšeliais, vyrai rankomis kišenėse vaikščioja Žem. Praded gaideliai giedoti, praded dvariškiai vaikščioti KlpD75. Vaikščiojo tėvulis pabarėmi, parugėmi LTR(Ndz). Váikščio[ja] močia po dvarelį sūnytėlius kilodama JV674. Pamačiau savo mergelę pylimais bevaikščiojant KlvD35. Šen vaikščiojau, ten vaikščiojau – nebėr rūtų vainikelio (d.) Šll. Kur pripratęs váikščiot [arklys ardamas], tę ir váikščioja, o kitur jo nepastatysi Kpč. Briedys po laukais váikščioja Rdš. Apie triobas buvo briedžio váikščiota – kaip karvės pėdai Ob. Veiza – padvarijo[je] váikščio[ja] kiaulės su vaikais Nv. Kai šalta tvarte, avelę paleisk in karvę – i tegu váikščioja Klt. Vaikščio[ja] pova po dvarą StnD16. Šarkos váikščio[ja] po kiemą – jau svečių y[ra] LKT43(Lc). Kai varną pašauna, pėsčia váikščioja Dkš. Žąses visos váikščioja aplink jį (piemenį), o jo užmigta Kpč. Jeigu ilgas lytus, vištos váikščio[ja] sau paleidusios sparnus Erž. Tegul duoda darbą ne tokį váikščiojantį Slnt. Naktys nevaikščiojamos Šts. Yr piliakalnis toks aplink váikščiojamas Skp. Duok vaikščiot tavuosna pulkuosna, kur visi vierni gyvena PK77. Bet anys, išvydę jį vaikščiojant po marius, tarėsi sant pakusą, ir rėkė labai Ch1Mr6,49. Nedrįso regimai vaikščioti BPII143.
| prk.: Smertis apsukuo váikščio[ja], o kitus apšnekat Rdn. Išrodė kaip ir sveikas, ale su smerčiu váikščiojo žmogelis Krš. Tau josios (dalios) ieškoti netenka, ji pati paskui tave vaikščioja V.Krėv. Atejo tokis laikas, kap žemė pradėjo váikščiot: buvo dvaro, daba mūs Upn. Dabar duona par daug rankų váikšto, tai mes plutelę vis nuraikom Mžš.
^ Váikšto kaip veršis be darbo Str. Par dienas tik váikščio[ja] bambą kasinėdamas, i gana Kv. Vaikščio[ja] rankas sudėjęs, kaip atsėjęs VP48. Váikšto váikšto kaip salyklą padiegęs Ps. Bėdos medžiais nevaikšto, jos par žmones eina Ps. Smertis šūkaudama neváikščioja Mrc. Nu jau ta žeme neváikščio[ja] – torums, mietais (visaip išsidarinėja) Pln. Nelaimė nevaikšto viena LTR(Km). Kad neturi barzdos, tai nevaikščiok su ožkom LMD(Lzd). Aš su pinigais neváikštau (nesiderėsiu: kiek prašysi, tiek duosiu) Aln. A jis geras? – Geras: gali̇̀ su kuolu aplink váikščiot Šln. Dvi sesi paežiu vaikščioja i niekaip negali susieit (akys) LTR(Krk). Kai jaunas buvau – dvarus valdžiau, kai išaugau – kalnus verčiau, kai numiriau – po bažnyčią vaikščiojau (jautis) LTR. Vaikščiojo mergelė po pievelę ir išbarstė perlus; mėnulis matė, bet nesakė, saulė kėlė ir surinko (rasa) LTR(Ut). Vaikščiojau naktį, pamečiau sagtį; mėnuo atrado, saulė pagavo (šalna) Ppl. Vaikščiojo panelė po aslą ir į kampą atsistojo (šluota) LTR.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ, Lnkv: Ten váikščiojas dideliai i laužos gėlės Pln. Ką čia váikštais po svetimus pašalius, da pavogsi ką Slč. Paleidė váikščioties po miestą RdN.
ǁ daug kartų eiti kuria kryptimi (į vieną ar į kitą pusę): Aš tuom keliu váikščiojau, tai šaltinį žinau Dv. Jau šituo keliu, kad jį versmelė, važiuota ir váikščiota Svn. Váikščiodavau tiesiai par mišką, vis biškį arčiau PnmR. Kadai váikščiojom [į Vilnių] pėsti Pb. Anys váikščioja prie mūsų pirkią, tai išmins takus Klt. Prie kapus váikščiodavom Klt. Vieta, pro kurią kasdien váikščiojo medžiotojas NdŽ.
| Mažos durelės žmonėms váikščioti (įeiti ir išeiti) NdŽ.
| prk.: Pagirtas…, kurs vaikščio[ja] Dievo kele Mž386. Keliu tiesos stipriai vaikščiókit DP591.
^ Gera galva blogais keliais nevaikšto KrvP(Vs).
| refl. prk.: Vaikščiojąsis keliu neišžagtu, tas man tarnaus DP553.
ǁ N, Sut, M, L, LL231, KŽ ilsintis šen ir ten iš lėto eiti, ėjinėti: Šaligatviu, po parką váikščioti DŽ. Ilgai váikščiojom kartu NdŽ. Jaunimas tai parugėm váikšto, dainuoja Vdn. Po daržytį vaikščiodama vainikytį pyniau BzBkXV139. Kas subatoj vakarely ejau vaikščiot su berneliais LTR(Grv). Gana, dukrele, gana váikščiotie, žalia rūtelė gana nešiotie DrskD169.
| refl. KŽ: Per ilgai váikščiotis, užsivaikščioti BŽ149. Ponai eidavo váikščiotis Rmš. Kad tik po pietų, i nebesiváikščioja [ligonis] po kiemiuką Rd.
ǁ prk. draugauti: Baltrūniokas vaikščioja su Varnaičia, gal ir sudaris porą Ukm. Váikščios váikščios ir suskabys Srj. Aš su savo Juozu visus metus váikščiojau Vrn.
4. intr. KŽ, Grnk, Upn, Sb, Grv, Lt, Aps, Vlk nuolat, dažnai eiti kur ar turint kokį tikslą lankytis: Nekviesti čion neváikščioja NdŽ. O vaikai tai váikščiojo lietuviškon mokyklon Dv. Menkai váikščiojau mokytis Ker. Gražių nažutkų nebenešiosi ir pamergėliuos nebevaikščiosi Kp. Nenori dovanai váikščiot Asv. Kolchozan váikščiojam, linus ravėjam LzŽ. Buvo žmuoj ir váikščioj[o] ponop darban (ps.) Lz. Perdieniu váikščioja in tarnybą Dsn. Vakar kunigas buvo pas mum (prieglaudoje), aplanko dažnai, jis po palatus váikšto Avl. Niekas nevaikščio[jo] pirtin, sako, susdavinėja Pst. Karvės váikščiojau veizėdamas pirkti Šts. Váikščiojau ruda rudine paukščių medžiot Dgč. Váikščioti į riešutus NdŽ. Kelis metus vaikščiójau in daktarus Drsk. Mėnesį vaikščioji, kol priima, metus vaikščioji, kol pasiuva A.Gric. Į teatrą vaikščiosiu kaip vaikščiojęs, nepaisydamas jokių draudimų V.Myk-Put. Bernas váikščiojo pas mergą, kol apšukojo DrskŽ. Neváikščiojo in ją, tik atvaži[av]o stačiai maršelgom Klt. Kad jau pamiršau, kap váikščiojau [pas mergas] Alv. Jeigu aš pas aną gyvą neváikščiojau, mun nereik nė pas mirusį Trk. Kitaip aš kalbu, o kitaip dūmoju; kitur aš einu, o kitur vaikščioju D.Pošk. Jis patis teikės mūsump váikščiot ir lankyt mus DP237. Jiemus nesunku buvo ant tų atlaidų váikščiot ir teip ilgą kelią del tarnavimo Dievo keliaut DP64.
| O kodėl neis, ar ne váikščiojamos (jaunos) dienos? Rm.
^ Be reikalo nevaikščiok pas poną, be ligos – pas daktarą KrvP(Km). Kur karalius pėsčias vaikšto? (į išvietę) Šk.
| refl.: Nebváikščiojas [į bažnyčią], atprantas Krš.
ǁ tr. lankyti: Kas váikščiojęs mokyklą, tai jau tas gali ir pasaką pasakyt, ir giesmių pagiedot – visa Arm. Profesija nedidelė, nereikia technikumą vaikščiotie Dgp. Pabaigė sesutė váikščiot jaunimėlį ir žada nustoti nešiot vainikėlį (d.) Pc.
ǁ tr. atlikinėti: Mano momos moma váikščio[jo] baudžiavą Ad. Kur žmonės vaikščiodavo baudžiavą, išdarbis tildė pono reikalus A1884,298.
ǁ tr., intr. FrnS141 meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas; eiti atlikti tam tikrų apeigų: Su giesmėm palei kryžius váikščiodavo Sb. Pradžioje sėjimo vaikščiojo Kryžiaunas dienas. Maršalka Vaitiškis vedė nuo kryžiaus prie kryžiaus M.Katil. Kasdien mišias ir stacijas vaikščiosiu! Žem. Kas norėjo, gradusus vaikščiojo [Šiluvoje] Žem. Gieda, stacijas váikščioja Gs. Meldėmos, i gan, váikščiojėm kalnus Brs. Žemaičių Kalvarijo[je] žmonys būrių būriais kalnus váikščio[ja] Vkš. Buvo tai vienas gaspadorius, kuris po kartą tik ant metų spaviednės tevaikščiojo Sz. Jie retai teváikščioja sakramentų KŽ.
5. intr., tr. L keliauti, klajoti: Aš po pasaulį váikščiojęs, daug visko matęs Brž. Ans po visus miestus yra váikščiojęs Krš. Po Prūsių žemelę nuliūdęs vaikščiójo, apie savo kraštą dažnai minavojo TŽIV598(Paį).
^ Svietą váikščiojęs, visa žinosi Brž. Baltas, kertuotas po visą svietą vaikščioja (laiškas) LTR.
