sémti, sẽmia (sẽma Ktk, Dv; KlC61), sė́mė K; SD35, H, R315, MŽ422, I, Sut
1. tr. DŽ imti, pilti skysčių, kabinti biralų: Moteris prisaikdino urėdas, kad vandens iš čia nesemtų J. Senis sẽma, sẽma vandenį, ir vis dykas rėtis (ps.) Smn. Būriai semia vandenį i lieja Plv. Kas neturi šulinio, tam [v]andenį leidžia sémt [kaimynai] Grv. Iš kur tu semi̇̀ vandenį? Mlk. Šaltinėlis – sémk ir sémk, ir vis tai yra vandens Rod. Tris keturis kibirus išnešei, i nebėr vandens: su kaušeliu turi sémt LKT144(Kin). Ir vandens malkus iš klano sémdami gėrėm K.Donel. Buvo sémtie mediniai kaušai Smal. Sẽma su juom, su šituo samčiu JnšM. Su ranka sémsi vandenį LKT255(Pg). Sẽma iš krūvos ir pilia prieš savę Kkl. Sėmė iš maišo miltus virtiniams, o žvilgsnis nejučiomis rausėsi svirnelyje J.Avyž. Viduo[je] tau sẽma grūdus, pila į maišą – visus grūdus tau išpils! Sd. Anos (moterys) bulbas sklepe sẽmia Dglš. Su ta bertuve sẽma i bera grūdus Vvr. Ten pinigai sukrauti krūvomis, lyg akmens prie plento – tik pasilenk ir semk rieškučiomis V.Kudir. Bites semdamys, būkiat kantri ir palengvai tą darbą atlikiat S.Dauk. Atėjo mergelė vandenėlio semti, atjojo bernelis žirgelio girdyti LTR(Grv, Btr). Man vandenėlį bèsemiančiai ir burnelę beprausiančiai, ir užtiko šiurkštus vėjas (d.) And. Kareivėlis žirgelį girdė, mergužėlė vandenėlį sė́mė JD939. Man vandenio besemiant, atjojo du bernyčiu KlvD190. Ir atejo trins seselės vandenelį semti StnD7. Kam sė́mei avižužėlių, kano šėrei žirgužėlį? JV70. Tos atejo semtų vandinio BB2Moz2,16. Semkite dabar o neškit užveizdėtojui svodbos BtJn2,8. Tarnai žinojo, kurie sė́mė vandenį DP68.
^ Tie rūpesčiai sveikatą kasdie kap semtè sẽmia Žal. Nesemk su samčiu – ir su pirštu prilaižysi (apie karštą meilę) LTR(Plng). Semk lapus (lapienę), daugiaus nieko nebus (sakoma, kai baigiasi valgis) VP40. Sémk lapus, bo daugiau nebus Žrm. Sémk grybus, geriau nebus Dv. Gera gyventi, kai yra iš kur semti KrvP(Dt). Semi su rėčiu vandenį VP40, M. Nemėtyk bulvių po kojų – ne iš balės semi̇̀! Ps. I tėvas pinigus ne iš upės sẽmia Klt. Pinigai ne iš upės semami, bet sunkiu darbu gaunami TŽV602. Nei semta, nei pilta – pilna bačka syvų (kiaušinis) LTR(Slk).
semtinai̇̃ semtinõs: Anims (kaimynams) rodos, ka piningus semtinai̇̃ sẽma Krš. Pieno semtinai̇̃ pasemk su puodelaičiu Slnt. Nepilk, nepilk – semtinõs semk Yl.
| refl. tr. K: Gerti vandenį semdavos iš upelio J.Jabl. Aš nesisémsiu, tu man duok Skr.
ǁ traukti, siurbti: Drignė sẽma iš versmės vandenį – lis lietus Aps.
ǁ valgyti (sriubą): Kruopikių gal sémsi? Erž. Kiek te aš valgysiu, šaukštą sémsiu, i gana Klt. Padėk prastų burokų – nesem̃s i šaukšto Klt.
2. tr. prk. imti, gauti ką tinkama, reikalinga, naudinga: Jis maudos, sveikatą sẽmia Šd. Jis iš to tik naudą sẽmia PnmA. Iš mano kalbos pinigus sẽmia Čk. Būtų gerai, kad ir kiti rašantieji per daug nesiskubintų ir stengtųsi semt žinias iš tikresnių šaltinių V.Kudir. Mašinos gamins mašinas ir sems pasaulio energiją tokiu mastu, kurį dabar mums sunku net įsivaizduoti P.Slavėn.
| refl. tr.: Iš tarmių semdamies medžiagos, galėtume gerinti rašomąją kalbą rš. Išraiškos priemonių K. Donelaitis semiasi iš liaudies kalbos rš.
3. tr., intr. DŽ užlieti, tvindyti: Pavasarį vanduo visą apylinkę sẽmia Ėr. Vakar po lietui vanduo net tiltą sė́mė Pc. Vanduo sẽmia pievas Dkš. Jau vanduo lieptą sẽmia Jrb. Kad paleidžia [v]andenį, tai sẽma dirvą, pilni tarpežiai Slm. Varduva sema į lankas, kad upis yra ištvinusi Šts. Šuoja patvinus – per brastą važiuojant, ratus sẽmia Sml. Semia vežimą R, N.
| prk.: Dangus žemas, retos žvaigždės kibirkščiuoja, o jo pakraščius nuo pievų kylantis rūkas semia V.Bub. Saulė jau leidosi, ir raudona žara sėmė dangaus pakraštį rš.
| refl.: Pakilo didelis viesulas ir varė bangas į laivą taip, kad laivas sėmėsi SkvMr4,37.
ǁ refl. Skrb lietis, bėgti į vidų: Kol aš nubėgau, karvei pradėjo vanduo sémties į burną Rt. Batas suplyšo, sẽmas [v]anduo į vidų Vgr. Par liptą eitant, jau sẽmas [vanduo] Šts.
4. tr. prk. supti, siausti: Sẽmia, sẽmia mus vokiečiai iš visų šonų! Klt.
ǁ apimti: Snaudulys sėmė jo sąmonę rš. Nerimas sėmė jaunų vyrų širdis rš. Pyktis ema, kaip [v]anduo sema Vžns.
5. mušti, kirsti, rėžti, duoti: Sémk į sprandą už tokį darbą! Ll. Jis piktas, sẽmia, ką nutveria Mrj. Kai sėmiau antausį! Gs. Aš tau kad sémsiu, tai tu atsiminsi! Gž. Sémk smagiai į snukį, ka pajustų! Vdk. Sémti par ausį tokiam kogaliuo! Šts. Sėmė iš peties, pasivedęs į šalį, ir paklausė, ar dar nori rš.
6. tr. pjauti: Mano peilis gerai duoną sẽmia Snt.
◊ gali̇̀ rieškùčiomis sémti daug: Senojoj gryčioj, būdavo, duonvabalius gali̇̀ rieškùčiom sémti Skrb.
nors sáuja (rieškùčiais, sámčiu) sémk labai daug: Samanykščioj uogų – nors sáuja sémk Klt. Žmonių aibę turiu valgydinti, bet užtat naujienų – nors rieškučiais semk Pt. Šiem reikalam mergų – nors samčiu semk B.Sruog.
pi̇̀nigus sémti pelnytis: Žiūri mūs žmonelės, kaip iš po jų kojų svetimšalis begėdiškai semia pinigus V.Kudir.
sáuja sémti labai daug: Jai kad būt sáuja sémt uogų, tai gal rinkt[ų] tada Klt.
sáujomis sémti daug gauti: Pinigus semu saujomis rš. Išsimokiau siūti, daba piningus saujoms semsu Vkš.
svetimomi̇̀s rañkomis žarijàs sémti nemalonų ar pavojingą darbą pavesti kitiems: Mėgsti svetimõm rankom žarijàs sémt Rgv.
apsémti, àpsemia (àpsema J, Š, Dbk; R, Sut, api̇̀semia Kp, An; RtŽ), apsė́mė tr. K; Rtr
1. didumą (biralų) nusemti: Apsė́miau grūdus, apsė́miau iš pakojos Klt.