ǁ intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, vienur kitur užsukant: Váikščioti iš namų į namus NdŽ. Nuo numų iki numų vaikščioju D.Pošk. Vagis apnasriais svietą mokydamas váikščio[ja] J. Dabok, saugok pirkią, cigonkos váikščioja Klt. Trys karaliai váikščioja, būdavo, par pirkiom Klt. Par Užgavėnes Viekšnių vaikai liuob žydais váikščioti Vkš. [Žmona] eidavo palei svietą [siūti], palei svietą váikščiodavo Kp. Žydai liuobės po kaimus váikščios kriaučiaudamys End. Reiks prasmanyt váikščiot per kiemais – maž pastaisyčia (iron.) Švnč. Senais laikais velniai váikščiojo po žmonis Yl. Per žmones váikščioti NdŽ. Po talkas beváikščiodamas savo daržą sušaldė Krs. Dėl to jūs tokios geros, nepanabernos, ka jūs po svietą váikščiojat Jdr. Váikščioja [tyrinėtojai] po pirkiom kap ubagai Grv. Tada daug kas su tarbelėm váikščiojo (elgetavo) Rš. Apsukai vaikščiojo, darydamas daug gero VlnE57.
^ Taip ir vaikščioji žmogus nuo Ainošiaus prie Kaipošiaus, kol ką sutvarkai LKKXVII191(Krtn). Bėda namų neturi, po žmonėm vaikščioja LTR(Grv).
ǁ intr. (ppr. einant, vykstant nuo vieno pas kitą) verstis (kuo): Povilaitienė visą gyvenimą už babą (pribuvėją) váikščiojo Sml. Pavargėliais váikščios [našlaičiai] Grz. Mes savo gryčios neturėjom, po nuomas váikščiojom Bsg. Antanaitis seniau váikščiojo arendose, tik paskui nusipirko Pajulius Sml. An pusių váikščiodavo labai biedni Pl.
6. intr. dažnai persikelti kitur (gyventi ar dirbti): Petras už tuos pinigus nusipirko ūkį ir daugiau nevaikščiojo po žmones LTR(Mrj). Kai neturėjom žemės, tai visur váikščiojom Antz. O vaikščioti kasmet nuo vieno gaspadoriaus pas kitą jie irgi negalės A.Vien.
7. intr. Pl turėti tam tikrų (išorinių ar vidinių) ypatybių; būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Valgėme biralinę duoną, vaikščiojome su žaizdomis nuo rykščių J.Gruš. Supleišti kojas, váikščioji kruvinom blauzdom [ganydamas gyvulius] Dglš. Velnias váikščio[ja] su ragais, su viskum Krž. Ir váikščiojo lig smerčiai su kreiva burna Aps. Voras váikščioja kuprotas NdŽ. Šitokia karšta vasara, kai čebatas [įdegus] váikščiok Klt. Sloba, kvara devynelis metus váikščiojau Pls. Daug kas be proto, be razumo kokio váikščioja Aps. Ir váikščioja kaip ir be pometies Plvn. Pirm neváikščiojo tos motriškos riebios kaip bačkos Sd. Aš stora (nėščia) po karo váikščiojau Jd. Ana váikščioja sunki Avl. Tėvelis da gyvas buvo, kai mamytė sunkume váikščiojo Šln. Jis váikščioja iškėlęs galvą NdŽ.
^ Vaikščioja kaip musmirių priėdęs LTR(Rs). Vaikščioja galvą nuleidęs kaip dvarą pardavęs Jnš. Váikščio[ja] kaip musėlę parkandęs Kv. Vaikšto nosį pakabinęs LTR(Zp). Váikšto kaip kojon įsikirtęs Kp. Vaikščioja lig su vištos galva LMD(Mrj). Váikšto kaip dvasia be vietos Trs. Vaikščioja kai kūnas be dūšios Sln. Tom pačiom akim váikšto Švn. Ko váikščioji kai voras kuprą papūtęs? LKT178(Jrb). Vaikščio[ja] sau uostus papūtęs LMD(Tl). Ale váikšto vis kap pūslė paspūtus Švnč. Váikščiojo nosę išstačiusi ir negavo vyro Krš. Ko daba váikštai rūrą užrietus, nė nesilabini Jd. Kas negerai, kad váikščioji patempęs lūpą? Vkš. Kopūstų su blynais prikemša, tai váikšto pardien gurklį pastatęs Dkk. Vaikščioja kaip dūmas (girtas) Kltn. Po boliaus visi kaip galvas pametę váikšto Ktk. Kad sutino kaklas, tai kaip amerikonas váikščiojau Svn. Išplakiau kojas dilgėlėm ir vėl kap ponas váikštau (pasveikau) Mrs.
8. intr. tam tikru būdu tvarkyti savo išvaizdą – nešioti, dėvėti, avėti: Vyrai váikščioja barzdoti NdŽ. Palaidais plaukais niekas neváikščiojo, visos liuob susipinti Vkš. Numie daugiau po plaukų vaikščiojo S.Dauk. Aš plika galva neváikštau, ausys nekokios Ob. Neváikščiok nuogais keliais Prn. Anksčiau vaikai grynu pasturgalaičiu váikščiodavo Srj. Vaisgamtos tėvali, augink mums linus aukštus sulig muni, kad mes plikos nevaikščiotumėm S.Dauk. Vasara, šieno laikas, plikas galėjai váikščioti Yl. Dabar niekas apiplyšę neváikšto Slk. Tau pirksiu, o ana (podukra) gryna váikščios?! Aps. Váikšto išsipusčius kai poniutė Ds. Váikščioja kap varna po juodais (juodai apsirengus) Pv. Na ir purvinai váikščioja! Pv. Aš nepaspėsiu žlugtelį skalbti, kožną dienelę baltai vaikščioti StnD4. Vaikšto žebras kaip kiaulę žindęs Tr. Gaspadorius bagotas: pančiu susijuosęs váikšto (iron.) An. Audžiant įmargindavo, tai visai rainom kelnėm váikščiodavom Antš. Aš kraują perlėjau, tu dar be kelinių váikščiojai Btrm. Su kailiniais reiks visa vasara váikščiot (šalta vasara) Klvr. Močia va váikšto juoda suknele Avl. Váikšto suknę tokią šiltą užsivilkus par karštybę Mžš. Iš dirvono bobų kepurę su kyveliu nusipynėm i váikštom Pl. Dievo tarnai lopiniuoti, apdriskę, lėtuose rūbuose vaikščioja, o dūšios jų pilnos Dievo dovanų SPII36. Antri raupai rūbų, kad kas ne pagal savo stano brangesniuose rūbuose vaikščioja, negi jam pridera SPI254. Jis (Judas) savo šarvu vaikščioja kaip ricerius BB1Mak3,3. Basas nevaikščiosi, vis reikia apsiavus J.Jabl(r.). Aš dar pamenu gerai, kap su vyžais váikščiojo DrskŽ. Su vyžom kap ir basos po rugienas váikštom Pl. Dar̃ vaiką paleisk, ka jis nemoka váikščiot basas Kpč. Dabar šalta, lytus, basi váikštot Sg. Basutė gruode váikščiojau Dglš. Vienais kandaliukais váikščiočia, kad tik sveika būčia Pc. Trobo[je] váikščiok su lepšėms LKT55(Vkš).
| Kurs su lyčina vaikščiotum, pakūtą pildys teip pat metus trejus P.
^ Palaidais plaukais tik ragana vaikščioja PPr288. Kurs nedirba, váikščio[ja] pilvą susijuosęs LKT83(Pln). Kas nedirba, tas be kelnių vaikšto LTR(Klt). Kriaučius su suplyšusiom kelnėm váikšto, daktaras su ausim ligota Jon. Anas pliku užpakaliu jau seniai váikšto Tr. Kas užgins bagotą basam váikščiot! Sn. Po svietą nuogas vaikščioja, anty marškinius nešiojasi (žvakė) LTR.
| refl.: Eime, mergele, mūsų šalelėn. Mūsų šalelėj lengvi darbeliai: nei sėjus pjovus – pinigai rankos, nei verpus audus – gražiai vaikščiojas VoL433(Lzd).
9. (plg. l. chodzić) intr. tam tikru būdu gyventi, elgtis: Aš ponia (instr.) váikščiot nemokėsiu Tvr. Tamsta váikščioji su visu po seną gadynę Lc. Kas jau puikiai váikščioja, tai pinigų nė kiek neturi Srv. Aukštai váikščiojąs (besipuikuojantis) žmogus KlvrŽ. Pas močiutę buvau, pas senutę buvau, raškažėly vaikščiojau (d.) Tj. Gyvenk (paraštėje vaikščiok) po mano akim ir būk geras BB1Moz17,1. Anys atstoję buvo nuog prisakymo, kurį Dievas jiemus buvo davęs, idant tame vaikščiotų BBJdt5,20. Tiemus nori būt Dievu meilingu, kurie prisakyme jo vaikščioja MP66. Dievas sutrins galvą… tų, kurie vaikščio[ja] amžinai savo griekūsu Mž290. Mes vaikščiojom neviežlybystėje, geiduliuose, girtuoklystėje CII603. Kas vaikščioja tamsumuose, nežino, kur ejęs DP506. Vaikščiokitėg toje šviesoje ir tikėkit ing manę DP509. Ateis apjuoktojai, kurie vaikščios pagal savo geidulių VlnE133. Priesakymuosa mano vaikščiokite MT52. Duok, idant per visas dienas gyvenimo mūsų naujystėj živato priderančiai vaikščiotume MKr33. Mokytiniai tavo kodel nevaikščioja pagal įstatymą senųjų, bet valgo duoną nenupraustomis rankomis? Ch1Mr7,5. Kolei vaikščioste paskui veikalų tuštybės SGII2.
ǁ kurį laiką būti (kuo): Štadentužiu váikščiojau FrnS206(Vlkš). Jos sūnai váikščiojo partizanais Sn.
10. intr. NdŽ prižiūrėti, rūpintis: Gera ūkininkė nevaroma vaikščioja apie savo gyvulius J.Jabl. Karvė, kai apie ją váikščioji, tai karvė Klt. Pie teliukus váikščiojo jinai Str. Nėr kam váikščiot apie bites Vvs. Nei jis dirba, nei ką, tik apie namus tąsos, apie bites váikščioja Pv. Tik apie juos (kopūstus) váikščiok, o pelno nėr! Kp. Jy apie vyrą kap apie mažą [vaiką] váikščioja Kpč. Kas apie mane váikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu Klt.
11. intr. Ml, JnšM, Žsl, Dv, Pls, Alv, Švn, Lp ganytis: Jau juos (jaučius) neleidžiam an ganiavos, pririšam, váikščioja vieni Rud. Kad būt žolės, tai prikaltum[e], ir tegu váikščiotų Aps. Ana (karvė) in virvės moka váikščiot Str. Arklį paleidi – teváikščioja LzŽ. Sausa, ir aves Raigrodan váikščioja DrskŽ. Palaidos [karvės] váikščioja, tai riebiausios kai velenai Klt. Karvės dobiluose váikščioja agi, priėdę labiausiai Mšk. Tai mūs karvės ir váikščioja vis tiek kap pamuštos po atolą – nor imk ir miegok ganydamas Rtn. Pirmądien ir mūs karvė neváikščiojo Nč.
12. intr. Slv, Jž, Mžš, Bsg būti nėščiai: Kitą kartą, kai váikščioji, ir nieko negali̇̀ DrskŽ. Ne vienu váikščiojau ir viską dirbau Pv. Vienas vaikas buvo gimęs ir antru váikščiojau Mrc. Antaru váikščiojau OG279. Ana tada šituo mergiote váikščiojo Klt. Ji jau aštuntą mėnesį váikščio[ja] Trg. Aš šituo vaiku váikščiodama kudabinaus, užtai jis ir sarmatlyvas Vlk. Váikščioj[o] motka su manim, nusgąsdė – aš bijaus bijaus Azr.
13. intr. šen ir ten ropinėti, rėplinėti, šliaužioti: Prieš lietų rupkės váikščioja ant žemės Snt. Pjaunant rugius, pjovėjai žiūri – apie pėdus kad vaikščioja rupūžė, kad šiukštinėja LTsIV467. Keistas sapnas: rodos, per mano ranką vaikščioja raudonos skruzdėlės Ul. Sliekai naktiniai ant viršaus nakčia váikšto Brb. Išeina an to [avilio] i vaikšto tos bitės Ps. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioj), ir vis, kas ant keturių alba daugesni kojų vaikščioj, … jūs neturit valgyti BB3Moz11,42. Vaikščiojamosios, bėgiojamosios, šokamosios, rausiamosios [vabalų] kojos rš. Vienokart salyklas buvo, kad kirmėlės váikščiojo Dgp.
| Ant pilvo tavo vaikščiosi BB1Moz3,14.
ǁ ropinėjant dažnai, nuolat brautis, lįsti (kur): Iš pavasario man pirkion [rupūžė] váikščiojo, žindo karvei pieną Eiš.
14. intr. skverbiantis judėti, skverbtis, landžioti: Pamatas sutrešėjęs, pelės váikščiojo Klt. Kap kurmis atsisakė nuo darbo, tai Dievas jam paskyrė po žemėm váikščiot (ps.) Ml.
| Sustingusioj žemėj jokia šaknis negali vaikščioti rš.
^ Juodas juodvarnėlis po žemėmis vaikšto (kurmis) LTR.
15. intr. Srj, Sv, Krd plaukioti: Žuves váikščioj[o] pakraščiais, sekėj[o] gaudyt rankomi DrskŽ. Iškasė prūdą, jau ir žuves váikščioja, grei̇̃ta Mrc. Anos (žuvys) váikščiodavo i po mažus vandeniukus Krž. Matyt, kaip váikšto po vandenį šapalai – kaip paršai Ėr. Váikščiojo [žuvys] pulkais, pulkais Kdn. Kumet nusausino, nei ten karosai váikščiojo, nei ten lydekos Klk.
16. intr. Antš skraidyti: Atejo vėl an mum spiečius iš kažin kur, jau váikščioja bitelės Alz.
17. intr. NdŽ, KŽ, Krš, Pšl, Rk, Bgs, Lb, Kli važinėti; kursuoti: Iš mūs Eišiškėn váikščioja autobusas Šlčn. Šitoj mašina váikščioja keturis kartus DrskŽ. Kaip váikščiodavo keleivinės, tai nuveža tiesiai, paveža an bažnyčią Skp. Traukinėlis Pandėlin váikščiodavo PnmR. Toks traukinelis buvo – gelžkeliu váikščio[ja] Pp. Ė, lėktuvai danguj váikščioja Str. Tuodu garlaiviu vaikščiojo nuo Kauno iki Prūsų rubežiui V.Kudir.
ǁ vykti susisiekimo priemone: Su akrūtais ant jūrių vaikščioj ir varė savo prekystę didžiuose vandenysa BBPs107,23.
18. intr. būti siunčiamam, gabenamam: Karai buvo, tai laiškai neváikščiojo, nė nieko Vdn. Tep ėmė vadyt [paldienyką pirmadieniu], kap ėmė laikraščiai váikščiot Mrp. Laikraštis kitoks neváikščiodavo po karuomenę kap „Lietuva“ Gs.
19. intr. Snt slystant judėti iš vienos pusės į kitą, slankioti, slydinėti: Šaudyklė gerai váikščioja Grš. Tie šautuvai jau ir kleviniai, anie jau slydi tokie, ka váikščiotum gerai Žeml. Yra nyčių rataliai, rataliais nytės váikščiodavo Pj. An ribulukų nytys váikščioja Onš. Rato krumpliai lengvai vaikščioja Gs. Kultuvas – pagalys ar sieksnio ilgio, tada pakartas trumpas pagaliukas an skūrelės ir pririštas an ilgąjį: anas tada vaikščioja Rš. Stūma sunkiai váikščioja Lzd. Kab jos (medinės akėčios) neprislėgtos, tep kap váikščioja Kpč.
| Gale gerklės barankelė váikščiojo, negaliu nuryt Klt. Mislijau, stiklinė akis, ale žiūriu – váikšto abi Psn.
ǁ Vlkv sukiotis apie savo ašį, varstytis: Ar tos labai jau girgždėdamos váikšto durys? Sb. Durys sunkiai váikščioja Jrb. Durys váikščioja ant kukių Grl. Kol’ žirklės teip sunkiai váikšto? Aln.
ǁ linguoti, siūbuoti: Váikščiodavo tas liūnas Brž.
ǁ keisti formą, trauktis ar plėstis: Medis tiesiog kap váikščioja – čia jis traukiasi, čia jis tempiasi, pučiasi Pns. Namas jau senas, matai, medis váikščioja (lentos įtrūkusios) Srj. Šita siūlė [po operacijos] neleidžia raumeniui váikščioti Jrb.
20. intr. KŽ, Jrb, Grš, Lb nuolat sruventi, cirkuliuoti: Dirbant kraujas geriau váikščioja, o sėdėt nesveika Gs. Stojo (liovėsi) kraujas váikščiot Blnk. Galva ūžia – labai sunkiai jau váikšto kraujas Mžš. Kuriam kraujas neváikščioja, tai kravauninko gera Yl.
ǁ nuolat bėgti, tekėti: Senas Nemnas, šimtas metų, kap jis váikšto DrskŽ.
21. intr. NdŽ, LzŽ, Krž, Rz, Drsk, Švnč, Zr, Kli judėti erdve kuria kryptimi, slinkti: Debesiai váikšto, gal bus lietaus LKT271(Ps). Tušti debesiai váikšto, niekada nelija Srj. Žmonės[e] lietaus yra, šmuorai váikšto – gal i čia užeis koks šmuoras Jnšk. Kai debesiai váikšto, didžiuliai debesiai, tai [reikia] sodint bulbas Upn. Pečius kūrenas – aukštinį pradaro ir váikščioja dūmai kai debesis LKT164(Btg). Anapus tvoros obelų viršūnėmis vaikščioja dūmai P.Andr. Diena apsiniaukusi, rūkai pažemiais vaikščioja J.Paukš. Váikščio[ja] lytus apsukuo, čia neužsuka Krš. Visais pakraščiais váikščio[ja] lytūs, ale pas mus da nely[ja] Rs. Lietus váikšto i váikšto šalim, gal susitaisys ant nakties Jnš. Dar̃ váikščios lietukas kiek Dg.
| Kaip sako, kad senovėj ežerai liuob vaikščioti LTR(Vkš).
ǁ apie dangaus kūnus: Mums rodosi, … kad saulė vaikščioja aplink ją (žemę) A1884,206. Jau aukštai mėnulis váikščioja NdŽ. Oi žemai žemai sauliūtė váikščiojo (d.) Ck. Kad tu šiąnakt ugnelę sergėsi, tad žvelk aukštyn, kur žvaigždės vaikščioja Vd.
22. intr. Gs, Aps, Klt pūsti, prapūsti: Vėjas tik váikšto po gryčią – langai atviri Aln. Gyvas vėjas váikščioja pirkioj Švnč. Šių laikų statybos tokios, vėjai váikščiote váikščio[ja] po trobas Krš. Vėjas váikšto po aukštą, drapanos greit išdžius Rm. Kad džiūtų [šienas], reikia, kad būtų ant aukštų stulpelių, kad vėjas váikščiotų Kp. Toj šėpoj oras váikščioj[o], tai buvo gerai [lašiniams] Pv. Dėžutė tik iš vieno šono turėjo mažas dureles man įeiti ir išeiti ir keletą išgręžtų skylučių orui vaikščioti J.Balč. Medžių viršūnėmis vėjelis váikščioja NdŽ.
| Užmetė užmetė [jurginus] – kolei šalnos váikščiojo Švnč. Čia šaltis i váikščioja [pro plyšius] Švnč. [Grytelėje] šaltis teip ir vaikščiojo, tarsi jautis po ganyklas TS1899,1.
| refl.: Gerai mėsai, kur vėjas váikščiojas Mrk.