2. R, N, Š, DŽ užlieti, užtvindyti: Vanduo apsė́mė tekinius ratų J. Vanduo apsė́mė visą pievą BŽ160. Nemunas apsė́mė daržus Vl. Miežiai buvo apsemti vandeniu ir iššuto Lnkv. Vienąkart ažėjo lietus, tai apsė́mė visą gryčią Kp. Kožnam pavasary api̇̀semia tą pievą Krs. Ans pasilipo an kėdalės, jau i kėdalę vanduo apsė́mė Als. Tankiai čia àpsema ir tiltą, ir lanką Drsk. Lieptai plūduoja, apsemti̇̀ [v]andenio Klt.
| prk.: Buvo suspindusios kelios vakarinės žvaigždės, bet ir jas visas apsėmė debesys rš. Dūmais visas apsémtas jau tvartas (dega)! Klt.
| refl. Š: Visa pieva apsisė́mė vandeniu Vlkš.
ǁ prk. apimti: Buvo apsémtas ligų Vvs. Bėdos, vargai mane apsė́mė Ds. Apsė́mė miegas Ktk. Šilta pasitikėjimo banga apsėmė jo krūtinę rš. Iš karto viską pasaulyje apsėmė tyla J.Balt. Savo baisybe visus mus apsėmė PK143.
3. prk. apnikti: Tik ineik pas juos gryčion, tuoj visas kojas blusos àpsema Trgn. Ana varnos visą lauką apsė́mė lyg marios Lš. Jos (bitės) apsė́mę (apgulę) korius sėdi Lp.
4. R377, Dbk apsupti, apstoti iš visų pusių: Vokiečiai užejo, apsė́mė Ad. Nieko ir nenumanėm, tik žiūrim, kad jau apsė́mė kariuomenė Sdk. Apsė́mę [laiko] urėdą jiej visi Lp.
ǁ apjuosti, apsukti: Lovelis turi apsė́męs kartį JnšM.
atsémti, àtsemia (àtsema Š), atsė́mė tr. K, J, Sem; Rtr semiant atpilti, dalį nusemti, nupilti: Ar atsė́mei vandenio arbatai? Lnkv. Atsė́miau tau kiek prėskinio, ar valgysi? Ktk. Da truputį atsémk miltų, bo bus per daug Krs. Puodas kai tik pradės virt, atsémk vandenio Srv. Ot, àtsemi pirmalakų ir mali Btrm. Ir atsémti reik sėklai, jug reik pasėti Ms. Atsémsu [viralo] i tau paliksu, neliksi neėdęs! Krš. Šeimininkė atsems po stiklinę, prikimštą plunksnų, papils priešais ant stalo Žem. Grūdus inpylus, neatsémk: visą dalią atsémsi (priet.) Klt.
| prk.: Graužė ji mane, graužė, kol sveikatą atsėmė (atėmė) Srv.
| refl. tr. Gsč: Aš vaikuo atsisė́miau pieno Akm. Sau irgi gerokas rieškučias [sėklos] atsisėmiau Jž.

×dasisémti, dasi̇̀semia, dasisė́mė (hibr.) tr. prisipilti tam tikrą kiekį: Dasisémk uogosna [v]andenio, i atsigersi Klt.
įsémti, į̇̃semia (į̇̃sema), įsė́mė
1. tr. K, N, Š, Rtr semiant įpilti: Įsémk porą šaukštų kąsniui užbaigti Skr. Šulnis taip nuseko, kad nebgal į viedrą nė vandens įsémti Vkš.
| Kad spietį įsemi, tai menkiaus trečia dalis avilio tur tuščia pasilikti Rdž. Įsemkiat dabar kožną [spietlių] ypačiai į aulį ir nuneškiat ant savo tikros vietos S.Dauk.
| prk.: Velniuo (nedoram žmogui) proto neįsémsi Krš.
| refl. tr., intr. Rtr: Sėmiau brazdėjau po šulnį, bet nieko neįsi̇̀sema kibiran Š. Ansai indą pasiėmęs, karšto vandens įsisėmęs (d.) Tv. Kopūstų jukelės insisė́miau, o mėsos nevalgiau Klt.