23. intr. NdŽ, Rs, Šln, Žg, Všk, Slč, Brž rodytis įvairiose vietose; klaidžioti: Padubysiais váikščiodavo šviesikės tokios LKT112(Ldv). Tie žibureliai i žiemą váikščiojo Všv. Reik pareiti numie, o jergau, bijau – váikščio[ja] baltos tokios žvakelės Krt. Žvakelės pasikels i váikščios ten po tus laukus, po dirvas váikščios Ms. Žvakės váikščiojant nebuvo daugiau regėt Lp. Tenai pinigai váikšto (apie ugneles) Pg.
| Kad koks pasikorėlis [yra buvęs], tai jo dūšia váikščioja Pls. Kol, sako, neužkas, ta siela aplink kūną i váikšto Grž. Váikščiojančios dūšios nekrikštytos Lpl.
| Jau váikščioja akyse vis mašalai Tvr.
24. intr. būti juntamam, pasireikšti įvairiose vietose: Šiurpuliai po visą kūną vaikščioti pradėjo, kad išgirdo dar vilką subliaunant LTR(ž.). Tai ir tas išgąstis váikščiojo po žmogų Alks. Váikščio[ja] nervai, pradeda į petį durti Krtn. Diegliai pradėjo váikščiot po kūną Dbk. Lig tiktai gumbas sujudo váikščiot, kur inpuls, tęnai jaučiama neišpasakyta sopė LMD(Tršk). Įpylus nedaug į ausį [lapės taukų] – niežus, po kūną vaikščiojančius, gydo LMD. Prakaitas dar nedrėkino marškinių, tik gaivi šiluma vaikščiojo po sąnarius kaip tie pavasarinės žemės syvai V.Myk-Put.
| Vaistai ima vaikščiot po kūną Gs.
| impers.: Tep skaudžiai man per kūną váikščioja, kad negali Gs. Patepi [tepalu], tai peršti, váikščioja Švnč.
ǁ prk. sklisti, plisti: Kokios bjaurios ligos váikščio[ja] Krš. Pavasarį ligos váikščio[ja] Prn. Kvaraba váikščioja LzŽ. Kalbos váikščioja, kad tu išteki Mrj. Visokių kalbų po sodžius váikščioja Drsk. Toj kalba po miestelį cielą mėnesį váikščiojo Pls. Nusileidžiu, kad piktumai neváikščiotų Rmš. Iš kartos į kartą vaikščiojo legenda rš. Dabar jau toji maldelė vaikščioja iš lūpų lūposna A1886,175.
25. intr. funkcionuoti, veikti: Mano vienas inkstas nebeváikšto, nebesveika esu Brž. Išgeria pusę stakanėlio arielkos, ir pradeda váikščiot [širdis] Žl. Toj pačioj dienoj jai širdelė stojo váikščiot Ign.
26. intr. BŽ145, DŽ, NdŽ, Ll, Alks, Lnkv, Ėr rūgti, fermentuotis: Alus váikščioja, kap ažveda LKKXIII25(Grv). Del saldumo, ka jis (alus) váikščiotų geriau, reik cukro Pšš. Alus váikščioja, net bačka braška Sdk. Bačkas net sudrasko, kai pradeda váikščiot Krk. Dar alaus negalima gert, ba tebeváikšto Rk.
| Mieželis drūtas, labai nugrūstas, apynelis gelsvas po mieles vaikščiojo D17. Apvynėli puronėli, apvynėli žalusis, tu kubile váikščiojai JV693.
^ Mielės pri juodos duonos nevaikščio[ja], o melagiai par tankiai S.Dauk.
ǁ DŽ judėti prieš užverdant (apie vandenį): Nuimk puodą, jau vanduo váikšto Ds.
27. intr. Pc, Ukm, Mrp, Brš, Žrm būti vartojamam (apie pinigus): Te litai váikščiojo Lietuvoj Ml. Karaliaus laikais váikščiojo ir auksiniai, ir popieriniai [pinigai] Krš. Tai pirmai gi auksas váikščioj[o], auksas, sidabras, popieriai neváikščioj[o] Lp. Vaikščiojo nemaž ir svetimų pinigų A.Janul.
ǁ turėti vertę, kainuoti: Prieš vainą pūras rugių i rubliaus neváikščiojo Švnč.
28. intr. daryti ėjimus, lošti (kortomis, šachmatais): Iš vynų ir reikėjo vaikščioti, kolei švietalų neatėmei rš. Nu, kaipgi dabar váikščiosi [žaisdamas šachmatais]? Šr.
◊ ant [galų̃ Mrj, Kt] pir̃štų váikščioti Msn pataikauti: Váikščioja in pir̃štų apie ją (marčią), kai nei žinios apie ką Klt. Ant galų̃ pir̃štų váikščiojau, kai nuo tavęs priklausiau, o dabar patrūbyk tu man! Lkč. Váikšto aplink brigadyrių an pir̃štų galų̃ ir galvą linkčioja Tr. Visi sakė, kad ją paimsiu, tai ant pir̃štų galiùkų váikščiosiu, bet dabar tai visa pėda vaikštau Adm.
ant skarų̃ váikščioti sirgti mėnesinėmis: Joj váikščioja an skarų̃ Dv.
be kepùrės váikščioti gerbti: Visi apie jį be kepùrių váikščioja Mrj.
gálva váikščioti dūkti, šėlti: Ten ka[d] norėjai, gálva galėjai váikščioti Kv.
galvomi̇̀s váikščioti
1. Švnč dūkti, šėlti.
2. apie besididžiuojantį: Žiūrėk, Baltraus Jonio gyrimos: tiek tūkstančių parsivežęs, įmanytų, galvomis vaikščiotų besididžiuodamas Žem.

kárvių takai̇̃s váikščioti blogai elgtis, gyventi: Jis kárvių takai̇̃s váikščioja, karvių takais eina, ne žmoniškom pėdom eina Ps.
keliãklupstas váikščioja Škn nusižeminusiai prašo: Aš jau tai neváikščiosiu keliãklupstas Sdk.
liežùvis váikščioja sugeba kalbėti: Kąsnį liežùvis ne tep váikščioja LzŽ.
ne pė́sčias váikščioja turi vertę: Ir kamaros šiokiais metais ne pėsčios vaikščioja Žem.
palaidai̇̃s api̇̀varais váikščioti Grž priekabių ieškoti.
paupari̇̀bais váikščioti dykinėti: Vyrai paupari̇̀bais váikščio[ja], t. y. dyki J.
(kieno) pėdai̇̃s (pėdomi̇̀s) váikščioti sekti, laikytis mokymo: Jis vaikščiojo pėdomis Christaus DP486. Vaikščiotumbim pėdais jo DP192.
pir̃štų galai̇̃s váikščioti labai gerbti: Visi aplink juos pirštų galais vaikščiojo Žem. ×
su knatù váikščioti gadinti orą: O tu tai vis su knatù váikštai Dbk.
su paláidu liežuviù váikščioti liežuvauti: Ana su paláidu liežuviù váikščio[ja] Krš.
vė́jai váikščioja po gálvą apie kvailiojantį, nerimtą: Jam vė́jai váikščioja po gálvą Grd.
apváikščioti
1. tr., intr. Q73,262,571,572, Sut, N, KII257, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Klk, Kpr aplink apeiti; apeinant apžiūrėti: Apváikščioju lauką K. Apváikščiok laukus, kad nebūtum iškados J. Vidury nakties išejo oran apváikščiotų namų BM8(Skp). Padirbo meistrai, išmūrijo [urvą] – jam ir apie grabą možna apvaikščiot LTR. Apivaikščioju SD199.
^ Apvaikščiojom jūrą be durų (sakoma po tolimos kelionės) Pls.
| refl. K.
ǁ aplink apsiuvinėti: Staltiesė balta, o pakraščiai apváikščioti žaliais siūlais Antš.
2. tr. daug kur nueiti; visus apeiti, aplankyti: Visus kampelius apváikščiojau Dbč. Išejusi iš numų apvaikščiodavo visus kelius, kuriais tikėjose, kad sūnus jos sugrįš S.Stan. Apváikščiojau visus kaimynus DŽ. Pardien neapváikščiojau visų Ds. Visą giminę apváikščiojom, ale nė rublio negavom Vkš. Smulkesni knygų nešiotojai apvaikščiodavo kaimus LKXII399. Ir apvaikščiojo Jezus visus miestus ir kiemus, mokydamas bažnyčiose jų Ch1Mt9,35.
| refl.: Gerai, apsiváikščiosi po gentis, apsilankysi Krš.
ǁ Vkš meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Šiandie eik anksčiau an bažnyčią, ka spėtum da stacijas apváikščiot Ps. [Vyskupas] pats kalnus apvaikščiojo M.Valanč. Apváikščiojo Teodozijus ciesorius su kunigais ir su žmonėmis visas vietas maldų DP540.
3. tr., intr. Klvr apžiūrėti, prižiūrėti: Sunku buvo dirbt, pagalvokit, kad reikėdavo apváikščiot laukus Sk. Prie ūkio darbo daug, o da apie mane reik apváikščiot Grnk. Kaip gražiai jį apváikšto: pavalgęs, švarus Vdšk. Reiks ma[n] sėt apravėt darže batvinėlius, reiks mylėt apvaikščiot jaunas bernužėlis LTR(Ūd).
| refl. tr., intr.: Šiandie viską apsiváikščiojau Mrj. Nemoki apie gyvulius apsiváikščiot Lp.
ǁ tr. Gs tinkamai pavaišinti, pagerbti: Svečią gerai apváikščiojo Tr. Apváikščiojo kai lapė diedas visus [baliuje] Klt.
4. refl. kiek pasivaikščioti: Apsiváikščioju kiek, geriau kojai bus Šil.
5. refl. laikui bėgant apsiraminti, užsitrenkti: Tai dar̃ jau jy apsiváikščiojo Krok.
6. tr. išleisti, sunaudoti: Anas, parvažiavęs iš Amerikos, turėj[o] pinigų, bet greit apváikščioj[o] Prng.
×7. (l. obchodzić) tr. atlikti kokias apeigas: Neturėjo ne vieno miestelio, kiemelio, kur valnai apváikščiot turėtų ceremonijas ir nobažnumus religijos savos DP89. Noriegu žinot, žmogau krikščionie, kaip turi naudingai tą adventą apváikščiot DP4.
×8. tr. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ paminėti, atšvęsti: Dveji metai atgal yra jau apvaikščiojęs 50 metų savo kunigystės sukaktuves Pt. Kad jau gražiai Kėdainiuose Lietuvos šventę apváikščiojo Srv. Nebeteko šiemet Daugailių atlaidų apváikščiot Sdk. Apvaikščio[ja] dominikonys šventę užgimimo š. Jono su atlaidais M.Valanč. Apvaikščiokimėg tad, broliai mieliausieji, su linksmybe ir džiaugsmu dūšios tą teip didę šventę DP494. Išleisk žmones mano, kad apivaikščiotų mi šventę Ch2Moz5,1.
| refl.: Budavonė su išmitimu ir vargu ateit: betaig pašventimas su linksmybe apvaikščiojas DP575.
×9. refl. Prng elgtis: Pas mus daugis tep apsiváikščioja negražiai Lš. Ne visi žmonys moka vienodai apsiváikščiot su visokiais daiktais Krkš. Tu su mums meilingai apsivaikščiot teikies PK114. Maldomis … numirėliai est pašelpiami, idant su jais V. Dievas mielaširdžiaus apsiváikščiotų DP545. Teip su juo idant apsivaikščiotumbim prašymuose mūsų, kaip tie žmones MP74. Uparniais buvot nasrams Viešpaties ir apsivaikščiojot puikiai Ch5Moz1,43.
atváikščioti
1. intr. NdŽ pakankamai vaikščioti: Atváikščiota, negaliu niekur nueit Dg. Jau atváikščiota, ką dauges váikščiosi Drsk. Savo atváikščiojau, dabar galiu pasilsėti Vkš.
| refl. Š: Aš per itą pievelę neatsivaikščio[ja]u, o kurį labai mylėjau – neatsidabo[ja]u (d.) Ml.
ǁ tr. NdŽ, KŽ nueiti gana didelį atstumą.
2. intr. pakankamai vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Ne, ne tos mintys, viskas jau atváikščiota Erž. Gana, dukrele, gana vaikščioti, gana tau jaunai rūta nešioti: jau atváikščiojai po jaunimėlį, jau atnešiojai žalią rūtelę (d.) Š.
| refl.: Žiemą į mišką nebeinu, par vasarą atsiváikščiojau Vkš. Ji atsiváikšto po bažnyčias Rm. Visur nusbosta, ė in mergą neatsiváikščioji žmogus Ml.
3. intr. K, KŽ, LTR(Brž) ateiti: Ir ateina matutė, atvaikščioja senutė NS1155. Aš keliais atváikščiojau pas jį, ale darbo davė Raud.
| refl. KŽ: Idant ji nė vieno nepapiktintų namie pasilikdama ir bažnyčiona neatsivaikščiodama BPI223.
4. tr. vaikščiojant nuvarginti: Audeklą mesdama kojas atváikščiojau Rod. Ganiau ganiau jautelius po girelę, atvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Dbč.
5. tr. meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Buvau apsižadėjusi į Kalvariją kalnus atvaikščioti Žem. Už tą skepetėlį stacijas atvaikščiosiu Žem. Paskuo po tų mišių stacijas atváikščioji Sd. Atvaikščiosu altorelius, atkalbėsu poterelius Pln.
6. tr. slenkant atnešti: Debesiukai vaikšto, galia lietų atváikščiot LKT258(Jnšk).
7. intr. pakankamai rodytis, baigti rodytis: Žvakelės atvaikščiojo savo laiką, nebrodos Šts.

×daváikščioti (hibr.)
1. tr. nueiti, prieiti: Argi tu daváikščiosi tokiais blogais keliais Mrk.
2. refl. pajėgti dažnai lankytis: Ar pas daktarus dasváikščiosi, kas bus Drsk.
įváikščioti intr.
1. K, KŽ įeiti.
2. refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti, įprasti vaikščioti: Palaukit biskį, reik įsiváikščiot, kad neparpulčia Graž. Diena po dienos Martynas įsivaikščiojo ir galėjo jau išeiti į gatvę V.Bub.
3. refl. įlįsti: Po obele senelis beeitąs keliais apei tą obelę, teip įsivaikščiojęs keliais gilie lig pat pečių, tik ką bematyti S.Dauk.
4. pakeliauti: Itai anváikščioj[o] daugiau, anrazumnėjo tada žmonės LKKXXIX183(Lz).
išváikščioti
1. intr. N, K, M, L, LL167,173, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš, Šv, Erž, JT387 vienam po kito, visiems išeiti, išsiskirstyti: Visi talkininkai klegėdamys numon išvaikščiojo M.Valanč. Padėjo darbą, suklaupę sukalbėjo poterus ir išvaikščiojo gulti Žem. Visi išvaikščiojo gultų, pasakę seneliui labąnaktį Sz. Meldžiu visų svečių neišvaikščiot (ps.) Brt. Labai greit išváikščioja žmonės [nuo kapų per Vėlines] Žl.
| refl. KŽ, Vkš, Mrj: Visi išsiváikščiojo, aš tik vienas likau namie Š. Visi kiti buvo jau išsiváikščioję kas sau NdŽ.
2. intr. Rtr, NdŽ, Pln, Stl, Skdv, Mžš, Ps išeiti, išvykti kitur gyventi, išsikelti: Matai, visi išvaikščiojo iš namų, liko tik motina J.Balč. Vaikai benga išváikščioti Šv. Vienu du seniukai, vaikai išváikščioję Krš. Išnyko šeimyna: seniai išmirė, vaikai išváikščiojo Sug. Vaikai išváikščioj[o] Amerikėn, viena liko Kpč. Daug buvo gyventojų, daug išváikščiojo Pn.
| refl. Rtr, Vn: Vyro vaikai jau dideli ir iš ūkio jau išsivaikščioję po pasaulį A.Vencl. Užaugo vaikai ir išsiváikščiojo Plv.
3. tr., intr. Š, FrnS142, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, Klt, Kp, Vkš, Yl, Krt apeiti daugelį vietų, didelį plotą: Visus pašalius išváikščiojau, ieškodamas ašvienių J. Visus laukus išváikščiojau, motinelės išieškojau Klk. Aš visus miškus išmindžius, išváikščiojus Bsg. Tę mano visi takai išváikščioti Všt. Ma[n] tai gali akis užrišt, aš išváikščiojęs viską, viską žinau [savo apylinkėje] Graž. Visą Klaipėdą išváikščiojau par kelis sykius Sdb. Išváikščiojo, visur apveizėjo i liepa mums eiti gulti KlvrŽ. Apveizėsi viską po kūtes, po visur išváikščiosi, kas yr Trk. Išváikščiojo kiemus ir visas ūlyčias DrskD76. Aš išvaikščiojau šimtą kermošių KrvD256. Da neišvaikščiojau nė pusės sodelio, jau aš išgirdau gegutės balselį LTR(Pg).
| prk.: Upė per amžius išvaikščioja visą lauką ne sykį, bet daug sykių M.Katk. [Kamuolinis žaibas] išdraskė visą kaminą, išvaikščioj[o] visą trobą ir nesudegino, išej[o] Kpč. Vakarinė žvaigždelė visą dangų išvaikščiojo, visą dangų išvaikščiojo ir pas mėnulį nustojo TDrIV93(Vlk).
^ Miškus išvaikščiojęs medžio nerado LTR(Vdk). Be reikalo tik jin pučias – vištos jau ir jai išvaikščiojo paakius (sena) Jnš. Išvaikščiojo panelė visas kerteles, o visada toj pačioj atsistoja (šluota) LTR.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Anelė šite toli išváikščiojo Dglš. Šitiek išváikščiojau, Jėzau Marija: traktoriai sudyla, nesudilsma bobos Rk. Daug metų, daug kelio išváikščiota Pp.
ǁ tr. ariant daug apeiti, apvažiuoti: Išvaikščiot kelius diktarus (hektarus) reikėjo Šmn. Norėjo su traktorium išváikščiotie – inklimpo Srj.
4. tr. apkeliauti daugelį vietų, didelį plotą: Jis, sako, skersai ir išilgai išvaikščiojęs visą pasaulį V.Krėv. Aš išváikščiojau visas žemeles JV824.
5. intr. Ėr, Prn, Skp kurį laiką šen ir ten vaikščioti: Visą dieną išváikščiojo anudu, o kitos kalbos tėvas negirdėjo nū sūnaus, kaip tik aplei gaspadorystę BM380(Lž). Visą vakarą jis išváikščiojo medžiodamas NdŽ. Regis, apsisukęs ir namo, o kai nuvažiuoji, tai ir išváikščioji visą dieną Sdk. Jau daba kokį dvyleka metų su krėsleliu išváikščiojo Žeml. Reiks man išvaikščiotie ir tamsi naktelė, reiks man išklaidžiotie žalioji girelė LTR(Srj).
ǁ kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Tai visą nedėlią išvaikščiojau iš Šakių į Lukšius, iš Lukšių į Šakius Lkš. Kiek ten gali išváikščioti, ką padaryti Krš. Dešimt dienų išváikščiojau an šildymų ir pagijau Knv.
ǁ kurį laiką (vaikščiojant nuo vieno prie kito) verstis kuo: Kur ten susigreibęs kokius lupatus, apsiškarmaliavęs ir išvaikščiojęs ubagais trejus metus Sln.
6. refl. Rtr pakankamai ilgai vaikščioti; pasivaikščioti: Ekiam, išsiváikščiosma, i galva nebskaudės Rdn. Kad aš išsiváikščioju, mun geriau Krš. Niekur neišsiváikštai, tai ir svoris didėja Sug. Išsiváikščiojus gardu valgyt Gs. Miške išsiváikščiojus miegosi Dkš.
ǁ KŽ, Vkš, Kp vaikščiojant išsimiklinti: Kojos patinę buvo, tai dabar išsiváikščiojau Jž. Iš ryto, kol išsiváikščioju, tai ir teip sopa [koja], kaip ir dantys sopa Slm. Išsiváikštai, įsidirbi i užmiršti tą ligą Sdb.
ǁ KŽ, Brb vaikščiojant pasveikti: Buvau ėmęs sirgti, bet nepasiduodamas išsiváikščiojau Š. Mergaitė sveika, greita, darbšti ir negirdi. Aš manau, kad išsivaikščios, ir gan A.Vien. Visur sopa, ale ką gi darysi, išsiváikščioji Slm. Gal išsiváikščiosiu, gal pereis galvą skaudėję Plv. Gal kaip išsiváikščiosias, praeis [gripas] Krš.