2. refl. prk. įsileisti, pradėti, imti (ką daryti): Kad įsisems paskui žmogų lakstyt, tai ant kulnų ir ant kulnų Skr.
išsémti, i̇̀šsemia (i̇̀šsema Š; SD183), išsė́mė tr. K; R47,127, I, Sut, N, M, Rtr
1. išpilti (skysčius), iškabinti (biralus): Išsemt SD410. Jinai, anyta, išsė́mė visus grūdus, miltus J. Pieną išsė́mė iš šulnies, kaip visi buvo laukūse Krš. Šulinys stovi vidur kiemo, neišsemiamas nei žiemą, nei vasarą Grš. Kvaila buvai, reikėjo visus barščius išsémt Erž. Kumet kiaulę mesinėjo, kraujus iš vidaus išsė́mė su krūzeliu Vkš. Iš aruodo išsė́mei rugelius, ir nėra Žrm. Eikit maltų, pabėralę iš pečiaus išsėmiau Užp. Sniegą prastums kely [mašinos], o purvo neišsem̃s Klt. Anglis i̇̀šsemia ir veža parduot Krs. O kad jie virė, privirė katilus ir sagonus, vis tų miltų neišsėmė DS262(Rs). Pelenus i̇̀šsemia, padaro šarmą Grnk. Žvyrių išsė́mė, kelin išvežė – ir paliko duobė Trgn.
| prk.: Išsėmei (išnaikinai) gražumą iš mano veidelio LTR(Rš).
^ Ėmei išsėmei, dabar pripilk LTR(Šll). Aruodą išsemti lengviau kai pripilt LTR(Km). Marių neišsemsi, žvaigždžių nesuskaitysi LTR(Rz). Šaukštu (Su šaukštu VP43) upės neišsemsi Sim, LTR(Rz). Ne viedru sveikatą išsémsi, ale šaukščiuku Rš.
| refl. Rtr: Šulnys išsisė́mė Š. Ir šulinyje vanduo, tankiai semamas, išsisema TS1896,8. Išsisė́miau du viedrus [v]andenio karvei pagirdyt Klt.
| prk.: Ar jau išsisėmė šaltinis vargų? TS1900,1.
2. prk. viską tinkama, reikalinga, naudinga paimti, sunaudoti: Mokslios mergaitės iš jos veikiai išsėmė visą jos skaitomąjį, rašomąjį mokslą Vaižg. Galimybės dar toli gražu neišsemtos sp. Neišsemta versmė meilės didės PK146. Ir mokslus labai naudingus, ir graudinimus reikalingus pigai ižsemsime DP413. O pone Dieve, mielaširdystėj neišsemtas MKr32.
išsemiamai̇̃ adv.: Autorius nemano, kad jis išsemiamai (išsamiai) viską yra aprašęs rš. Priežastis nėra išsemiamai̇̃ žinoma NdŽ.
| refl.: Meilė jo niekumet nemažinas, negi išsisem nepabengta gausybė jo mylaširdystės M.Valanč.
3. LL237, Dkš, Pb prk. atimti, sunaikinti (sveikatą, jėgas): Girtavimas sveikatą išsė́mė Mrj. Tie sunkūs darbai man sveikatą semte išsė́mė Mrj. Ilgų metų vargas išsėmė jėgas tėvams sp.
| refl.: Išsisémsiu iš sveikatos Rs.
ǁ refl. netekti jėgų, nusilpti: Trečią kelionės dieną dainininkai išsisėmė ir užkimo rš. [Mokytojas] visai išsisėmęs, pavargęs J.Paukš. Bet aš visai išsisėmiau ir nusigalavęs atsisėdau ant akmens rš. Vaismedžiai, per anksti pradėdami vesti vaisius, greit išsisema ir nusilpsta rš. Menko ryškio žvaigždės išsisemia P.Slavėn.
4. iki galo atskleisti, viską apimti: Mūsų rinkinyje galėjo tilpti vos menkutė milžiniško Vilniaus meno lobyno dalelė – jo neišsemsi nė tūkstančiais fotografijų rš. Elektronas taip pat neišsemiamas, kaip ir atomas rš. Šitoje apibrėžtyje yra dalis tiesos, bet tai toli gražu neišsemia visos tiesos rš.
5. refl. baigtis: Ligonio jėgos visai išsisė́mė NdŽ.
nusémti, nùsemia (nùsema), nusė́mė tr. K; N, M, LL318, Rtr
1. semiant paimti dalį (skysčių ar biralų): Nusemk biškį, kad nebėgtų par viršų J. Vieną [šulinio] kubilą nùsemia, o ryte i vė vandens yra Grd. Nusistos, tą šarmą nusémsi, parkoši i drabužius virinsi Vž. Juliukas sumals, o tu, Janyt, nusémk girnas Skr. Tai kas gi nusė́mė aruodą – klėtis ažrakinta buvo! Sdk. Miltus nùsemam sūdan kokian Rš. Pasižiūriu – ogi baisiai smarkiai nusémta [bulvės] Slv. Kad aruodus pripiltumėt ir kaupų nenusémtumėt (palinkėjimas kuliantiems) Pnm. Duok, Dieve, svočiai penkiais šešiais arti, ketveriais akėti, aruode kaupelio nigdi nenusemti NS751.
| refl.: Mūsų mažasis šulniukas nusisė́mė Grz. Nusisem̃s didumas, [vanduo] bus da skanesnis Mžš. Tas supuvęs medis šuliny pradeda nusisemti, tai ir vanduo gardesnis KzR.
2. nupilti, nugriebti: Putas nusemiu R303. Vieni būrai buvo blogi, nūsémdavo [valgio] taukus Rsn.
3. prk. Ut smarkiai paveikti, perimti, sujaudinti: Nusė́mė visą – šitokį žvėrį pamačiau! Klt. Kaip aš jį pamatau, tai visą tuoj ir nùsema šiurpas Sdk. Tai nusgandau, kad net visą nusė́mė! Dglš. Esmu nusémtas visas Gmž.
pasémti, pàsemia (pàsema Mžk, Lš, Rod), pasė́mė tr. K; N, Sut, M, Rtr
1. paimti kuo skysčių ar biralų: Su samčiu pasė́miau vandens J. Pamilšu, paséms pri košės pieno literį Všv. Su bertuve pasémsi, išbersi, i būs čysti grūdai Vvr. Jei viedras eketėn nelįs, vandinio nepasémsi Kpč. Vainorus pasėmė bites mediniu šaukštu iš sieto lyg tyrės ir įpylė avilin kartą ir kitą V.Krėv. Priejo pri šulinės ir pasėmė vandens S.Stan. Vandenėlio nepasėmiau, viedružėlį palydėjau LTR(Rm).
| prk.: O, kad oro plačiau kiek pasemt krūtine! Mair.
^ Ir tavo, vaikeli, kruvinai uždirbta kapeikėlė ne iš upės pasemiama Žem. Stiklinis puodas, puode vanduo juodas, kai pàsemi, kalba (rašalas) Užp.
pasemtinai̇̃ adv.: Su bulvėms pasemtinai̇̃ valgė žalius kopūstus, užpiltus su kanapių pienu Lk.
| refl. tr.: Pasi̇̀semas saują zodos (sodos) i gera Krš. Pasisėmei vandens iš šulnies – gerk, pilvelį apmušdamas Mžk. Pasi̇̀semia saują košės i valgo Btg. Pasi̇̀sema saldės, atsigeria Mrc. Palūkėk tamsta čia valandėlę, pasisemsiu vištelėms lesti Žem. Kad būt krūva [uogų], pasi̇̀semi ir eini Klt. Kaimynai pamokė, kaip lengva gauti pinigų, jei yra ko iš aruodo pasisemti V.Krėv.
ǁ įstengti semti: Niekas neparaško [obuolių], kas išeina, ir vyno nepàsema (ps.) Mlk.
ǁ pasrėbti: Ir kopūstų, – jei porą šaukštų pasem̃s, ir dauges nesema Pv. Pasė́mėm pieno su duona, ir gana! Lp.
| refl. tr.: Anas pasisėmė bent porą šaukštų LTR(Ds).
2. prk. gauti, paimti: Žinios, gautos per vietinius gyventojus, daugiausia buvo pasemtos iš okupacinės spaudos J.Avyž.
| refl. tr.: Pavažinėjęs gudrybės daugiau pasisemia J.Paukš. Parvažiuodavau aš su paviržiu atostogų, skubėjau mokyklon – nors mėnesį, nors du pasisemti mokslo J.Balt.
3. užlieti, apsemti, užtvindyti: Kai kuriais metais šitą pievą [v]anduo pàsema Ds. Iš kalno bėga [v]anduo ir pàsemia klaimelį Skdt. Kitur pasė́mė ir krantus, o čia kap nelijo, tep ir nelyja Gs. Kap siūbterė lietaus, tai vanduva pasė́mė visus daiktus Rod. Ot lietus, ir kelius pasė́mė Pv. Visos pievos vandeniu pasémtos Lzd.
| Arkliai brisdavo vandenin iki pakinktų, pasemdavo vežimus Mlt.