7. tr., intr. vaikščiojant išminti, ištrypti; palikti pėdsakus: Po plačiomis liepos šakomis žolė reta, nugeltusi, išvaikščiota, nusėdėta rš. Briedžių išváikščiota visa samanykščia, ištapuota Klt. Išváikščiota šerno kai arklio po bulbas Klt. Randu basų išváikščiota: pėdeliukai, pėdeliukai išeita palei šulnį Adm.
| prk.: Eini jau kitų pramintais, o kartais ir gerokai išvaikščiotais keliais rš.
ǁ tr. vaikščiojant, minant sutepti: O batai, užkulniai kokie šūdini, po karvių kūtę išváikščioti Sd.
8. tr. vaikščiojant nuvarginti: Mano kojos išváikščiotos Lp. Kojas išváikščiosit ir mažai pinigų gausit Nč.
ǁ refl. vaikščiojant nuvargti: Eikit per bulves tiesiai, ko jumi kojos sukt – dar išsiváikščios Srj.
| prk.: Senam krau[ja]s išsiváikščiojęs, išsidirbęs Krš.
9. tr. vaikščiojant pasiekti, laimėti: Vaikščioji vaikščioji [gydytis] i nieko neišváikščioji Bb. O ką aš išváikščiosu po tą miestą, aš nesu papratusi Krt.
10. tr. išlaikyti tam tikras ypatybes: Aš statkaunai savo mergystę išváikščiojau Rš.
ǁ intr. kurį laiką išlaikyti tam tikras ypatybes: Išváikščiojo tris mėnesius sveikas LKT98(Pvn).
11. intr. kurį laiką išbūti nėščiai: Marčios veidas švarus, pati nesudribus, nepadusus, gali sakyti, kaip stirna savo laiką išvaikščiojo rš.
12. tr. Lš dėvint, avint padaryti tinkamą: Batai buvo maži, bet išváikščiojau DŽ.
| refl. Lš.
13. intr. išropinėti, iššliaužioti: Sraigės išvaikščiojo ir prisikabinėjo, kur kuriai patiko rš. Nu tai mat po visą bažnyčią tie vėžiai išváikščiojo Krs.
14. tr. skverbiantis išlandžioti: Žiūrėk, jau tie kirminiukai ir išváikščioję lašinius Jrb. Kirminiukų išváikščioti obuoliai Švnč.
| prk.: Mineralų susitelkimai, pasirodo, išvaikščioti augalų šaknelių rš.
15. intr. išplaukti: Ledai išvaikščiojo rš.
16. intr. sruvenant, cirkuliuojant išsiskirstyti: Vaistai išváikšto par gyslom Sug. Sudaužiau ranką dideliai, gal ir išváikščios sudaužytas krau[ja]s Vkš.
| refl. Kvr, Alz, Trk: Toks raumenų plėšymas, kol [vaistai] išsiváikščiojo! Rdn. Neišsiváikščio[ja] krau[ja]s, pila pimpiai Rdn.
ǁ refl. skirstantis, sklaidantis išnykti, praeiti: Sutinimas tik po savaitės išsiváikščiojo Kdl. Pūslės gali išsiváikščiot Kdl. Davė daktaras vaistų vočiai išsiváikščiot Rs.
| Ta liga turia išsiváikščiot Rs.
17. refl. KŽ, Ssk judant erdve, slenkant išsisklaidyti: Debesys išsiváikščiojo, ir oras išsivalkstė, išsiblaivė, išsiblandė J. Atidaryk langą, tegu dūmai išsiváikščios Ds. Nevarstykit durų, kad šiluma neišsiváikščiotų Rmš.
| Palikai buteliuką nestipriai ažkišus, tai išsiváikščioj[o] jodina Ml.
ǁ refl. impers. išsigiedryti: Gal nelis, gal išsiváikščios? Mrc.
18. intr. prk. paplisti, išsiplatinti: Dainos yra jau plačiai išvaikščiojusios tarp lietuvių Vnž. Išváikščiojo mano pasakos Sb.
| refl.: Tos mintys išsivaikščiojo po sodžius T.Tilv.
19. intr. išrūgti: Raudonas, gražus alus, kai išváikščioja – tamsus Smal. Taigi, mielės išváikščioja, išrūgina Upn.
| refl. LL297, Aps, Ds, Slk, Jž, Rm, Srv, Kpč: Pats Iešmantas, pasitelkęs aludarį, laiku darė stipraus alaus, kad iki galui švenčių išsivaikščiotų, išgyventų ir nebepūstų pilvų Vaižg. Da gira neišsiváikščiojus Dglš. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsiváikščioja, praskysta Alk. Kap paskelia [tešla], išsiváikščioja, pastovi, tik tada kepam DrskŽ. Duonai reikia išsiváikščiot gerai: kai iš rėčkos lipa, tai duona bus gera Dkk. Pora dienų, kol išsiváikščioja mielės [, gyvena alus] Škt.
nuváikščioti
1. intr. N, K, L, LL164 nueiti kur: Jau visi darban nuváikščiojo Tvr. Vyrai jau nuváikščiojo medžian Arm. Svietas seniai nuváikščioj[o] in turgų, o tu dar namie Arm.
2. intr. einant daugeliui pasišalinti, išsiskirstyti: Neleido [į autobusą] be biliotų, žmonys nuváikščiojo Krš. O kad visi nuvaikščiojo, paliko pačios bobelės ir du ar trys seniai Sz.
3. tr. Vkš daug kartų vaikščioti, apeiti: Nuváikščiojau takus grybaudama ir nieko negavau J. Buvo nuváikščiotos tos vietos, buvo didliai gerai žinomos Als. Aukštus kalnelius mes nuvaikščiojom, stiklų langelius mes nužiūrėjom LTR(Plk). Žemė ne pirmarūšė, balota, bet miela, senelių, prosenelių nuvaikščiota J.Avyž. Čia viskas mano nuvaikščiota, po šimtą sykių koja tan pačian daiktan statyta rš.
| Reikia keliais nuváikščiot tus runkelius (ravint) Srv. Tikrai keliais nuváikščiosi tą žemę Žeml.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Daug nuváikščiota, vis skubinies, kad greičiau, – ganyklos toli Slm.
4. tr. vaikščiojant numinti, nutrypti: Jeigu kur dažniau vaikščioji, tai ir nuváikščioji žemę NdŽ. Nuváikščiota pieva DŽ1.
| refl. DŽ, NdŽ: Grindys mokykloj greitai nusiváikščioja Db.
5. Lp žr. pravaikščioti 1: Eik ir eik, teip visą dieną ir nuváikščioji Ob.
6. tr. DŽ1 vaikščiojant nuvarginti: Šiandien visai aš kojas nuváikščiojau Lš. Ji (močiutė) nuvaikščiotas kojas atgręžus į klabenamas vėjo duris S.Nėr.
| prk.: Jau tik vien su lazda beliko šokti, ir mum, ir tau. Mus nuvaikščiojo vargai, o tave amžius V.Krėv.
| refl.: Nusiváikščiojo kojos, nebepaeinu Lnk.
ǁ refl. N, J, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš vaikščiojant nuvargti: Sena boba krupinėdama nusikrupinė[ja] (nusiváikščio[ja]) aplei ūkį JII257. Nieko nepadarė, ale nusiváikščiojo Pn. Tai nenuorama, niekur nenusvaikščioja Vdš. Višta pabuvo pririšta ir pradėjo dėt: mat nenusiváikščioja Pc. Supūskit, vėjai, užverskit duris, teils mergelė, teils jaunoji nusiváikščiojus LTR(Dl). Ilga dienelė, trumpa naktelė, nusiváikščiojai JD680. Nusivaikščiojau, nusiklajojau, kur dabar galvą priglausti? K.Brad.
7. tr. L, Lš, Ml nuvarginant prie galo privaryti; pražudyti: Jis tokis greitas, tai arklius greit nuváikščioja Rdm. Jis žmoną nuváikščiojo per darbus Mrk. Nuváikščiojo senį anūkai Nmn.
| Vyrai arklinį (arkliavagį) nuváikščiojo ir nei lapė neamterėjo Sn. Bet tas galvažudys Petrukas, tasai ištvirkėlis dar vidurvasary kiaulę nuvaikščiojo V.Krėv. Vai, jūs žmonės, pikti žmonės, kam nuvaikščiojot Erelį, visų erelių erelį V.Krėv.
| Tai, matyt, šklerozė mane tep ir nuváikščios Dg.
ǁ Lš pradanginti.
8. intr. pragyventi, baigti amžių: Čia ir muno mama nuváikščioja, ir tatušelis savo amžių Akm. Teip ir nuváikščiojo moterė vieno kito pastogėj Brž.
ǁ refl. pasibaigti vaikščiojant: Taip ana i nusiváikščios, niekai iš anos Krš.
9. tr. įvykdyti, atlikti: Pilnavoju, pridaroju, nuvaikščioju savo darbą R12, MŽ15.
10. tr. dėvint, avint kreivai numinti, nuavėti: Batam visą užkulnį į vieną pusę nuváikščiojo Grž.
11. refl. išrūgti: Alus jau nusivaikščiojo, reikia košt į bačkas Ps.
paváikščioti J, Rtr; SD257
1. intr. NdŽ, Slm, Aps kiek vaikščioti, šen ir ten eiti: Tai atejot po kaimą paváikščiot DrskŽ. Tę paváikščioj[o], pasdairė melnyčion, kap dirbasi LzŽ. Pas mus po klonius kad paváikščiotute, tai pavargtute LKT370(Nmn). Būtau paváikščiojus, kur uogų yr Lt. Paváikščiojant galima prisirinkt uogų Dsm. Padyrauna, paváikščioja pakraščiais vaikas i vė pirkion Klt. Aptulenk [vaiką] ir paleisk, tegul paváikšto po orą Aln. Kai būdavo kermošius, paváikštom po Kupiškį Šmn. Dar̃, suskabinę paváikščioja paváikščioja [per šokius] Kč. Dar švento Jurgio dienoj žmonės išvaro visus savo gyvulius laukan pavaikščiot, kad jie būtų stipresni LTR(Užp). Tegu paváikšto paskiau žąsiukai Smal. Nebėr pečiaus, tai nebėr jam (katinui) kur gulėt: paváikščioja po gryčią, nueina te mano lovoj kad paguli kiek, o teip tai, būdavo, tuoj ant pečiaus Plvn. Oi paduok paduok man vainikėlį, dar paváikščiosiu po jaunimėlį DrskD169. Oi, aš eisiu lygioj lankoj pavaikščiotie, savo mielo sūnelio paieškotie LLDIII322(Srj). Pavaikščios kiek paskui plūgą ir tveriasi, būdavo, už vidurių: taip pradėdavo raižyti skausmai, kaip peiliais S.Zob.