ǁ prk. apimti: Monikos galva darėsi sunki ir sviro, miego pasemta rš.
ǁ aptekti: Pasėmė pūliai nagą ir nuvarė Plv.
◊ kai̇̃p ugniẽs pasisémti labai trumpam laikui: Nuvažiuoji į Širvintas kaip ugnies pasisemt ir vėl atgal Gdr.
kai̇̃p žari̇̀jų pasisė́męs labai skubiai (išbėga): Trumpai buvo, kàp žari̇̀jų pasisė́mus išbėgo Mrj.
pérsemti tr.
1. perpilti (skysčius ar biralus):
^ Šaukštu jūros nepersemsi LTR(Auk).
2. Sut prk. išsekti, pasibaigti: Ižg versmės nepersemiamosios visa gera plūsta DK180. Nepersemiamą ir neižmestuojamą mielaširdystę garbinu DK142. Neižmestuojamoji didėji ir nepérsemiamoji meilė DP242. Lobiai nepersemiami, lobiai neregėti DP525.
3. refl. prk. pasidaryti apimtam, prisiimti: Jos giliai persisėmę tos dvasios rš. Pats persisemi tuo didžiu heroizmu sp.
prasémti, pràsemia, prasė́mė tr.
1. Rtr kiek nusemti, semiant nupilti: Šulnėlis prašo: – Mergele, mergele, prasemk mane, tai pati pagersi, ir man bus lengviau (ps.) Vlk. Paėmęs sau stuomenį, pràsemia šaukštu pautienę Dv.
2. prk. išsekinti, išeikvoti: Neprasemta mylaširdysta brš.
prisémti, pri̇̀semia (pri̇̀sema; Sut), prisė́mė tr. K, BŽ280; DP26, I, N, Rtr
1. BB1Moz24,16 semiant paimti, pripildyti (biralų, skysčių): Prisemk man pilną samtį vandens J. Prisem̃s [v]andenio ir duoda vėlios Pb. Prisémk pilną viedrą [v]andenio, sugers karvė Klt. Priraškė obuolių ir vyno prisė́mė (ps.) Mlk. Pasturlakų prisė́miau pilną maišą Kt. Prisė́mė avižų iš jo aruodo Pls. Tų miežinių pelų terbikę prisėmęs Nv.
prisemtinai̇̃
| refl. tr. DŽ: Valstietis, prisisėmęs sėtuvę, nubrido per dirvą J.Avyž. Prisisė́mė bliūdelį, prisipylė, pagėrė Als.
ǁ refl. tr. pritraukti, prisisiurbti: Ji prisisė́mė burną vandens NdŽ.
ǁ refl. tr. prisirinkti: Tvarte utėlių prisisė́miau (vištų utėlės aplipo) Dglš.
ǁ privalgyti: Jau prisėmiau Šlv.
2. biralus, skysčius semiant išpilti iki galo: Šiemet prisė́mėm savo šulnį Rm. Jų šulnys prastas: kai tik daugiau vandenio reikia, tai ir pri̇̀semia Sml.
^ Šulnį prisemia – aruodo neprisems! Pšl.
| refl.: Kai prisisė́mė šulnys, i nebeatsiranda daugiau vandenio Bsg. Širmulio šulnys geras – neprisi̇̀semia Pc.
3. užpilti, pripildyti; duoti įbėgti, įtekėti, įbirti: Vanduo ką tik rogių neprisėmė Grž. Rodos, negilu, o batus prisė́miau Lš. Prisė́miau čebatus vandenio OG363. Prisė́miau koją (batus) Šts. Prisémti gali tus kaliošelius Rt. Neik čia tiesiai par balę – prisémsi kojas Krč. Prisemti medžiokai žliurgsėjo žingsnį žengiant rš. Kol parėjau par kiemą, ir prisė́miau medžiakus purvo Skrb.
^ Neperšokęs per upelį, nesakyk opa, kad neprisemtai čebatus LTR(Mrj).
| refl. J, Všv: Klumpės prisisė́mė sniego Km.
4. prk. gauti, paimti: Iš kur tu i prisėmei tiek žinių? Upt.
| refl.: Sveikatos kurortuose per daug neprisisémsi Vlkv. Budėkite, kad prisisemtumėt meilės kaip kriauklės – jūros ošimo J.Marcin. Vargo prisisė́męs, vargo ir nebebijai Kp.