^ Pavaikščio[ja] pavaikščio[ja] po trobą ir vėl nueina į kerčią ir atsisto[ja] (šluota) LTR(Užv).
ǁ N, NdŽ, Akm, Mšk, Bsg, Žl ilsintis šen ir ten vaikščioti, ėjinėti: Išėjo paváikščioti NdŽ. Man pavaikščioti gera po pievas, laukus V.Myk-Put. Paváikščiodamos nuejo [senelės] i lig krautuvei, kas te Klt. Jeigu an patalo reiktų gulėt, tada tai jau blogai, dabar da išeinam oran gi paváikščiot Pl. Išeisi i pašokti, i padainiuoti, i paváikščioti – viskas buvo gerai Tl. Eisiu paváikščiosiu, eisiu pauliavosiu: dabar mana para, dabar mana valia (d.) LzŽ.
| refl. N, K, Amb, LL296, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Ėr, Jrb, Plšk: Einam pasváikščiot kur Grv. Kas jai dar̃ rūpi – pasváikščiot, pažiūrėt Dv. Išejom pasiváikščioti pakrūmiais Krp. Jaunas žmogus rodus pasiváikščiot Sdb. Eime abudu pasivaikščioteina Gmž(Krd). Kunigaikštienė ejusi pasiváikščioti i susitikusiu anuodu sodno vidurė[je] End. Jau saulutė nusileido, mėnasėlis šviečia, bernužėlis mergužėlę pasiváikščiot kviečia DrskD66.
^ Bene protelis išejo pasivaikščioti (pašiepiamas kvailai besielgiantis) Pln. Išeina panelė iš kampo po kambarį pasivaikščioti, pasivaikščiojus vėl į kampą atsistoja (šluota) Šlv.
2. intr. NdŽ, Akm, Erž, Mžš, Sdb, Klt sugebėti kiek vaikščioti, paeiti: Aš kol daba galiu paváikščioti, tad aš da viena vargstu Sd. Nukapota, primušta nebgalėjau bepaváikščioti Lc. Pasku pradėjau atsikelt, pradėjau paváikščiot Mšk. Kai batai spaudžia ar smukčioja, gražiai nepavaikščiosi sp.
ǁ galėti greit ir ilgai vaikščioti: Buvau toki paváikščiojanti, paeinanti Varn. Aš su anuo negaliu paváikščioti, kaip ans laksto End.
3. intr. nueiti kur: Žmones po apchrikštymo delto piktais pasto[ja], jog taip lėtai prieg chrikšto su jais pavaikščioja Vln57.
ǁ tr. KŽ nueiti tam tikrą atstumą.
4. intr. kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, palankyti: Paváikščioti į mokyklą KŽ.
5. intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, pas daugelį apsilankyti: Paváikščiojit ir par kitus, kur geriaus kalba [lietuviškai] Dgp.
^ Reikės nu Einošiaus pri Keipošiaus paváikščioti, kol teisybę atrasiu Vkš.
ǁ apsilankius pabūti, paviešėti: Pas penkis vaikus paváikščiojo ir nėra kur dėtis Kč.
6. intr. prižiūrėti: Apie gyvulius reikia paváikščiot Ds.
7. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių: Nieko nepadėjo [tepami vaistai], tik pasmirdus paváikščiojau Ukm.
8. intr., tr. kiek padėvėti, panešioti: Paváikščiosi šiandien su juodais marškiniais NdŽ.
^ Vis tai pasenės kaip rūbas pavaikščiotas SGII57.
9. intr. pavažinėti: Nusipirko mašiną, užsisėdęs paváikščiojo – ir nudi̇̀rbta (nupjauta) Gs.
10. intr. kiek sruventi, cirkuliuoti: Kraujas nebepaváikščioja, gyslos kalkėja Grz.
11. intr. kiek slinkti erdve: Debesai aplink paváikščioja ė aukštyn ir neužlipa Antz. Paváikščioja [debesys] ir išsklinda, nelija Drsk.
12. kurį laiką sklisti, klaidžioti (apie gandą).
×13. (l. pochodzić) intr. Sut būti kilusiam: Dvasia š[venta] nuog tėvo ir nuog sūnaus ne padaryta, ne sutverta nei pagimdyta, bet paváikščiojanti DP258.
14. refl. Žž pasivaikyti, pasilakstyti: Jau penktas mėnuo, kai karvė pasváikščio[jo], ė da ženklo nėr, ką telinga Švnč. Savo kiaulelę nuvariau pas meičiuką, ir pasváikščiojo Tvr.
15. intr. NdŽ kurį laiką rūgti, fermentuotis.
◊ krỹžiaus keliùs paváikščioti labai pavargti besirūpinant: Tau gal neteko reikalų turėti įstaigose arba vieną kitą medį nusipirkti? Pavaikščiotum kryžiaus kelius!.. V.Myk-Put.
parváikščioti
1. intr. K, NdŽ, KŽ pareiti, grįžti: Apie pietus parváikščiojo visi namo Arm. Oi aš pareinu, aš parvaikščioju o in tėvelio didį dvarelį VoK180(Trak).
2. tr. NdŽ, Prn, Nč, Kls vaikščiojant nuvarginti, nuvaikščioti: Parváikščiojau jau savo kojas, nor į senatvę reik pasėdėt Gs. Dieną kojas parváikščiojo, naktį rankužes nurymojo JV782. Ganiau ganiau jautelius pagirėly, parvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Vrn.
3. kurį laiką lankytis, vaikščioti: A žiemą pry mergos parváikščioji? Jdr.
pérvaikščioti K, KŽ, perváikščioti Rtr, NdŽ, KŽ, párvaikščioti; Sut
1. intr., tr. Q134, H, H167, R, R107, MŽ, MŽ140, N, KI324, K, NdŽ visur išvaikščioti, apvaikščioti, pereiti: Jug nepárvaikščios, neišsakios visur [žmonos] Krš. Párvaikščio[ja] klebonas par bažnyčią, bet nieko daug nesurenka Dr. Lauką pérvaikščioti KI322. Ir pervaikščiojo Jėzus Galilėją mokydamas iškalose jų BtMt4,23. Viešpatis … lieps jiemus sėdėt už skomios savos ir pervaikščiodamas patis jiemus tarnaus DP554. Išsiųstiejai, parvaikščioję visas apykaimes, sugrįžo I. Pervaikščiojęs visas bažnyčias LC1884,25.
| refl. NdŽ: Pasodins juos o persivaikščiodamas tarnaus jiemus brš.
ǁ tr. vaikštant paravėti: Bulbas tai ar nuo ryto, kai ne teip bus šilta, perváikščiosiu Slm.
ǁ daug kartų pereiti kuria kryptimi (į vieną ir į kitą pusę): Šituo takeliu mano vaikščiota pérvaikščiota Svn. Grįsiu tiltelį, nepervaikščiosiu, ba jau man trumpas laikelis mergele būti d.
2. intr. Kos33, TŽI348(Vkš), NdŽ kurį laiką vaikščioti: Párvaikščiojau visą dieną J. Párvaikščiojėm lig pietų po kriautuves Plt. Šią naktelę par naktelę aš miegelio nemiegojau, par naktelę parvaikščiojau D90. Cielą dieną parvaikščiojai šalto vandinelio LTR(Tt).
3. intr. daug kartų vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Aš daug pérvaikščiojau Vilniun Dglš. Pri tokios nėkas nepárvaikščios Krš.
4. žr. pravaikščioti 6: Mes pervaikščiojom šviesius kelelius, mes perstovėjom aukštus kalnelius LTR(Srj).
5. refl. NdŽ vaikščiojant nuvargti.
praváikščioti
1. intr. NdŽ praleisti laiką vaikščiojant: Dvi valandas praváikščiojau DŽ1. Ksaveras grįžo spjaudydamasis, keikdamas veltui pravaikščiotą laiką J.Avyž. Rankos tirpsta, sopa, naktim praváikšto nemiegodama Krs. Šiandie visą dieną teip dykas praváikščiojau Ėr. Pravaikščiosi dieną arklio prašydamas, gausi arklį – nėr pakinkymo Kkl.
2. intr. NdŽ be pateisinamos priežasties neatvykti į darbą.
3. intr. daugeliui išsivaikščioti, išsiskirstyti: Žmonys praváikščiojo, tai paskui aš padaviau savo pinigus – nenorėjau, ka kas matytų Jrb.
| refl. NdŽ.
4. refl. suvaikščioti: [Kristus] ing peklą prasivaikščiojo Mž153.
5. žr. pervaikščioti 1: Daug praváikščiojau, pravažinėjau, bet tokios gražios mergos neregėjau (ps.) Rod.
6. tr. daug kartų vaikščiojant praminti: Mes pravaikščiojom kalne takelius, mes prakilojom dvaro vartelius LTR(Vs). Močia kelius paštan pravaikšto, langus pražiūri S.Zob.
| prk.: Žengti nepravaikščiotu keliu jis visuomet kažkaip instinktyviai vengė rš.
7. refl. N, M, L, LL186, Rtr, NdŽ, KŽ, Skp, Ėr, Vrn kiek pavaikščioti, pasivaikščioti: Einu prasiváikščioti, t. y. prasioruoti J. Prasivaikščiojai jau gerai, ne čia pat dvaras Žem. Prasivaikščiojus atilsis darosi malonesnis J.Balč. Jaunam žmogu[i] reikia prasváikščiot Azr. Par dieną sėdėjęs eik prasiváikščiot Skr. Prasiváikščiosias, norėsias valgyti Pvn.
ǁ NdŽ, KŽ, Kv, Krž, An, Lel vaikščiojant prasimiklinti: Aš miklinu [kojas], kad tik daugiau paeit, aš noriu prasváikščiot Žl. Prasiváikščioju, kupra skausta mažiau Krš. Eisiąs į mėlenes, prasiváikščiosias Krš. Gerai, senas ką prasváikščioja, ilgai gyvens Drsk. Jau jijė, kad i vaikščio[ja], negal prasiváikščiot Jrb.
8. tr. vaikščiojant prasirgti: Sirgdavom viena – koją skaudėjo, gripai užpuldavo – viską pravaikščiodavo rš.
ǁ refl. NdŽ, Brž, Mrj vaikščiojant pasveikti: Eik lauk – mažu prasiváikščiosi Skr. Pagul[ėj]au vienądien, kitandie – reikia kelties – prasváikščiosiu Aps.
9. žr. parvaikščioti 2: Pravaikščiojau kojeles po raselę KrvD244.
10. intr. NdŽ vaikščiojant prarasti: Pravaikščiojai jaunas dienas ir aukso žiedelį, o dar nori pravaikščioti rūtų vainikėlį LTR(Krok).
11. intr. praleisti laiką einant, vykstant nuo vieno pas kitą, verčiantis (kuo): Mano vaikystė piemenais praváikščiota Vrn. Svetimiems pravaikščiotas gyvenimas rš.
12. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių, būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Išlindo kyla i kai su viedru praváikščiojo visą amžių Klt.
13. intr. kurį laiką nešioti, dėvėti: Jis dar šiaip taip pravaikščiotų ir su lietpalčiu, kreipdamas į save visuotinį dėmesį rš.
14. tr. Sut kiek padėvėti, pranešioti: Ir kandės kremta rūbus, kurių nepraváikščioja DP391.
ǁ nešiojant, dėvint, avint padaryti tinkamą, pratampyti: Praváikščiojau naujus batus J.
| refl.: Gal tie batukai paskiau kiek ir prasiváikščiosias Krš.
ǁ NdŽ nešiojant, dėvint, avint pradilinti.
15. intr. kurį laiką ganytis: Karvės per dieną praváikščiojo miške Prn.
◊ slenksčiùs praváikščioti daug kartų kur užeidinėti: Susiedai už kaltybes (skolas) ir slenksčiùs praváikščiojo Dbč.
priváikščioti
1. intr. NdŽ, Dbk daug, pakankamai vaikščioti: Priváikščiojau aš jau tais keliais DŽ1. Oi, dienos ilgos: i priváikščiojau, i primiegojau, ir apsidirbau Krš. Ai ai, priváikščiota, privargta Pst. Aš privaikščiojau, mano močiute, po svetimą šalelę BsO75. Privaikščiojau, dieną naktį po dvarelį vaikščiodama LTR(Upn).
| refl. D.Pošk, S.Dauk, LL93, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kiek prisiieškojo, kiek prisivaikščiojo, prisiaimanavo moterys V.Krėv. Kap prisváikščioju, kojos sutinsta Rod. Svetimuos laukuos prisivaikščiosiu NS919.
2. intr. NdŽ daug, pakankamai kartų nueiti, suvaikščioti: Tąkart pri mūso neliuob tiek priváikščioti Ms. Aš ten priváikščiojau ir žinojau visus padėlius Šts.
| refl.: Prisiváikščiojau pas gydytojus sirgdamas DŽ1. Prisiváikščiojau aš jop itų grašių LzŽ.
3. intr. įstengti kiekvieną kartą, daug kartų nueiti, suvaikščioti: Pėsti nepriváikščios Drs. Kožną dieną į tokias tolybes nepriváikščiosi Krš. Visados nepriváikščiosi [bažnyčion], govei arklius – dirbsi šventėn Drsk. Kas gi benueis, bepriváikščios? Skp.
4. tr. vaikščiojant išminti: Priváikščiojau takus, kol atėmiau skolą J.
5. refl. N, NdŽ daug vaikščiojant nuvargti: Tie vyrai i teip pasku plūgą prisivaikšto Krč.
ǁ Mano kojelės, mano kojelės prisivaikščiojo LTR.
6. tr. vaikščiojant prinešti, prileisti: Vaikai, nepriváikščiokit gryčion [šalto] oro! Ds.
7. tr. vaikščiojant, lankantis įtaisyti, parūpinti: Bernas vaikščiojo mergos[p] ir vaiką priváikščiojo LzŽ.
ǁ refl. tr. vaikščiojant, lankantis gauti, laimėti: Vaikščiojau dieneles, tamsias nakteles, kol prisivaikščiójau sau Galenutę (d.) Ad.

×razváikščioti (hibr.) žr. išvaikščioti:
1. Vyreliai, nerazváikščiokit, tuojau pradėsim lošt Slk.
2. refl. Keturi sūnai razsiváikščiojo Pls.
3. refl. vaikščiojant išsimiklinti: Kolei razsiváikščioja kiek [koja] Pst.
4. refl. vaikščiojant apsiraminti: Sako, jau nekvarkščia [višta] – razsiváikščiojo Švnč.
suváikščioti
1. intr. M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Btrm, Kpč, Erž, Jrb, Pln, Vkš, Akm, Jnšk, Dglš, Lt nueiti kur ir grįžti: Led suváikščiojau tenai J. Suváikščioj Žydžiūnuos, pasklausai, ką tę girdėt Lz. Pas Barnadiką saváikščiojau Zt. Tris kartus kol suváikštai ant karves, tai kad prisivarai Slm. Reiks suváikščiot grybų miškan Aps. Suváikščio[ja]u doktorop Lz. Tu suváikščioj padabotie, bitės ar skraido Dgp. Žu dienos nesuváikščiosi Pls. Kitą kartą į Skuodą už dienos nesuváikščiosi Žeml. Par dieną tokį galą nesuváikščiosi Ll. Nebelabai suváikščiosi lig vakariai Sdk. Tai toli suváikščiot reikėjo Sutk. Darmai tik suváikščiojau, o naudos nė už skatiką neradau Dkš. Suvaikščioję peronu į abu galus, mes jau buvome seni pažįstami P.Cvir. Tada kelsi puotą, kai aš suvaikščiosiu in seną bajorą Kindį V.Krėv.
ǁ tr. nueiti tam tikrą atstumą: Suváikščioti tiek kelio, dvidešimt kilometrų NdŽ. Greita buvau: būdavo, nueini [Rokiškin] ir ateini – penkiasdešium kilometrų pardien suváikščiodavau Jž.
| refl. NdŽ.
2. intr., tr. Sut, N, NdŽ daug apeiti, išvaikščioti: Suvaikščiot svietą SD461. Žmogui reikia per dieną daug suváikščiot Vlkv. Suvaikščioja ponystes ir karalystes šito svieto ieškodamas išganymo brš.
| refl. NdŽ, Vkš: I daba, ka susiváikščioju, skausta ta koja Trk.
ǁ tr. vaikščiojant suteršti, suminti: Katinas suváikščiojo man visus darbelius (siuvinius) Pn.
3. intr. Rtr pavaikštinėti: Suváikščiojau sau LzŽ.
4. intr. NdŽ sueiti, susirinkti.
| refl.: Aš visados mokiau sinagogoj ir bažnyčioj, kur visi žydai susiváikščioja DP158. Tą dieną žmones krikščionių suváikščiodavos ant tarnavimo Dievo DP339.
5. refl. galutinai susidraugauti: Kol susiváikščiojo, metus dar gyveno Šv.
6. tr. vaikščiojant įgyti, laimėti, parūpinti: Ką gero suváikščiojai? Lp. Kai vaikščioji, vis šį tą suváikščioji Šn. Šitus vaikščiojo vaikščiojo ir vaiką suváikščiojo DrskŽ.
| Aš suváikščiosu (atliksiu) savą dielą (reikalą) Lz.
| refl. tr.: Susiváikščiojo su vaikiais belakstydama, vaiką nešina parejo Krš.
7. tr. sudėvėti, sunešioti: Buvo ievos geros, ale tik jas viekas suváikščiojo Švnč.
^ Mažą bile kap aprenk – suváikščios, girtą bile kap pašerk – suės DrskŽ.
8. tr. skverbiantis visą išlandžioti: Obuolys visas kirmėlių suváikščiotas Švnč.
9. intr. End siunčiamam nukeliauti ir grįžti: Laiškai dar nebuvo suváikščioję, o jau aš žinojau Gs. Dokumentai turi suvaikščioti į Ameriką, būt patvirtinti, tada ir gausi A.Vencl.
10. refl. cirkuliacijai susinorminti: Jis glaudė įkaitusią kaktą į šaltą lango stiklą ir ilgai stovėjo laukdamas, kol susivaikščios negeras kraujas rš.
11. refl. žr. užvaikščioti 5 (refl.).
| prk.: Susváikščio[jo] jaudra Pls. Die, kap nesusváikščioja lietaus Rtn.
užváikščioti
1. intr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant užeiti (ant ko); užminti: Einam, seselės, atgal keleliu, kur neužvaikščiota mūsų brolelių LTR(Pns). Ant [neišdžiūvusio] cemento katės užváikščiota, pėdos likę Rdd.
ǁ užeiti (už ko): Užváikščioti už ko NdŽ.
2. intr. NdŽ užeidinėti.
3. tr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant gauti, laimėti.
4. tr. vaikščiojant užauginti: O dėkui kojelėms, kuriomis užváikščiojai, o dėku rankelėms, kuriomis užnešiojai JD1179.
5. refl. BŽ149, NdŽ ilgai užtrukti vaikščiojant.
6. refl. vaikščiojant nuvargti, nusivaikščioti: Jūs užsiváikščiojat per daug Mrc.
7. refl. pakilti (apie vėją): Kad žusiváikščioj[o] vėjas didelys, buris, tai ana led pabėgo Pls.
8. refl. nešiojamam, negimusiam įgyti tam tikrų ypatybių: Kaip [nėščia] vaikščio[ja], taip užsiváikščio[ja], toks vaikas Krš.