◊ kai̇̃p (lýg) vandeñs (vándenio) [bùrną, burnõn] prisė́męs (prisisė́męs) visiškai (tyli): Tyli kai̇̃p [v]ándenio prisisė́męs Krs. Pievose tik arkliai iš lėto pančiais žvangina, o bernai – lyg burnas vandens prisėmę K.Bor. Krekla su Jazukevičium nors žino, bet kaip vandens burnon prisisėmę rš.
rieškùčiomis prisisémti daug patirti: Visko toje artelėje rieškučiomis prisisėmiau rš.
susémti, sùsemia (sùsema Krš), susė́mė; N, Rtr
1. tr. M, DŽ semiant visus paimti, surinkti: Susémk visus grūdus J. Susémk iš pamaišinio pasturlakas, žąsys sules atėjusios Pš. Tu da ir susémk miltus Skdt. Jau tus grūdus susė́mė, parvežė i supylė į miegą Kv. Išvėtė gražiai, susė́mė tą javą, net gražu dabot Btrm. Policija atrado javus, į maišus susemtus prš. Kiek čia tų žirnių – visus į sėtuvę susė́miau Vkš. Petrienė bites susė́mė iš liepos Pbr. Susė́mė spietlių ir suleido į aulį Krš. Susémk [ištiškusį] kiaušinį Ėr. Ragana …, susėmus žarijas, supylė jas į … duobę VoK133. Susemiema tą sudabrą, nunešiema ant kalvelį NS18.
| prk.: Nelaimių, kaip ir visuose namuose po tokio žiauraus karo, semte nesusemsi J.Marc.
| refl. tr.: Sau susisė́mė tus piningus Rt. Aš noriu morkas susisémt Pc. Susisė́mės savie į rėtį [bičių spiečių] i parsinešės LKT135(Dov).
2. tr. sugerti, sutraukti: I susemk man dirvai tiek vandenio! Upt.
3. tr. prk. apsupus visus paimti, suimti: O gal juos ten visus vokiečiai susėmė… J.Avyž. Apsuko girias i susė́mė tus ponaičius Pj. Užvedė miliciją, tus žalčius susė́mė Krš.
4. tr. prk. užgrobti, pasisavinti: Žentas susems visą turtą, pamatysi! Upt. Valdininkai susems ūkius rš.
5. tr. prk. apimti, ištikti: Kad sùsemia piktumas žmogų, kai kitas moko, o pats nieko nežino! Srv.
6. intr. šnek. užtvoti, suduoti: Gerai, ka susė́mei par vaplę – žinos pliaukšti! Ll.
◊ barščiùs susisémti apsikruvinti, apsijukoti: Kai duosiu – barščiùs susisémsi! Alv.
užsémti, ùžsemia (ùžsema Krm, Ob), užsė́mė K; Rtr
1. žr. pasemti 1: Atrakino svirną, ažsė́mė miltų ir nuvežė Lz. Ažusémk man vandenio pagerėt (atsigerti) LKKIX206(Dv). Ažsė́miau rieškučias grūdų Grv. Nuotaka žusė́mė pirmą viedrą vandenio ir žurišė juostą Rod. Kas ateima, àžsema maišelį grašių ir duoma (ps.) Lz.
2. tr. BzB335, NdŽ semiant sugauti (žuvį).
3. tr. užsrėbti, užvalgyti skysto maisto (paprastai valgymo pabaigoje): Gal žusémsit rūgštaus pieno? Pls. Užsemk nor kopūstų, kad nenori mėsos Nč. Reik žusémt nedaugį Rod.
| refl. tr.: Pavalgiau, tai daba reik ką užsisémt Erž. Kruopų užsisems vaikas Brb. Reikia užsisémt grucės Lp.
4. tr. DŽ užtvindyti, užlieti: Daug pievų ažùsema Dauguva Ob. Vanduva žusė́mė Žrm. Pavaserį Neris vis ùžsema ir ùžsema tą pievą Krm. Kasyklos yra vandens užsémtos NdŽ. Serbentelę uogelę [v]anduo ažsėmė Tvr.
| refl. NdŽ.
ǁ prk. užimti, užplūsti: Kariuominė užsė́mė visus laukus Vrn.
5. intr. šnek. suduoti, užtvoti: Kad užsémsiu par nagus, tai kai mat paleisi! Ll.